Vaikų ašaros po darželio: suprasti adaptacijos iššūkius ir padėti vaikui

Metas, kai vaikas pradeda lankyti darželį, yra reikšmingas įvykis ne tik mažajam, bet ir kiekvienam tėveliui. Adaptacija reiškia prisitaikymą prie naujų pokyčių. Tai nauja ir visiškai nepažįstama patirtis vaikui, kuri gali būti bauginanti ir gąsdinanti. Suaugusieji, eidami į naują darbą, taip pat patiria stresą, nes nežinia, kaip seksis ir kas laukia. Vaikas lygiai taip pat ima jausti stresą, o dar jis nesupranta, kas čia per įstaiga, ką čia reikia daryti ir kodėl mama atveda ir palieka. Mums viskas aišku ir tai natūralu, o vaikas yra visiškoje nežinioje. Todėl vaiko reakcija, įskaitant ašaras, yra labai natūrali.

Vaikai vengia to, ko nepažįsta, ko nežino, kas kelia nerimą ar baugina. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Vaikai gali verkti, kai yra nepatenkinami jų poreikiai ar norai, kai patiria nesėkmę, kai jaučia skausmą, netektį, baimę, liūdesį, nusivylimą, sumišimą, pyktį ir kai negali ar nemoka išreikšti savo jausmų. Tyrimais įrodyta verkimo nauda fizinei sveikatai.

Adaptacijos laikotarpis: ką reikia žinoti?

Adaptacijos procesas darželyje gali trukti nuo kelių savaičių iki keleto mėnesių. Pirmoji mažamečio vaiko adaptacija darželyje ar lopšelyje tobulu atveju trunka kelias savaites, dažniausiai - 1-3 mėnesius, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ir iki pusės metų. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Tipiškai vaikams apsiprasti darželyje gali pakakti ir mėnesio, jį lankant nepertraukiamą laiko tarpą. Deja, realybė dažnai tokia, jog vaikai jame apserga jau po pirmųjų apsilankymų, tad apsipratimo procesas neįvyksta taip greitai.

Medicinos psichologė Karolina Kančiauskytė-Beigė ramina tėvus, kad net jei adaptacijos procesas vyksta dar lapkričio mėnesį, tai yra normalu. Kiekvienas vaikas, tėvai, situacija yra be galo skirtinga, tad nei universalių laiko rėmų, nei taisyklių, deja, nėra. Adaptacija vyksta ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tėvams taip pat iškyla įvairių jausmų, tarkim, tenka atsiskirti nuo mažylio ilgesniam laikui, pasikeičia rutina, tenka pradėti derinti jau iki tol buvusius aiškius dienos ar savaitės planus su nuvykimais į bei iš darželio, galbūt grįžtama į profesinius darbus.

Adaptacijos scenarijai

Praktikoje dažnai pastebimi du adaptacijos variantai:

1. Pirmosios dienos - vaikas liūdi ir verkia, jam sunku atsiskirti nuo tėvų. Šiuo atveju, nuosekliai pratinant ir ilginant laiką darželyje, vaikas palaipsniui adaptuojasi.
2. Vaikas pirmosiomis dienomis noriai ir be jokių sunkumų pasilieka darželyje, tyrinėja žaislus, atrodo, kad jam labai smagu, tačiau po kelių tokių „lengvų“ dienų ar savaitės staiga ima verkti, nebenorėti eiti, atsiskirti ar pan. Tuomet nuosekliai laikomės namų ir darželio rutinos ir, kaip ir pirmuoju atveju, adaptacija vyksta.

Gali būti ir daug kitokių adaptacijos kelių, juos ypač pakoreguoja netikėtos ligos, atostogos ar kiti įvykiai. Adaptacijos laiką dažniausiai ilgina tai, kad pradėję lankyti vaikai dažnai suserga, o atėjus vėl, įvyksta ligos atkrytis. Adaptaciją ištęsia ir atostogos, kiti išvykimai.

