Deinstitucionalizacija vaikų globos namuose: iššūkiai ir pokyčiai Lietuvoje

2014 metais Lietuva ėmėsi strateginių tikslų, kad būtų pereita nuo stacionarios institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas „Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planas“. Remiantis šiuo veiksmų planu yra vykdomas deinstitucionalizacijos procesas, kurio tikslas yra aukštos kokybės, individualiai pritaikytos bendruomeninės paslaugos, įskaitant paslaugas, skirtas institucionalizmo stabdymui.

Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui, tačiau pastebima, kad prasidėjusi sistemos pertvarka yra sudėtingas procesas. Jis pastaraisiais metais daugiausia stringa dėl politinės valios stokos, dalyvaujančių subjektų - valdžios institucijų, globos namų, bendruomenių, mokslininkų - aktyvaus ir darnaus veikimo bei bendradarbiavimo trūkumo.

Sistemos ydingumas ir poreikis pokyčiams

2015 m. pradžios įvykiai - seksualinio išnaudojimo atvejai Švėkšnos specialiojo ugdymo centre, smurtas ir prievarta Vilijampolės socialinės globos namuose, LR Seimo kontrolierių ataskaita apie socializacijos centruose esančius nusiraminimo kambarius, pedofilijos atvejis Viešvilės vaikų globos namuose - patvirtino Lietuvos globos sistemos ydingumą. Nors moksliniai tyrimai patvirtina, jog daugybė vaikų, patekę į globos įstaigą būdami dar labai maži, vėliau kenčia dėl socialinės ir emocinės raidos sunkumų, Lietuvoje vis dar gaji išankstinė nuostata, jog esama šeimų, kurios niekuomet nesugebės pasirūpinti vaikais, o vienintelis būdas išspręsti susidariusią sudėtingą situaciją - paimti vaiką valstybės globon.

Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, Vaiko teisių konvencija, o taip pat ir kiti žmogaus teises reglamentuojantys tarptautiniai dokumentai pabrėžia, jog tokios paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir bendruomeninė globa turėtų būti prieinamos visoms šeimoms. Vaiko augimas biologinėje šeimoje, kai tik tai įmanoma, turėtų būti prioritetas. Siekiant išsaugoti šeimą turėtų būti stengiamasi šeimas padaryti tvirtesnes, joms išugdant nuostatas, įgūdžius, gebėjimus ir priemones, kuriomis jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikų apsauga ir vystymusi.

Praktinė patirtis ir integracijos iššūkiai

Sėkmingiau nei dauguma kitų globos namų įstaigų Lietuvoje dirba Utenos vaikų globos namai. Nuo 2001 m. ši globos įstaiga intensyvino darbą su tėvais, globėjais, šeimomis ir bendruomene. Šiuo metu dirbantys 35 specialistai labai daug dirba ne tik su be priežiūros likusiais vaikais, bet ir su jų tėvais. Įgyvendinant globotinių individualius socialinės globos planus, aktyviai įtraukiami vaikų biologiniai tėvai, artimieji, taip siekiant sustiprinti jų tarpusavio ryšius.

Pasak „Žiburio“ fondo generalinės direktorės Kristinos Stepanovos, atliekant pertvarkas vaikų globos sistemoje, institucinių, didelių vaikų globos namų panaikinimas tėra vienas iš paskutinių žingsnių. „Reikia suprasti, kad nepakanka tiesiog išvežti vaikus ir apgyvendinti kitur. Tokiu būdu vaikams gali būti padaroma dar didesnė žala. Juk kai kurie iš vaikų gyvena globos namuose ir po 10 ar daugiau metų, jie yra pripratę prie labai aiškios struktūros, tad pokyčiai gali atrodyti baisūs“, - teigia specialistė.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba

Tyrimo metu atskleistos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pertvarkoje dalyvaujančios institucijos: lėtas pertvarkos procesas, netinkami teisės aktai, o pats svarbiausias trukdis - prastas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Taip pat yra jaučiamas institucinis pasipriešinimas deinstitucionalizacijos procesui.

Lietuvoje tarp institucijų ir specialistų yra didelis nesusikalbėjimas. Už vaikų gerovę atsakingos penkios ministerijos, savivaldybių specialistai iki galo nesupranta, ko iš jų norima. Nevyriausybinės organizacijos galėtų būti labai naudingos, sprendžiant įvairias problemas ir teikiant paslaugas. Konkurencija valstybinėms institucijoms paslaugų teikime būtų labai naudinga, nes tik esant konkurencijai tobulėjama ir geriau atliekamas darbas.

Socialinių darbuotojų vaidmuo

Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai teikiant paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose yra itin reikšmingi. Atliktas tyrimas parodė vaiko, išgyvenančio globą, psichosocialinės būsenos kaitą patekus į globą, kaip ją įtakoja atskyrimas nuo šeimos. Socialinis darbuotojas nuolatos dirba su vaiko jausmų pokyčiais. Deinstitucionalizacijos tikslas yra pagalba vaikui ir šeimai, vaikai išgyvena stiprius ryšių pokyčius su jam artimais žmonėmis, turi kurtis naujus ryšius su darbuotojais, ieškodami paguodos, tačiau instituciniai rėmai ne visada užtikrina, kad ryšius pavyktų susikurti ir išlaikyti.

Socialiniams darbuotojams dėl pertvarkos tikslingumo nekiltų abejonių ir jaustųsi ramiau, jeigu priimamuose sprendimuose dėl tolimesnio vaikų gyvenimo būtų įtraukti patys vaikai ir specialistai, nes gaunama informacija dažnai nesuteikia reikiamo pagrindo padėti vaikams išgyventi pokyčius.

Vaikų globos namų deinstitucionalizacija yra nacionalinio lygmens problema ir šis procesas neįmanomas be didesnio visos visuomenės įsitraukimo ir žmonių sąmoningumo pokyčių. Tai naujos, kokybiškos globos teikimas, kai užtikrinti vaiko poreikius biologinėje šeimoje galimybių nėra.

tags: #deinstitulizacija #vaiku #globos #namuose

• Geriausios vejapjovės vaikams
• Stilius ir šiluma vaikiškoms movoms
• kaip naudoti propolio aliejų vaikams
• Didelės minkštos knygos vaikams
• Technologiniai sprendimai globos namuose