Sunegalavus vaikui tėvams dažnai kyla klausimas, ar būtina kreiptis į medikus. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką ir galite nuspėti reakcijas, kurias jam sukelia įvairios ligos, taigi nuojauta padės jums suprasti, ar vaikui sunkus negalavimas ir apsispręsti. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias kvėpavimo problemas pas vaikus ir su jomis susijusias ligas, tokias kaip bronchiolitas, sloga, bei retesnį, bet tėvams nerimą keliantį reiškinį - kvėpavimo sulaikymą. Taip pat pateiksime svarbiausius patarimus, kada nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Bronchiolitas yra ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti mažiausius plaučių kvėpavimo takus - bronchioles. Dėl uždegimo ir gleivių kaupimosi bronchiolės susiaurėja, todėl apsunksta kvėpavimas. Ši liga dažniausiai pasitaiko kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, o didžiausia rizika kyla 3-6 mėnesių amžiaus kūdikiams.

Dažniausia bronchiolito priežastis yra respiracinis sincitinis virusas (RSV), tačiau kiti virusai taip pat gali sukelti šią ligą. Bronchiolitas dažniausiai sukeliamas virusinės infekcijos, kurios plinta per orą ar tiesioginį kontaktą.
Bronchiolito simptomai paprastai prasideda kaip lengvas peršalimas, tačiau per kelias dienas gali paūmėti. Sunkiais atvejais gali atsirasti cianozė (mėlynuojanti oda, ypač apie lūpas ar nagus), dehidratacija ar kvėpavimo sustojimas (apnėja), reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.
Bronchiolito gydymas dažniausiai yra simptominis, nes virusinė infekcija praeina savaime. Daugumai vaikų bronchiolitas praeina per 1-2 savaites, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti hospitalizacijos. Negydant ar esant komplikacijoms, bronchiolitas gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą. Lengvi atvejai leidžia gydytis namuose, tačiau sunkesni gali reikalauti hospitalizacijos, trukdančios kasdienei rutinai. Po ligos kūdikiai gali kosėti ar švokšti kelias savaites, tačiau dauguma pasveiksta be ilgalaikių pasekmių. Norint palengvinti atsigavimą, svarbu užtikrinti poilsį, tinkamą mitybą ir stebėti simptomus.
Prevencinės priemonės, tokios kaip higiena, rūkymo vengimas ir maitinimas krūtimi padeda sumažinti ligos riziką. Tinkamas simptominis gydymas ir, prireikus, medicininė priežiūra užtikrina greitesnį pasveikimą ir sumažina komplikacijų tikimybę.
Jei įtariate, kad jūsų kūdikis serga bronchiolitu, pastebite švokštimą, dusulį ar blogą maitinimąsi, būtina nedelsiant konsultuotis su pediatru ar gydytoju, kad būtų įvertinta būklė ir prireikus pradėtas gydymas. Venkite savarankiško vaistų, įskaitant kosulį slopinančius ar bronchus plečiančius preparatus, vartojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga. Jei svarstote prevencines priemones, tokias kaip higiena, rūkymo vengimas ar vakcinacija, aptarkite šias priemones su gydytoju, kad jos būtų tinkamos jūsų vaikui. Taip pat galite apsvarstyti reguliarų patalpų vėdinimą ar kūdikio nosies valymą druskos tirpalu, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
Susirgus vaikui svarbu pasistengti ne tik dėl to, kad jis jaustųsi geriau ir greičiau pasveiktų, bet ir dėl to, kad nekiltų rimtesnių komplikacijų. Net ir paprasčiausia sloga gali komplikuotis ausų, bronchų ar net plaučių uždegimu, tad geriau nedelsti ir priemonių imtis iš karto.
Ir kūdikiai, ir maži vaikai, kenčiantys nuo slogos, tampa nervingi, irzlūs, neramūs, jie dažnai atsisako gerti ir valgyti. Juk kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus dar net nemoka kvėpuoti per burną, todėl blokuojamas kvėpavimas per nosį jiems gali tapti tikra kančia. Valgant ir miegant tai ypatingai jaučiasi.
Tėveliai arba globėjai turėtų pasistengti, kad sloga sergantis mažylis jaustųsi kuo komfortiškiau ir galėtų laisviau kvėpuoti per nosį. Nosytę reikėtų valyti taip dažnai, kaip to reikia - kartais net keliolika ar keliasdešimt kartų per parą. Nosytę reikia valyti ne tik dėl to, kad vaikelis galėtų laisviau kvėpuoti ir būtų lengviau išvengti įvairių slogos sukeliamų komplikacijų, bet ir dėl to, kad mažylis neatsisakytų gerti ir jo organizme nepritrūktų skysčių. Laisvas kvėpavimas per nosį svarbus ir dėl to, kad mažylis kokybiškai pamiegotų ir greičiau sveiktų, nes miegas irgi būtinas gerai savijautai.