Faktoriai, palengvinantys ir apsunkinantys adaptaciją

Vasarą dažniausiai adaptacija įveikiama lengviau, nes vaikai daugiau laiko leidžia lauke. Taip pat mažesnieji, vaikai iki trejų metų, apsipranta greičiau, nes jiems pakanka užmegzti stiprų ryšį su vienu asmeniu, pavyzdžiui, auklėtoja ar klasės asistentu. Jis įgauna pasitikėjimą aplinka ir sistema būtent per jį. Kai tuo tarpu su vyresniais vaikais bus kiek sunkiau, nes jie jau sąmoningesni ir užsitarnauti pasitikėjimą bus ne taip paprasta. Jie dėmesį kreipia daugiau į grupės vaikus ir ryšio ieškos su jais. Jei vaikai tinka ir būryje jis greitai atranda jam patinkančių draugų, pritapimas naujoje aplinkoje bus greitesnis.

Kodėl vaikas verkia? Dažniausios priežastys

Dažniausiai tai didelės sensorinės apkrovos, emocijų laikymo savyje, o kartais - paprasčiausio fizinio nuovargio ar net alkio pasekmė. Kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja. Jis įvairiais būdais išgyvena visas emocijas, nuovargį, frustraciją. Kartais tie būdai būna tinkami, o kartais ne.

Atsiskyrimo nerimas ir svetima aplinka

Atsiskyrimas nuo tėvų - vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo. Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja, kol supranta, kad kitaip nebus. Ašaros atsisveikinant yra visiškai normalu ir „legalu“.

Svetima aplinka - pasikeitus aplinkai vaiko nervų sistema reaguoja greitai ir jautriai. Nepažįstami žmonės vaiką trikdo, baugina, turi praeiti šiek tiek laiko, kol jis juos prisijaukins. Dažnai darželyje pirmomis dienomis sumažėja ar gali net visai dingti apetitas. Dažnai vaikai pradeda blogiau valgyti ir namuose. Pablogėja vaiko nuotaika, jis tampa nervingesnis, irzlesnis, dirglesnis, įsitempęs, neramus, sunkiai užmiega. Miega neilgai, naktį šoka iš miego, verkia, šneka - išgyvena dienos įspūdžius. Dažnai nenori paleisti mamos, padidėja prieraišumas.

Vaikų ašaros grįžus namo

„Tai, kad vaikas verkia, kai jį palieku darželyje, aš suprantu, bet kodėl verkia, kai pasiimu? Ar čia taip jis barasi ir pyksta, kad jį palieku?“ Tai neigiamų emocijų išmetimas. Taip vaikas parodo savo nuoskaudas. Stipriai pasireiškia vaikams, kurie mažiai buvo palikinėjami kitiems žmonėms, jo saugumu ir gerove visada pasirūpindavo tėvai. Jie neretai reaguoja net į kvapus. Vaikas nekalba, neverkia darželyje, bet puola į ašaras, kai ateina mama. Tai signalas, kad vaiko emocinė sistema namų aplinkoje atsipalaiduoja, ir jis išlieja visą susikaupusį nuovargį bei frustraciją.

Tyli kančia - nerimą keliantis signalas

Yra vaikučių, kurie visai neverkia, bet esu skaičiusi psichologo komentarą ne vieną, jog tyli kančia nėra gerai, kadangi viskas gali pasireikšti ne emocijomis, o kitu aspektu. Pavyzdžiui, vaikas namie tampa itin neramus, neramiai miega, gal šlapinasi į lovą, gal ima sirgti pastoviai ir sunkiai ir pan. O jeigu vaikas visiškai nereaguoja, kad yra naujoje aplinkoje ir mamytė ten palieka jį, tai reikėtų net susirūpinti tėveliams ir pamąstyti, kur tas tėvų-vaikų ryšys, kodėl jis silpnas. Jeigu vaikas pasilieka visur su bet kuo ir jam visada yra gerai, nors mamytės ir tėvelio ar kito pažįstamo žmogaus nėra šalia, tai vadinasi, vaikas priima svetimą kaip savą ir savą kaip svetimą.

