Echoskopija Nėštumo Metu: Nauda, Rizika ir Reikšmė Vaisiaus Sveikatai

Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu. Tai greitas, patikimas ir visiškai neskausmingas diagnostinis vaizdavimo tyrimas, atliekamas visoms besilaukiančioms moterims ir suteikiantis labai daug informacijos apie vaisiaus būklę. Echoskopija leidžia įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, nustatyti, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Ultragarsinis tyrimas yra paremtas nevienodų bangų atsispindėjimu nuo įvairaus tankio audinių.

„Biofirst“ akušerės-ginekologės Živilės Kiškienės teigimu, viso nėštumo metu yra vykdomi periodiniai laboratoriniai tyrimai, kurių rezultatai aptariami kiekvieno vizito metu. Vienas iš svarbiausių tyrimų gydytojo darbo metu - nėščiųjų ultragarsiniai tyrimai, kurie leidžia tirti vaisiaus būklę.

Privalomi ir rekomenduojami ultragarsiniai tyrimai nėštumo metu

Daugumai nėščiųjų nėštumo metu rekomenduojama atlikti du ultragarsinius tyrimus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, šis tyrimas reikalingas bent du kartus per nėštumą, tačiau neretai atliekama ir ankstyvoji echoskopija nėštumui nustatyti bei echoskopija trečiojo nėštumo trečdalio metu, priklausomai nuo gydytojo sprendimo ir individualių poreikių.

Ankstyvoji echoskopija (5-8 nėštumo savaitė)

Pirmoji echoskopija dažniausiai atliekama 11-13 nėštumo savaitę, tačiau kartais pacientėms atliekamas ankstyvasis echoskopinis tyrimas, kuris gali įvykti jau septintąją-aštuntąją nėštumo savaitę. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia. Gydytojai ankstyvąjį echoskopijos tyrimą atlieka per makštį (transvaginalinis echoskopinis tyrimas).

Pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra (11-13 nėštumo savaitė)

Pirmą kartą ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsine patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Pirmojo nėštumo trimestro ultragarsinis tyrimas vykdomas 11-13 (+ 6 d.) savaitėmis, nustatant vaisiaus (-ių) skaičių ir nėštumo trukmę. Šiuo laikotarpiu jau galima nustatyti vaisiaus vystymosi anomalijas bei įtarti tokius genetinius sindromus, kaip Dauno, Edvardso, Patau. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti.

Antrojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra (18-20 nėštumo savaitė)

Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl tyrimo metu atidžiai tiriamos visos jo anatominės struktūros: smegenys, širdis, galūnės. Jis skirtas tiksliau įvertinti vaisiaus sveikatą, diagnozuoti vidaus organų patologijas (inkstų, širdies, galvos smegenų ir t.t), placentos vietą, vaisiaus vandenų kiekį, gimdos ir kiaušidžių darinius, gimdos kaklelio ilgį (jei yra persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika). Šio tyrimo metu diagnozuojama dauguma pakitimų, turinčių įtakos tolimesniam nėštumo priežiūros planui. Antrosios echoskopijos, atliekamos 18-20 nėštumo savaitę, metu nustatoma daugiau kaip 50 proc. vaisiaus padėtis gimdoje. Jei šeima pageidauja, šio tyrimo metu dažniausiai galima pasakyti ir vaisiaus lytį.

Trečiojo nėštumo trečdalio ultragarsinis tyrimas (30-34 nėštumo savaitė)

Trečiojo nėštumo trimestro metu ultragarsinis tyrimas atliekamas 32-34 savaitę gydytojo akušerio-ginekologo sprendimu. Šiuo periodu gali būti atliekamas ir doplerometrijos (ultragarsinis) tyrimas, kurio metu tikrinama vaisiaus, placentos ir gimdos kraujotaka. Tyrimo tikslas - vaisiaus būklės ir placentos funkcijos įvertinimas. Tyrimas atliekamas ir interpretuojamas tik tam tikrų akušerinių situacijų metu, tokių kaip vaisiaus augimo sulėtėjimas, arterinė nėščiųjų ar iki nėštumo buvusi hipertenzija, vaisiaus vandenų pokyčių metu ir tada, jeigu moteris pastebi stipriai sumažėjusį vaisiaus judesių skaičių.