Jei sloga skysta ir skaidri, pakaks specialaus siurbtuko. Jis naudojamas iki tada, kol vaikas išmoksta kokybiškai ir savarankiškai išpūsti nosytę. Dažniausiai tai nutinka apie 3-4 gyvenimo metus. Jei sloga tirštesnė ir ją išsiurbti ar išpūsti sunkiau, gali praversti lašinamas (nuo pirmųjų gyvenimo dienų) arba purškiamas (nuo 6 mėnesių amžiaus) izotoninės koncentracijos jūros vanduo. Jei ir jūros vanduo nesuteikia pakankamo poveikio, tuomet prieš miegą (ar prieš valgį) galima sulašinti nosies lašų. Prieš jų lašinimą labai svarbu kruopščiai išvalyti nosies ertmes, nes tik tuomet nosies lašuose esančios vaistinės medžiagos galės tinkamai veikti. Quixx baby yra natūralus izotoninės koncentracijos nosies tirpalas, kuriame yra jūros vandens iš Atlanto vandenyno su vertingais mineralais ir mikroelementais. Druskos koncentracija, esanti šio jūros vandens lašuose, yra priderinta prie natūralios koncentracijos organizme, todėl jis švelniai veikia kūdikio nosytę ir papildomai jos nedirgina. Jo paskirtis:
Jei kūdikio ar mažo vaiko sloga tinkamai negydoma, tuomet labai padidėja įvairių, jau kur kas pavojingesnių komplikacijų, rizika. Apskaičiuota, kad nemažą dalį komplikacijų sudaro vidurinės ausies uždegimas arba otitas. Ši ūminė liga gali būti labai skausminga, o kai kuriais atvejais pakenkiama ir mažylio klausa.
Kvėpavimo sulaikymas - tai reiškinys, kai kūdikiai trumpam (iki 60 sek.) nustoja kvėpuoti. Natūralu, kad tėvams tai gali kelti nerimą, tačiau trumpas kvėpavimo sulaikymas kūdikiui nekenkia. Kūdikiai ir vaikai kvėpavimą sulaiko nesąmoningai. Pagrindinės kvėpavimo nutrūkimo priežastys yra pyktis, nusivylimas, išgąstis ar skausmas. Tačiau manoma, kad juos gali lemti geležies stokos anemija (mažakraujystė arba kitaip - geležies trūkumas).

Tiek vieno, tiek ir kito tipo kvėpavimo sulaikymas gali lemti iki 60 sek. trunkantį apalpimą. Itin sunkiais atvejais kūdikiui ar vaikui gali prasidėti traukuliai. Kūdikis gali sulaikyti kvėpavimą ir jam pamėlynuoti veidas. Mokykite vaiką atpažinti ir suvaldyti savo emocijas. Pavyzdžiui, paaiškinkite, kad suprantate pykčio priežastį, pasiūlykite alternatyvą ir pan.: „Suprantu, kad pyksti, nes neleidžiu imti puodelio, bet jame karšta arbata, tai pavojinga.“
Jei labai nerimaujate arba jeigu kvėpavimo sulaikymo priepuoliai labai dažni, užsitęsia ilgiau nei 60 sekundžių, juos išprovokuoja, atrodytų, smulkmenos, jų dažnis nemažėja vaikui augant, taip pat būtinai pasitarkite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.
Nustatyti ligą vyresniam vaikui daug lengviau, tačiau nepriklausomai nuo amžiaus, yra tam tikrų simptomų, kurie reikalauja skubios medicininės pagalbos:

tags: #daznas #vaiko #kvepavimas