Kiti vaiko irzlumo ir ašarų šaltiniai

• Pokyčiai darželyje: mažylį gali paveikti faktas, kad pasikeitė auklėtoja, kad jį perkėlė į kitą grupę ar kad joje atsirado daug naujokų. Nepažįstami žmonės vaiką trikdo, baugina.
• Sensorinis pervargimas: jei vaikas vengia garsų, šviesų, triukšmo, nepriima drabužių ar maisto, kuriuos įprastai mėgsta, tai signalizuoja apie sensorinį pervargimą. Vaikai gali patirti stresą net ir dėl tokių iš pirmo žvilgsnio smulkių dalykų kaip nepatinkanti sėdėjimo ar pietų miego vieta, per didelis garsas.
• Fizinis nuovargis ar alkis: jei vaikas yra irzlus be aiškios priežasties, dažniau nei įprastai nori būti laikomas ant rankų, greitai susierzina, tai gali būti fizinio nuovargio požymiai.
• Šeimos gyvenimo pokyčiai: kartais impulsu kitaip elgtis gali tapti net ir trumpalaikis, reguliarus tėčio ar mamos nebuvimas namie, kai šie, tarkime, pradeda lankyti sporto klubą, kokius nors kursus ir pan. Kiti dažni niuansai gali būti kito vaiko gimimas šeimoje, artimojo mirtis ar tėvų skyrybos, kas išbalansuoja visos šeimos emocijas.
• Ribų išbandymas: jei vaikas blogai jaučiasi, jis maksimaliai stengsis brėžiamoms riboms nepaklūsti. Tai gali atsispindėti visiškai kasdieninėse situacijose, kai jau atrodo, kad susitarei, bet vaikas vis tiek maištauja, o stiprias emocijas sukelia net ir iš pažiūros iki šiol buvę įprasti dalykai.
• Nesusikalbėjimas: ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypač mažesniesiems, kurie kalba mažiau, išreikšti savo mintis ar apdoroti visą per dieną gautą informaciją ar patirtus įspūdžius dar yra sunku.

Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?

Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. Labai svarbu adaptacijos metu suteikti vaikui daug kokybiško dėmesio, laiko kartu, empatiškai priimti jo išgyvenimus. Labai natūralu, jeigu namuose vaikas adaptacijos metu yra irzlesnis, piktesnis, prasčiau miega.

Pasiruošimas darželiui iš anksto

• Suvienodinkite namų ir darželio rutiną: pavyzdžiui, jeigu vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną (ir, idealu, panašiu metu, kaip ir darželyje). Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką.
• Apie darželį kalbėkitės iš anksto: su vyresniais vaikais (apie 3 m.) pokalbių apie būsimą ėjimą į darželį gali būti daugiau nei su mažaisiais, nes jiems jau patiems gali kilti įvairių klausimų, baimių ar pan. Labai svarbu į visus tuos klausimus pasistengti atsakyti, jų nenuvertinti. Net jeigu vaikas to paties klausia daugybę kartų, svarbu ramiai atsakyti. Tai gali rodyti, kad vaiką ši mintis neramina ir jis taip bando nusiraminti, užtikrinti, kad viskas yra gerai.
• Apžiūrėkite darželį: galima iš anksto darželį apžiūrėti iš lauko, kelis kartus pro jį praeiti, galbūt per atstumą pasižiūrėti, kaip lauke žaidžia vaikai, papasakoti vaikui, kas vyksta ar pan.
• Susidėliokite adaptacijos planą: paprastai vaiko adaptacijos planą pateikia pati ugdymo įstaiga ir kiekvienoje įstaigoje šis planas gali būti skirtingas. Svarbu, kad tėvai žinotų, koks tas planas: kiek trunka, ar jie bus įleidžiami į klasę, kaip vis ilginamas vaiko pasilikimo laikas darželyje ir pan. Svarbu, kad tėvams jis tiktų ir jie jaustųsi kiek įmanoma ramesni tuo laikotarpiu. Labai svarbu, kad adaptacijos metu nebūtų planuojama ilgesnių patraukų ar atostogų, nes tai gali apsunkinti adaptacijos procesą.
• Paruoškite save: tėvams taip pat reikės adaptuotis prie to, kad jų vaiką visą ar pusę dienos prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad į dabartinę dienotvarkę įsitraukia kelionės į ir iš darželio, galimos vaiko ligos ir kiti niuansai.