Ką įvertina echoskopija?

Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta. Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių. Šio tyrimo metu visada vertinamas vaisiaus augimas: matuojama galva, pilvas, šlaunikaulis ir pagal tai skaičiuojama, koks numatomas jo svoris. Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą tikslą; jei pacientė atvyko, jog būtų įvertinta vaisiaus raida, tai tiriama jo raida, vertinamos visos anatominės struktūros. Tyrimo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų - tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.

Be to, tyrimo metu įvertinama, ar vaisius vienas, ar nėštumas daugiavaisis. Nėštumo metu svarbu įvertinti ir mamos sveikatos būklę, pavyzdžiui, apžiūrėti gimdą, jos priedus, kiaušides. Gali prireikti apžiūrėti ir gimdos kaklelį, ar nėra jokių pakitimų. Patikros metu taip pat yra įvertinamas ir kitas svarbus aspektas - placenta ir jos prisitvirtinimas. Ultragarso tyrimo dėka turime galimybę stebėti, kaip vaisius sparčiai vystosi kiekviename nėštumo etape, koks jo ūgis, galvytės apimtis, kiek turi pirštukų, ar pakanka vaisiaus vandenų ir t.t. Tai leidžia medikui pastebėti įvairias anomalijas ir ydas dar ankstyvojoje nėštumo stadijoje. Šio tyrimo metu galima pamatyti tam tikrą vaisiaus raidos ydą, pavyzdžiui, širdies patologiją, smegenų patologiją ar kitas. Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis. Juos radę, diskutuojame su šeima dėl tolesnės nėštumo priežiūros.

Echoskopijos tipai ir technologijos

Akušerijos-ginekologijos srityje pažangios technologijos yra neatsiejama dalis, siekiant kuo aukštesnės nėščiosios ir vaisiaus priežiūros kokybės. Šių dienų inovacijos ultragarso tyrimuose leidžia tiksliau stebėti vaisiaus vystymąsi ir ankstyvuoju periodu nustatyti galimus sutrikimus. Kauno klinikose yra visa aparatūra, reikalinga 2D, 3D ir 4D tyrimams.

• Transabdominalinė echoskopija: Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną. Nėštumo echoskopijos metu reikės nusirengti iki pusės ir atsigulti ant tyrimo stalo. Gydytojas padės jums įsitaisyti tinkamiausioje padėtyje ir naudodamas skaidrų vandens pagrindo gelį pradės echoskopiją per pilvo sieną daviklio pagalba, kuris perkels visus vaizdus ant echoskopo ekrano.
• Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija: Daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.). Vėliau atliekama echoskopija per pilvo sienelę.
• 2D echoskopija: Tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai.
• 3D echoskopija: Ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija.
• 4D echoskopija: Jos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda. Vienas pažangiausių būdų - 3D/4D echoskopija.
• Doplerometrijos tyrimas: Atskira echoskopijos rūšis - doplerinis tyrimas. Jį atliekant stebima tam tikros srities kraujotaka.

Pasiruošimas ultragarsiniam tyrimui ir jo eiga

Ultragarsiniam tyrimui specialiai ruoštis nereikia - tik atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku. Iš pradžių nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime. Taip pat skatinama moteris užduoti joms kilusius klausimus tyrimo metu, o specialistai stengiasi kuo išsamiau į juos atsakyti. Egzistuoja įsitikinimas, kad siekiant kuo aiškesnio vaizdo ekrane, iki echoskopijos likus 2-3 dienoms reikėtų gerti daugiau nei įprasta skysčių. Manoma, kad tuomet amniono skystis pašviesės, taps skaidresnis, taigi bus matomas aiškesnis vaizdas. Gydytojas gali išsaugoti vaizdus ir esant poreikiui atspausdinti. Atlikus echoskopiją nėštumo metu gydytojas pakartotinai peržiūrės ir interpretuos vaizdus, visa informacija bus išsaugota E. sveikatos portale.

Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą, kuri visada nurodoma. Dažniausiai kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti. Tai priklauso nuo kelių dalykų: naudojamos ultragarsinės aparatūros, tiriančio specialisto patirties ir tam tikrų specifinių iššūkių. Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo vaisiaus vandenų kiekio. Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausia fiksuoti jo augimą dinamikoje. Echoskopijos nuotraukos viršuje surašyti tam tikri skaičiai ir raidės, pavyzdžiui, CRL - vaisiaus ilgis (matuojamas maždaug iki 13 nėštumo savaitės), FL - šlaunikaulio ilgis.

Echoskopijos saugumas ir galimos rizikos

Echoskopijos tyrimai: būtini ar žalingi vaisiaus sveikatai? Nors šis tyrimas nėščiosioms atliekamas jau daugiau nei 40 metų, neretai nuogąstaujama, ar jis nepakenks vaisiui. Gydytojai užtikrina, kad ultragarso tyrimas yra visiškai saugus. Ultragarsinės bangos nėra jonizuojanti spinduliuotė, tyrimo metu nenaudojamos jokios specialios apsaugos priemonės. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ultragarsinis tyrimas nepasižymi neigiamu poveikiu, būdingu, pavyzdžiui, rentgenologiniam tyrimui. Echoskopija nekenkia nei būsimai mamai, nei vaisiui, nei tyrimą atliekančiam gydytojui, todėl gali būti atliekama tiek, kiek reikia ir kada tik prireikia. Tyrimais įrodyta, kad nėštumo metu echoskopija yra saugi. Gydytojų teigimu, iki šiol negauta nei vieno echoskopijos keliamo pavojaus įrodymo, tad, jį atliekant, tikrai galite nesibaiminti dėl vaisiaus sveikatos.

Tyrimai parodė, kad vaikai, kuriems prenataliniu (iki gimimo) laikotarpiu ultragarsinis tyrimas buvo atliekamas dažnai, gimdavo tokio pat svorio ir ūgio kaip ir vaikai, kuriems tyrimas buvo atliekamas itin retai. „Neįrodyta, kad ultragarsas kenktų, sukeltų pokyčių vaisiui. Tačiau bet koks tyrimas turi būti atliekamas kuo trumpiau ir tik tada, kai reikia.“

Diskusijos apie galimą poveikį

Yra ir kita nuomonė, teigianti, kad daugelis dalykų neturi vien tik gerosios pusės. Ultragarsiniai tyrimai (echoskopijos) yra priskiriami prie abejotinų teratogenų (kenkiančių vaisiui), dėl to yra reikalavimas, kad echoskopiją nėščioji per visą nėštumo laikotarpį gali daryti ne daugiau kaip 5 kartus. Nors ultragarsas nėra pripažintas kaip tikrasis teratogenas, į abejotinus derėtų atkreipti dėmesį. Vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As Reasonably Achievable), t. y., kai tam yra būtinybė.

Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai - ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai. Daugelyje straipsnių buvo paplitęs teiginys, kad vaisius echoskopijos metu girdi labai didelį garsą, lyginamą su metro traukinių ar kylančių lėktuvų skleidžiamu garsu.

Vis dėlto, Jeilio universiteto (JAV) mokslininkų tyrimo duomenimis, ultragarso bangos gali neigiamai paveikti naujagimio nervines ląsteles. Garsaus neurobiologo P. Rakič vadovaujama mokslininkų grupė atliko bandymus su gyvūnais prieš pat jų gimimą. Po nuodugnių tyrimų ultragarsu nepastebėta, kad gyvūnų naujagimių smegenyse būtų žymių nukrypimų, ir jų dydis atitiko standartus. Tačiau visų tirtų ultragarsu gyvūnų naujagimių neuronai (E16) nenukeliavo į atitinkamas galvos smegenų žievės sritis, kur turėjo atsidurti. Radiologiniai tyrimai ankstyvu nėštumo laikotarpiu didina įgimtų raidos defektų, protinio atsilikimo bei navikų atsiradimo pavojų.

Svarbu paminėti, kad specialistų teigimu, jei nėra jokių sveikatos problemų, atliekama tik 2-3 kartus, o jei bėdų yra ir daugiau, bet tam daroma, kad vaikučius išgelbėtų, laiku spėtų padėti mamai ir leliukui. „Kas per daug, tas nesveika.“ Pora, trys kartai nepakenks, juk nustato kokio maždaug didumo vaisius (patikslina gimdymo datą), kaip vystosi vaikučio organai, ar nėra apsigimimų ir pan.

