Tai - greičiausiai tik eilinė istorija apie varginančius ir sudėtingus dviejų žmonių santykius, kurių epicentre atsidūrė jų anksčiau rusenusios meilės vaisius - ketverių berniukas. Nei vaiko, nei jo tėvų vardų ir pavardžių šiame tekste neminėsime siekdami nepakenkti vaiko interesams. Per vakaronę žinomo verslininko sodyboje tuo metu ketverių berniukas nukrito iš antro aukšto ir patyrė sunkią traumą. Jis netrukus buvo išgabentas į Kauno klinikas, o situaciją ėmė aiškintis vietos policija. 15min pažvelgė į šio įvykio aplinkybes per abiejų konfliktuojančių dėl vaiko globos ir vienas kitą tarnyboms skundžiančių tėvų prizmę.
Alytaus apskrities policijos duomenimis, mažametis į Kauno klinikas pristatytas apie pirmą valandą nakties, praėjus kelioms valandoms po to, kai namo viduje nukrito iš antro aukšto. Vietos policijos atstovė spaudai Kristina Janulevičienė 15min teigė, kad vaikas iš ligoninės išleistas tik po beveik savaitės - balandžio 19 dieną. Alytaus pareigūnai atlieka tyrimą dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ar pareigomis. Už tai gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Po šio įvykio veiksmų ėmėsi ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius 15min sakė, kad šeimai reikalinga pagalba, todėl pradėta atvejo vadyba. „Atvejo vadybos tikslas yra rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, jo interesus“, - pabrėžė tarnybos atstovas.

Žinia apie įvykį ypač sujaudino vaiko mamą ir močiutę. Jos 15min teigė, kad už vaiko traumą atsakingas jo tėvas, kuris nesugebėjo tinkamai pasirūpinti mažamečiu ir įvykio metu buvo neblaivus. Anot jų, stebuklas, kad vaikas išgyveno, kadangi patyrė sunkią traumą - jam sutrenktos smegenys, skilo smilkinkaulis. „Kokios bus to pasekmės, niekas nežino. Ar nebus kokios epilepsijos ateityje, ar kokių nors kitų dalykų“, - pasakojo vaiko mama. Pasak jaunos moters, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja, o tėvas jį pasiima kas antrą savaitgalį. „Bet ir tai yra per daug, nes jis negeba pasirūpinti vaiku“, - pabrėžė mažamečio motina. Jos teigimu, vaiko tėvas nuolat ją terorizuoja, buvo prieš ją ir smurtavęs. „Buvo žinučių, kad aš tave užbauduosiu, baudom užmėtysiu“, - kalbėjo berniuko mama.
Berniuko tėvas 15min pripažino, kad įvykio metu, kai iš antro aukšto sodyboje nukrito mažametis, jis buvo neblaivus. „Atvažiuoja greitoji, atvažiuoja policija, duoda man pūsti. Įpučiu 1,26 prom., nes tik ką buvau išgėręs bokalą alaus ir dvi stopkes“, - pasakojo vyras. Vis dėlto, jis tikino, kad girtumas prie nelaimės neprisidėjo. „Taip sukrito aplinkybės, tai nebuvo vaiko nepriežiūra (...) Nebuvo taip, kad aš kažkur girtas nuėjau pavemti ar dar kažką“, - pabrėžė berniuko tėvas. Pasak jo, vaikas sąmonės praradęs nebuvo, o po poros dienų, būdamas ligoninėje, jau norėjo lakstyti.
Dar iki įvykio sodyboje Alytaus rajone konfliktas tarp abiejų tėvų buvo pakankamai išsikerojęs, o kai kurie jo epizodai buvo sprendžiami teismuose. 15min duomenimis, vienas nuosprendis byloje dėl vaiko tėvo smurto prieš vaiko motiną buvo paskelbtas vasario 28 dieną Vilniaus apygardos teisme. Vaiko motina kreipėsi į teisėsaugą dėl to, kad dar 2022 metų rugpjūtį vaiko tėvas, tuo metu atvykęs pasiimti berniuko, tyčia įspyrė savo buvusiai gyvenimo draugei į šlaunį. Dėl to moteris prarado pusiausvyrą ir krito bei susižalojo ranką bei koją. Pirma instancija vaiko tėvą nuteisė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau Vilniaus apygardos teismas išteisino. Pasak šio teismo, „kategoriškai teigti, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atlikti tyčiniai veiksmai, sukėlę nesunkų/nežymų kūno sužalojimą ar skausmą, nėra pagrindo“.