Patarimai kasdienybei darželyje ir atsisveikinant

Kuo daugiau vaikas žinos apie darželį, tuo saugesnis jame jausis. Svarbiausia nemeluokite - jis gali nusivilti negavęs to, apie ką pasakojote.

1. Trumpas ir struktūruotas atsisveikinimas: atsisveikinimas - tai viena skaudžiausių ir sunkiausių akimirkų adaptacijos metu. Pavyzdžiui, mama arba tėtis nupiešia širdutę vaiko delne, spusteli apsikabindamas, palinki geros dienos ir nusišypso atsisveikindamas. Svarbu, kad po šio „ritualo“ vaikas ir vaiką atvedęs suaugęs atsiskiria, išeina, o vaikas lieka su jį pasitikusia auklėtoja. Natūralu ir suprantama, kad be galo skaudu palikti vaiką verkiantį, tačiau struktūra vaikui suteikia saugumo, o saugumas ramina. Jokiu būdu nepabėkite neatsisveikinę, kad vaikas nepasijustų išduotas ir paliktas.
2. Atveda tas pats žmogus: kai atsisveikinimai emocionalūs, rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuriam suaugusiajam pačiam yra kiek ramiau.
3. Panašiu metu ir ne piko metu: kartais būna, kad vaiką trikdo kitų atsisveikinimai prie durų, ima graudintis dar prieš atsiskiriant, gali jautriai reaguoti į kitų vaikų verksmą ar bendrą triukšmą.
4. Komunikuokite su auklėtoja: jeigu neramu, kaip laikosi vaikas darželyje, rekomenduojama apie tai kalbėtis su auklėtoja. Dažnai būna taip, kad vaikas nustoja verkti vos tik tėvai išeina ir jis lieka su auklėtoja bei kitais vaikais, tuomet įsitraukia į žaidimus. Nepasiteiravęs tėvas to nežino ir jaudinasi, ar vaikas nustojo verkti.
5. Laiką darželyje ilginkite palaipsniui: rekomenduojama laiką darželyje ilginti palaipsniui. Tarkim, iš pradžių vaikas tik pabūna su vaikais ir mokytoja lauke, vėliau jau eina ir valandėlei į vidų. Dar vėliau buvimo laikas ilginamas iki kelių valandų, tada pridedamas pavalgymas, o tada miegojimas. Šis procesas skirtingose įstaigose gali būti skirtingas. Proceso neverta užtęsti pernelyg ilgai, nes jeigu tikslas yra, kad vaikas būtų darželyje nuo ryto iki vakaro, bet pirmiausia pripratiname būti tik iki pietų miego, vėliau pridėjus pietų miegą gali kilti antrinė adaptacija.
6. Informuokite vaiką, kada pasiimsite jį: darželinukai dar negeba suprasti laiko, tad atvykimo laiką jiems nurodykite pagal veiklą, pavyzdžiui, kai visi vaikai eis miegoti, kai pavalgysi vakarienę, po pasakos laiko ir t. t. Galite priminti vaikui ir praėjusią dieną, kad atvykote, tuo metu, kaip tarėtės.
7. Atvykite pasiimti laiku: jeigu sutarta, kad atvyksite pasiimti, kai vaikai eis iš lauko į klasę - tada ir pasiimkite. Jeigu vėluojama pasiimti vaiką, tai kelia vaikui nesaugumą.
8. Palaikykite teigiamą požiūrį: pozityvus požiūris ir atsiliepimai apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą garsiai tai išsakant vaikui, pavyzdžiui: „Šiandien sužinosi daug įvairių įdomių dalykų! Oho, girdėjau, kad šiandien piešite pirštais!“
9. Naudokite pereinamuosius objektus: pripratinkite nešti iš namų vieną ir tą patį žaislą. Priklijuokite šeimos nuotrauką rūbinėlės spintelės viduje ir perspėkite auklytę, kad jei jis norėtų pažiūrėti tą nuotrauką - leistų.
10. Užtikrinkite saugumą: namie kartokite, kad mama niekada niekada jo nepaliks, visada VISADA pasiimsiu, kad labai labai mylite ir pabrėžkite VISADA ateisiu paimti.