Kada reikalingi papildomi echoskopiniai tyrimai?

Nors daugumai moterų užtenka kelių numatytų ultragarsinių tyrimų, tam tikrais atvejais prireikia papildomų echoskopijų:

• Jeigu moteris priklauso padidintos rizikos grupei, tuomet prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas arba šeimos gydytojas turėtų duoti siuntimą, jog pacientę reikiami specialistai konsultuotų Perinataliniame centre, pavyzdžiui, Kauno klinikose.
• Papildomi echoskopiniai tyrimai gali būti atlikti nustačius nėštumo komplikacijas, pavyzdžiui, nėščiųjų hipertenziją, diabetą, sutrikus kepenų veiklai, įtarus, kad vaisius gali būti per mažas pagal nėštumo laiką, esant gresiančio priešlaikinio gimdymo rizikai, pajutus, kad vaisius blogiau juda.
• Ultragarsinis tyrimas papildomai atliekamas įtarus, jog vaisiaus vandenų yra per daug ar per mažai, jis neauga, atsirado su nėštumu susijusi liga ar pablogėjo moters lėtinė liga.
• Echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje.
• Jeigu 20 savaitės echoskopijos metu Jūsų gydytojas aptiks problemą, jis gali paskirti atlikti papildomus echoskopinius tyrimus.
• Nustačius tam tikras vaisiaus būkles, jos yra reguliariai stebimos, nes vieno tyrimo, norint įvertinti rezultatų dinamiką, neužtenka. Pavyzdžiui, nėštumo eigoje gydytojui gali kilti įtarimas, kad vaisius yra per mažas arba per didelis - tuomet ultragarsiniai tyrimai yra atliekami dažniau, norint sekti vaisiaus augimo dinamiką.
• Prieš pat gimdymą, jei ginekologui situacija visiškai aiški, nėščioji yra sveika, nėštumo eiga sklandi, o čiuopiant nustatoma, kad vaisius yra žemyn galva, jo būklė neblogėja, tada tyrimas nebūtinas. Tačiau jei būna neaiški vaisiaus padėtis ir būklė, jei reikia ištirti smegenų, virkštelės kraujotaką, tyrimas atliekamas.

„Mūsų pagrindinė užduotis yra laiku pamatyti apsigimimus, ypač nesuderinamus su gyvybe, apie tai informuoti tėvus ir, prireikus, nukreipti pacientes tolimesniam ištyrimui.“ Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta. Konsultacijos metu aptariama, kur šis naujagimis turėtų gimti - ar Kauno Perinataliniame centre, ar Vilniaus.

Bendrieji patarimai nėštumo metu

Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių. Beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės.

Pastojus svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuri yra skiriama profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Kitas svarbus veiksmas - vizitas pas savo akušerį-ginekologą, tačiau to nereikia daryti tik pastojus - užtenka užsiregistruoti apsilankymui 10-11 nėštumo savaitę, kai yra reikalinga atlikti tam tikrus tyrimus.

Jeigu moteris yra sveika, neturi jokių gretutinių ligų ir jaučiasi gerai, ją prižiūrėti gali ir patyrusi akušerė arba šeimos gydytojas. Jie, įvertinę jos būklę, paskirs kito susitikimo laiką - iš viso nėštumo laikotarpiu jų gali būti 7-10. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia. Tai yra itin svarbu, nes gali prireikti koreguoti jums paskirtą gydymą - mažinti vaistų dozes ar juos pakeisti kitais, kad kūdikio laukimo laikotarpiu nekiltų jokių komplikacijų ir nėštumas būtų sklandus.

tags: #dazna #echoskopija #nestumo #metu

• Visapusiška pagalba vaikams ir šeimoms
• genetinių sutrikimų rizikos vertinimas nėštumo metu
• Išsamus naujagimio kraitelio sąrašas
• Dokumentai gimus naujagimiui
• Šilutės lopšelis-darželis "Žvaigždutė": Išsami informacija