Policija ir teismų procesai buvusios poros gyvenime - dažni reiškiniai. Šiuo metu berniuko tėvas kreipęsis į teismą dėl globos sąlygų pakeitimo. Dabar su vaiku jis gali matytis tik kas antrą savaitgalį, o trečiadieniais pasiimti iš darželio, tačiau jis siekia, kad vaiką matytų bent porą pilnų mėnesių per metus, kadangi dėl dabartinio darbo svetur jis dažnai nebūna Lietuvoje. Jis to siekia nepaisant jau ne pirmą kartą išduoto smurto artimoje aplinkoje orderio, kurio jis sulaukė, kai atvyko gegužės viduryje su gimtadieniu pasveikinti sūnaus. Vaiko motinos mama 15min teigė, kad jos anūko tėvas per gimtadienį „brutaliai bandė pasiimti vaiką“. „Savavališkai, nekreipdamas dėmesio į vaiko būklę, mamos planus, galiojančią teismo nustatytą bendravimo tvarką, brutaliai bandė pasiimti vaiką patykojęs už buto durų“, - tikino vaiko močiutė. Berniuko tėvas tikino tiesiog atvykęs pasveikinti vaiko su penktuoju gimtadieniu ir neketinęs jo išsinešti, tačiau jam buvusi draugė iškvietė policiją, kuri išrašė smurto artimoje aplinkoje orderį. Ir jo vyras sulaukęs ne pirmą kartą. Jis teigė orderį gavęs ir tuo metu, kai berniukas gulėjo Kauno klinikose, tačiau tąkart orderį buvo apskundęs ir jis buvo nutrauktas. Berniuko tėvas taip pat neigė, kad yra kada nors smurtavęs prieš savo vaiko motiną, tuo pačiu jis tvirtino, kad santykis su vaiko mama galėtų būti ir geresnis, jeigu ne nuolatinis uošvienės kišimasis.
Šuns psichologija gerokai skiriasi nuo žmogaus. Tėvai neturėtų vaiko gąsdinti šunimi kaip baubu. Tačiau tėvai neturėtų vaiko gąsdinti šunimi kaip baubu. Tačiau tėvai neturėtų vaiko gąsdinti šunimi kaip baubu. Tačiau tėvai neturėtų vaiko gąsdinti šunimi kaip baubu. Svetimo šuns ar katės nereikia liesti rankomis. Pavyzdžiui, anksčiau dresuodavo šunis pulti tada, jei svetimas žmogus siūlo maisto ar nori prisiliesti. Prie palaido svetimo šuns nereikia lakstyti, spardyti kamuolio. Jei šuo loja ir urgzdamas artinasi prie žmogus, reikia stovėti vietoje kol nurims, pagal galimybes šauktis kitų pagalbos. Jokiu būdu nebėgti. Šuns medžioklės instinktas sako vytis bėgančią auką. Kartais net nesvarbu, ką vytis - važiuojantį dviratininką ar automobilį. Nereikia žiūrėti šuniui tiesiai į akis, tai gali išprovokuoti jo agresyvumą. Sakoma, kad bijantį žmogų šuo dažniau ir puola. Jeigu šuo sėdi priglaudęs prie žemės ausis ir iššiepęs dantis, gero nelauk. Pasitaiko, kad šunys kartais sužaloja ir saviškį. Reiškia, jis netinkamai auklėjamas, vaikus, senyvus žmones laiko žemesniais gaujos nariais. Jauni, iki 6 mėnesių, šunys dar nesuvokia savo kūno ir dantų jėgos, todėl gali pargriauti vaiką, skaudžiai įkąsti. Jei vaikas nuolatos vedžioja šunį į lauką palakstyti, to neleiskite rujos metu. Tada patinai „pamiršta“ išmoktas komandas ir pasiduoda gamtos šauksmui. Kalė gali kąsti, jei bus kėsinamasi į jos šuniukus. Jei įkando, įbrėžė, aplaižė svetimas šuo, vaikai būtinai apie tai turi pasakyti tėvams. Tokiu atveju rekomenduojama pasiskiepyti nuo pasiutligės, nes ši liga nepagydoma. Vaikai turi žinoti, kad negalima erzinti nei pririšto, nei aptvare esančio šuns. Ypač tai mėgsta daryti paaugliai. Ne kartą besidaužantis įpykęs šuo yra nutraukęs grandinę ar peršokęs tvorą. Šunys turi atmintį ir atsimena, kas juos skriaudė.