8 žingsneliai link ramios ir sėkmingos adaptacijos darželyje

Siekiant sėkmingos ir ramios vaiko adaptacijos taip pat svarbu, kad tėvai pamažu fiziškai nutoltų nuo vaiko. Tam įgyvendinti prireiks 8 žingsnių:

1. Būkite kartu su vaiku toje pačioje patalpoje tol, kol vaikas pradeda domėtis grupės patalpoje esančiais daiktais ar žmonėmis. Būtina sąlyga - sėdėkite ir po grupę nevaikščiokite, drąsinkite savo vaikutį bendrauti su auklėtoja ir kitais vaikais.
2. Išeikite į greta esančią patalpą, pavyzdžiui, drabužinę, kad vaikas pajaustų galintis būti saugus net kai jūsų kelias akimirkas nemato.
3. Trumpam (iki 3-5 min.) išeikite už grupės durų ir jei vaikas jūsų pasiges - pravėręs grupės duris jus pamatys ir nurims. Jei tėvai išėjo už durų bei nepranešė vaikui, paprašome, kad jie sugrįžtų į klasę ir praneštų vaikui, kur išeina.
4. Išeikite iš grupės 10-15 min., pavyzdžiui, į tualetą.
5. Išeikite į lauką maždaug 20-30 min., pavyzdžiui, trumpam nueikite į parduotuvę. Taip pratinsite vaiką pamojuoti ir stebėti jus išeinančius ar ateinančius.
6. Palikite vaikutį grupėje 1-2 val.
7. Palikite mažylį grupėje iki pietų miego.
8. Palikite vaiką grupėje visai dienai. Šis žingsnis rekomenduojamas tik po to, kai vaikas geba grupėje ramiai praleisti pirmąją dienos dalį.

Kaip padėti vaikui grįžus iš darželio?

Adaptacijos metu palaikykite vaiką emociškai - dažniau apkabinkite, priglauskite, pabučiuokite. Psichologės-psichoterapeutės teigimu, norint padėti vaikui, reikia apgalvoti, koks buvo jo dienos ritmas, pabandyti identifikuoti, kas provokuoja tokias emocijas. Visų pirma, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? Vaiko irzlumą gali kelti ir tam tikri pasikeitimai darželyje, pavyzdžiui, nauja mokytoja ar naujas vaikas darželio grupėje.

Tikslas - ne vengti nemalonių emocijų, o išmokti jas atpažinti, suprasti ir išgyventi saugiu būdu. Nerekomenduojama vaiko kontroliuoti ar moralizuoti, verčiau stengtis padėti išmokti savireguliacijos įgūdžių. Kai tėvai priima vaiko emocijas („matau, kad tau dabar sunku“), įvardija jas („suprantu, kad tau dabar yra pikta, nes...“) ir būna šalia, bet nemoralizuoja, vaiko smegenyse formuojasi neuroniniai keliai, kurie leidžia vaikui ateityje pačiam atpažinti ir tinkamai reikšti emocijas.

