Borisas Dekanidzė ir „Vilniaus brigados“ istorija: nuo reketo iki mirties nuosprendžio
Borisas Dekanidzė (1962-1995) - viena prieštaringiausių figūrų Lietuvos kriminalinėje istorijoje, „Vilniaus brigados“ vadeiva. Jo tėvas Georgijus Dekanidzė, dar žinomas kaip Žora, gaują Vilniuje subūrė dar sovietų laikais. Iš jos vėliau išaugo „Vilniaus brigada“, kuriai vadovauti ėmė sūnus Borisas.
Nuo 1988-ųjų Lietuvos kriminalistams puikiai žinomi „brigadininkai“ savo nusikalstamą epopėją pradėjo nuo reketo ir apgaulių su valiutomis. Pasinaudoję „kiaurais pasieniais“, nusikaltėliai vykdė kontrabandą, disponavo narkotinėmis medžiagomis, valdė prostituciją ir lošimo namus. „Tais laikais vyko toks virsmas, kad, nors atrodė, jog prie sienos stovi ir rusų pasieniečiai, ir lietuvių, ir dvi muitinės, ir visa kita, bet jos buvo tiek kiauros ir buvo tokios galimybės nupirkus vagoną degtinės arba kokio metalo pervežti čia pat į Vokietiją ar kitą Europos šalį“, - pasakojo buvęs šalies generalinis prokuroras Artūras Paulauskas.
Žurnalisto Vito Lingio nužudymas - gaujos saulėlydis
Situacija kardinaliai pasikeitė, kai „Vilniaus brigada“ ėmėsi susidorojimo su žurnalistais. 1993 m. spalio 12 d. netoli savo namų Vilniuje, Fabijoniškėse, buvo nušautas dienraščio „Respublika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Vitas Lingys. Žurnalistas buvo nužudytas dėl to, kad sąžiningai vykdė savo profesinę pareigą ir rašė apie nusikalstamo pasaulio užkulisius. Už šio nusikaltimo organizavimą B. Dekanidzė 1994 m. lapkričio 10 d. buvo nuteistas mirties bausme sušaudant.
Ši byla sulaukė milžiniško atgarsio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Teismo posėdžiai buvo transliuojami per televiziją, o procesą stebėjo apie pusšimtis žurnalistų. Buvusių pareigūnų teigimu, įtampa buvo tokia didelė, kad buvo gauta informacijos, jog G. Dekanidzė pasiryžęs išgelbėti sūnų net grasinant susprogdinti Ignalinos atominę elektrinę.
Sigito Gaidjurgio išpažintis: kaip ir kodėl žudė, apie Daktarą, „tulpinius“ ir kitus nusikaltėlius
Teisinė aplinka ir teisingumo įvykdymas
Po nuosprendžio paskelbimo visuomenėje sklandė daugybė sąmokslo teorijų. Oficiali versija teigia, kad B. Dekanidzei mirties bausmė buvo įvykdyta 1995 metais Lukiškėse. Nepaisant to, viešojoje erdvėje ne kartą buvo iškelta prielaida, kad esą turint pinigų viską galima pakreipti kita linkme, todėl nėra aišku, ar nuosprendis iš tiesų įvykdytas. Visgi oficialūs šaltiniai patvirtina, kad B. Dekanidzė buvo palaidotas Karveliškių kapinėse, o vėliau, giminaičių pageidavimu, perlaidotas Sudervės žydų kapinėse.
Štai keletas faktų apie „Vilniaus brigados“ įmonių tinklą, veikusią 1990-1992 metais:
| Įmonės pavadinimas | Veiklos pobūdis |
|---|---|
| „Union Service“ | Tarptautinė prekyba |
| „Vitexim“ | Verslo plėtra ir logistika |
| „Gloreks“ | Prekyba nekilnojamuoju turtu |
Nusikaltimų tęstinumas ir nekilnojamojo turto užgrobimai
„Vilniaus brigados“ veikla neapsiribojo vien reketu ar žmogžudystėmis; jie aktyviai siekė įsitvirtinti prestižiniuose sostinės rajonuose. Neretai tai vykdavo per prievartą. Pasak vienos liudininkės, „Vilniaus brigados“ atstovai tiesiogiai spausdavo gyventojus parduoti būstus už pusę rinkos kainos, grasindami fiziniu susidorojimu. Tokiu būdu nusikaltėliai plėtė savo verslo imperijas ir kūrė įtakos zonas visame Vilniuje.
Nors „Vilniaus brigada“ kaip struktūra nustojo egzistavusi, jos šešėlis ilgai lydėjo Lietuvos kriminalinę aplinką. Georgijus Dekanidzė mirė 2010 metais būdamas 72-ejų, tačiau net ir po sūnaus mirties jis išlaikė ryšius su kriminalinio pasaulio atstovais. Šiandien ši istorija išlieka svarbiu priminimu apie laikotarpį, kai valstybės teisėsaugos sistema tik kūrėsi, o nusikalstamos struktūros demonstravo neįtikėtiną įžūlumą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