Šuo neperkamas vaikui. Jeigu jūsų vaikas gimtadieniui nenori kitos dovanos, tik gyvo šuniuko, paaiškinkite: šuo vaikui neperkamas. Jį perka visa šeima ir rūpinasi tiek suaugusieji, tiek vaikai. Juk šunį reikia ne tik pašerti ir išvesti pasivaikščioti. Jei būtų tik tiek rūpesčių, su jais, ko gero, susidorotų ir vaikas. Šunį būtina skiepyti, gydyti nuo kirmėlių, prižiūrėti nagus, plauti ir kirpti kailį. Be to, kaip ir vaiką, šunį reikia mokinti tinkamo elgesio, auklėti. Jeigu šeima nusprendė įsigyti ir auginti šunį, geriausia dresavimo aikštelėje ar parodoje išsirinkti artimą širdžiai veislę. Aišku, jei namuose yra mažų vaikų, geriau nepirkti mažų veislinių šunų. Šuo turi tikti gyvenimo būdui. Pavyzdžiui, įtampą ir stresus išgyvenantiems šeimininkams tiks ilgaplaukis šuo. Glostant ir šukuojant ilgą šuns kailį nurimstama, iškraunama nervinė įtampa. Jei šeimai reikia namų sargo, neverta rinktis trumpaplaukio. Toks šuo negalės žiemą lauke saugoti namo, nes jam šalta. Mėgstantys keliauti rinksis aktyvų ir nelepų šunį. Ramiai prie televizoriaus vakarus leidžiančiai šeimai labiau tiks šuo - „kilimėlis“, pavyzdžiui, pudelis. Tokiam šuniui reikia daug „grožio procedūrų“, dažno kirpimo, plovimo. Aviganiai, tarp jų ir vilkšuniai, paprastai labai prisiriša ir myli mažus vaikus. Šių veislių šunys nuo seniausių laikų įpratę būti su žmonėmis, daug ką perėmę iš žmogaus elgesio. Nesvarbu kokios veislės, bet šunį reikėtų pirkti tik su kilmės dokumentais. Veisliniai šunys praeina psichikos testus. Jei per daug agresyvus ar per bailus, šuniui neleidžiama turėti palikuonių. Šuns dokumentai garantuoja stabilią jo psichiką. To negalima pasakyti apie turguje pardavinėjamus beveislius. Jei šeima nusprendė laikyti šunį, ji pasiryžo turėti dar vieną šeimos narį. Tarp šuns ir vaiko dažniausiai užsimezga abipusė meilė.

Šuniuko įsigijimas yra labai atsakingas žingsnis. Nuo 10 iki 14 metų vaikams ypač norisi šuniuko. Dažnai sunku suvokti visą prisiimamą atsakomybę ir triūsą auginant šunį, todėl tėvelių nuomonė labai svarbi. Apie 80 proc. visos priežiūros vistiek teks tėvams: neleisi žiemą tamsiu paros metu savo vaiko vieno su šuniuku į lauką, anksti atsikelti išvesti šuniuką į lauką taip pat dažniausiai tenka tėveliams, dar maitinimas, apsilankymai pas veterinarijos gydytoją susirgus, dresūra, galvosūkis kur palikti šuniuką toliau išvykstant ir per atostogas ir t.t. Taip truks 10-15 metų. Vieno kambario bute šuniukui gali pritrūkti vietos. Šuo taip pat turi turėti savo kampą kur jis galėtų ramiai pagulėti ir pailsėti. Jei šuns priežiūra tėvelių negąsdina, tai šuo visiems tik teiks džiaugsmą. Bet nereikia nuleisti rankų: galima domėtis, skaityti literatūra apie šunis, lankytis parodose, gal pasimokinti kinologijos mokykloje (anksčiau kinologijos klubai net neleisdavo įsigyti šuniuko nebaigus kinologijos mokyklos).