• Ramybė ir dėmesys grįžus namo: grįžus namo leiskite vaikui ramiai pabūti, neapkraukite jo klausimais apie tai, kaip jam sekėsi. Pirmiausia užtenka tik apkabinimo, mielo žodžio, mėgstamo užkandžio ir tylos. Taip pat galima kartu klausytis ramios muzikos, pvz., gamtos garsų. Jei vaikas mėgsta fizinį kontaktą, galima leisti pasėdėti glėbyje, apipilti bučinių lietumi, supti (tai veikia raminančiai per parasimpatinę nervų sistemą).
• Emocijų iškrovos veiklos: jei vaikas pratrūko iš pykčio, reikia mokyti jį tinkamai paleisti susikaupusias emocijas - piešti, lipdyti, spalvinti, dainuoti ar užsiimti kitomis panašiomis veiklomis.
• Rutina namuose: vaikams labai svarbi rutina, dėl to rekomenduojama nuosekliai laikytis vakarinių veiklų sekos. Pavyzdžiui, grįžimas namo - poilsio laikas - vakarienė - vonia - pasaka - miegas. Rutina vaikams suteikia saugumo jausmą.

Ką daryti, jei vaikas menkai kalba apie darželį?

Dažnai tėvai sunerimsta, jog su darželiu kažkas ne taip, jei vaikas menkai dalinasi įspūdžiais arba beveik nieko apie jį nepasakoja tėvų neparagintas. Tai bene dažniausia klaidinga prielaida, nes ikimokyklinio amžiaus vaikams, ypač mažesniesiems, kurie kalba mažiau, išreikšti savo mintis ar apdoroti visą per dieną gautą informaciją ar patirtus įspūdžius dar yra sunku.

Šias situacijas išspręsti padeda tam tikrų tradicijų įsivedimas. Pavyzdžiui, pakalbinti vaiką aptarti dienos įvykius prieš miegą, kai emocijos po dienos yra jau aprimusios. Taip pat, dažniausiai tėvai gauna bent trumpą ataskaitą apie dienos rutiną, kas buvo veikta bei kelias nuotraukas. Tad galima drauge jas peržvelgti ir taip paskatinti vaiką prisiminti, kas vyko bei pasidalinti savo įspūdžiais.

Kada reikėtų kreiptis pagalbos?

Jeigu matote, kad adaptacija užsitęsė arba nerandate tinkamų būdų, kaip ją palengvinti, visada galite kreiptis pagalbos į psichologą. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos, ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos.

Psichologės-psichoterapeutrės teigimu, emocijų sprogimas grįžus iš darželio gali būti signalas ir apie gilesnius sunkumus, jei toks irzlumas ar pykčio protrūkiai būna intensyvūs ir nuolat kartojasi. Pavyzdžiui, vaikas verkia valandų valandas, naktį ima šlapintis į lovą ar žodinė kalba tampa ribota. Dažnai vaikai išgyvena stiprias emocijas, jei darželyje jaučiasi atstumti, nesuprasti, nesijaučia saugūs. Taip pat labai dažnai pasitaiko atsiskyrimo nerimas, kai sunku atsisveikinti su tėvais ryte. Sunkumai neišvengiamai kyla ir tada, kai vaikai išgyvena didelius pokyčius, pavyzdžiui, skiriantis tėvams, atsirandant naujam šeimos nariui ir pan.

Visais šiais atvejais pirmiausia reikėtų pasikalbėti su grupės mokytoja, suprasti, kaip vaikas elgiasi dienos metu, kaip bendrauja su kitais vaikais. Atrasti tam tikras emocinės iškrovos tendencijas, kada kartojasi toks elgesys. Rekomenduojama su vaikais kalbėtis pasitelkiant projekcinius metodus (piešinius, žaisliukus) - tai padeda geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį. Jei patiems nepavyksta padėti vaikui, visuomet galima kreiptis į psichologą.