Jeigu vaikas skundžiasi, kad kažką skauda, pirmiausia derėtų pasvarstyti, ar tikrai tai rimta, galbūt yra priežastis, dėl kurios jis gali jaustis blogai. O gal jūs pati nesate patenkinta savimi, savo santykiais? Vaikai tampa įrankiais „Man yra tekę teikti pagalbą šeimai, kurioje mama per vaikus, jų ligas gaudavo iš vyro jai pačiai reikalingų, naudingų dalykų. Vyras nebuvo linkęs imti atostogas ir važiuoti į pajūrį. Moteriai labai trūko buvimo drauge su vyru, jo dėmesio. Taigi, jai buvo naudinga, kad mažieji dažnai sirgtų bronchitais, nes tada gydytojai rekomenduodavo juos vežti prie jūros ir ne mažiau nei dviem savaitėms“, - pasakoja psichologė. Mama truputį „paskatindavo“ vaikų ligas ir tai tapdavo pateisinama priežastimi vykti prie jūros. Priemonės buvo labai paprastos: pavyzdžiui, peršalus rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių, o ji ligoniukams jų neduodavo beveik visai. Taip pat girdydavo netinkamus, neveiksmingus vaistus, per daug prirengdavo, o mažieji sušilę vėl lengvai peršaldavo. Žinoma, visa tai jokiu būdu nebuvo daroma sąmoningai, apgalvotai, tikslingai, pabrėžia R. Jusienė. Tai šeimai padėjo psichologo konsultacija, moteris suprato taip siekianti vyro dėmesio. Abu tėvai suvokė, kad savo tarpusavio santykius gali tvarkyti kitaip, ne per vaikus. „Tokia tendencija, kai šeimoje vaikų ligos tampa patogios sprendžiant sutuoktinių tarpusavio santykius, gan paplitusi. Tėvai turi susimąstyti, ar yra dalykų, kurių jie vienas iš kito nori, bet nedrįsta paprašyti“, - akcentuoja specialistė.
Dažnai perdėtas mamos nerimastingumas, pasireiškiantis dar jos vaiko kūdikystėje, gali būti tiesiog nepasitikėjimo savimi kaip mama išraiška. Gausu atvejų, kai sėkminga savo srities specialistė, užtikrintai kopianti karjeros laiptais, staiga tampa visiškai bejėgė likusi viena su kūdikiu. Kartais perdėtu rūpinimusi vaiko sveikata mamos bando apmalšinti savo kaltės jausmą. Tokiu atveju labai svarbi artimųjų parama - sutuoktinio, mamos, draugės ir pan. Padeda ir psichologinė pagalba. Svarbiausia nebijoti pripažinti, kad yra problema, paprašyti artimųjų pagalbos, kalbėtis atvirai apie tai, kaip jautiesi. Deja, ne taip jau retai pasitaiko šeimų, kuriose mamos savo sūnų nepaleidžia netgi tada, kai jie jau suaugę vyrai. Tai pernelyg globojančio mamos, kurios nevengia psichologinio smurto, kad tik neleistų sūnui nuo jų atsidalinti, separuotis. Motina totaliai kontroliuoja ir siekia valdyti visą sūnaus gyvenimą. Tuo pačiu mama reikalauja iš sūnaus tokių apraiškų, kokių norėtų gauti iš sutuoktinio: dėmesio, meilės, rūpesčio, pinigų. Tuo pačiu, kad ir kiek visko duotum mamai, to vis tiek nepakaks. Juk viskas, kas duodama, jos sieloje prasmenga į juodąją vienatvės ir netvarkos bedugnę. Užuot mėginusi kažką su tuo daryti, pačiai pasirūpinti savimi ir savo gyvenimu, mama ir toliau reikalaus: „Duok, duok! Dar daugiau! Savaime suprantama, ji neleis sūnui atsidalinti. Priešingai, mama sumaniai skiepys ir kultivuos kaltės jausmą. O toliau - dar daugiau - skandalai ir manipuliacijos jų sveikata. „Štai! Privedei savo mamą prie širdies smūgio! Berniukui palaipsniui susiformuoja tvirtas įsitikinimas, kad jo motinos sveikata visiškai priklauso nuo jo veiksmų. Ar verta kalbėti apie tą nepakeliamą įtampą, kurioje šie vaikai (o vėliau ir suaugę vyrai) visą laiką gyvena? Kitas būdingas tokių mamų bruožas - pavydas kitoms moterims. Jos jau nuo mažens sūnams kala į galvą mintį „Mama - pagrindinis žmogus gyvenime. Niekas tavęs nemylės taip, kaip aš. Visos kitos tavęs paprasčiausiai nevertos“. Jei horizonte pasirodo mergina, mama iškart stoja į žūtbūtinę kovą dėl sūnaus: „Jis mano! Gali būti keletas įvykių raidos variantų. Pirma. Jeigu mamai pavyko visiškai pajungti sūnaus valią saviškei, užauga tasai liūdnai pagarsėjęs mamyčiukas (kurį, sužalotą neadekvačios mamos, paskui visą gyvenimą niekins dar ir bendraamžės merginos ir moterys). Antra. Arba mama nuolat kišasi į sūnaus šeimos gyvenimą ir sieks jį sugriauti. Trečia. Gana dažnai vyrai savo partnere renkasi moterį, kuri atrodo kaip mama - valdinga, kontroliuojant. Ketvirta. Apskritai tokie vyrai tarsi ir neužauga iki galo, lieka psichologiškai nesubrendę.