Koreguoti rutiną ar ieškoti naujo darželio?

Siekiant sėkmingo rezultato, labai svarbu nespręsti pagal pradines emocijas ir duoti sau ir vaikui laiko. Jei visgi prabėgus daugiau laiko kartojasi anksčiau įvardytos situacijos, kupinos nenoro eiti į darželį, labai svarbu įsivertinti ir gretutinius dalykus. Tad, pradžiai, pasistenkite įvertinti, ką galima pakeisti savo rutinoje, kad vaikas atsikeltų pailsėjęs ir turėtų galimybes ramiai pasiruošti darželiui. Tad nereikėtų skubėti su sprendimu keisti darželį, nes tai bus tik dar papildomas iššūkis šeimai.

Šiame procese labai svarbu bendradarbiauti su darželiu ir vaiko auklėtojais. Stengtis surasti bendrą atsakymą, kas gali vaikui kelti nerimą. Kartais tėvai gerokai išvargsta nuo besitęsiančios sunkios situacijos, nebendradarbiauja, ieško kaltų ir santykis atšąla, tad užtikrinti sklandų procesą tampa sunku.

Kada verta svarstyti apie darželio keitimą?

Nors pasiryžti pokyčiui nėra lengva, ypač jei darželis yra greta namų arba vaikas jau turi draugysčių, visgi, labai svarbu įsivertinti, ar tikrai patenkinami vaiko poreikiai ir ugdymo sistema atliepia jo interesus, ar jis tiesiog ten praleidžia laiką. Darželyje turėtų būti sistema, kuri veiktų kiekvieno vaiko pažinimui. Kai domimasi, ką jis mėgsta veikti, kas jam patinka, nes taip užmegzti gilesnį ryšį yra lengviau.

Jei vaiko interesai yra kitokie, o sistema to nepatenkina, gali kilti tam tikri raidos iššūkiai, kai vaiką ištinka apatija ir net depresyvumas, o to pasekoje ir tobulėjimo užstrigimas. Tam įtakos turi ir vaiko šeimos vertybių bei auklėjimo suderinamumas. Pavyzdžiui, jei vaikas namuose jaučiasi girdimas, išklausomas, o darželyje dominuoja griežta rutina ir bendravimo stilius, jis atitinkamai jausis negirdimas ir nesuprastas. Arba jei vaikas labai judrus, imlus kūrybinei veiklai, o darželyje jam reikia daryti daug užduotėlių sėdint.

Tad gal verta paieškoti alternatyvų, kurioje ugdymas vykdomas daug laiko praleidžiant lauke, pavyzdžiui, lauko darželyje, arba darželis daug dėmesio skiria ugdymui per meninę veiklą ir pan. Ignoruojant signalus ir nieko nekeičiant bus menkinamas vaiko smalsumas ir imlumas bendram mokymosi procesui, tad tai neišvengiamai turės įtakos tolimesniuose etapuose, kai reikės jau eiti į mokyklą.

Ikimokykliniame amžiuje vaikai mokosi per patirtį ir pojūčius, didžiąja dalimi per žaidimus, eksperimentuodami ir tiesiog būdami smalsūs. Jei ankstyvoje stadijoje užgniaušime šiuos jų gebėjimus, mokykloje tikrai nebus lengviau. Tai taps iš anksto užprogramuota problema, kai mokyklos slenkstį vaikas peržengs jau nemotyvuotas.

tags: #del #ko #vaikas #rekia #po #darzelio

• Vaiko netinkamas elgesys: kaip reaguoti
• Architektūriniai stebuklai
• viskas apie LPL nėštumo metu
• Kaip išsirinkti senovinį vaikišką dviratį
• Ikimokyklinis ugdymas per garsų pasaulį