Stovėjimas ant galvos (Shirshasana) dažnai vadinamas visų jogos pozų karaliumi. Įspūdinga! Efektinga! Tokiais šūksniais palydime visus, sugebančius grakščiai atsistoti ir pastovėti ant galvos. Ir nors kasdieniame gyvenime tokia pozicija niekur praktiškai nepritaikoma, noras, ar greičiau iššūkis, įveikti gravitaciją ir pažvelgti į pasaulį aukštyn kojomis, be galo žavi ir vilioja. Tai ženklas, kad žmogus pakankamai tvirtas ir sugeba valdyti savo kūną geriau nei dauguma žmonių. Mūsų kūnui ši padėtis yra neįprasta, kasdienėje veikloje mums to niekada neprireikia, tad šis iššūkis reikalauja tam tikrų pastangų. Tai ne tik poza - tai akimirka, kai pasikeičia gravitacija, kraujo tėkmė, mintys, o kartu ir požiūris į save. Kai apverčiame kūną, visa kraujotaka pasikeičia. Gravitacija, kuri visada traukė žemyn, dabar dirba tavo naudai. Kraujas ima lengviau tekėti iš kojų atgal į širdį, limfa išsivalo, o širdis tarsi gauna atokvėpį. Tuo metu smegenys gauna šviežio, deguonimi prisotinto kraujo - štai kodėl po inversijų jaučiamės žvalūs ir aštriu, skaidriu protu.

Jeigu žmogus tam pasiruošęs, stovėjimas ant galvos duoda tikrai daug naudos. Tyrimai rodo, kad žmonėms, propaguojantiems stovėseną ant galvos, mažesnė tikimybė sulaukti infarkto.

Nors stovėjimas ant galvos iš pirmo žvilgsnio atrodo labai sudėtingas, sportuojantiems žmonėms prireikia vos 2-3 treniruočių įvaldyti šiai padėčiai. Tačiau tai nėra panacėja, ir tai nereiškia, kad dabar visi turime žūt būt išmokti stovėti ant galvos. Tai darant nepasiruošus, galima dar labiau sau pakenkti. Vis dėlto, svarbu atsiminti, kad asana atneša tik naudą, jei įsisavinama palaipsniui ir taisyklingai.

Stovėjimas ant galvos reikalauja pagarbos kūnui. Šios padėties atlikimas turi kontraindikacijas. Stovėjimas ant galvos nerekomenduojamas žmonėms, kenčiantiems nuo hipertonijos, turintiems problemų su širdimi ir širdies-kraujagyslių sistema, turintiems vegetacinės kraujagyslių distonijos sunkias formas, nes panašūs negalavimai asanos atlikimo metu gali paaštrėti ir privesti prie liūdnų pasekmių - iki insulto ir smegenų pažeidimų. Jei turi kaklo, nugaros problemų ar aukštą kraujospūdį - pasitark su gydytoju ar gali atlikti.
Gydytojas Rimantas Jakimavičius pabrėžia, kad kaklas visiškai nepritaikytas atramai. Kaklo slanksteliai menkučiai, diskai plonyčiai. Vyresnių žmonių kaklo slanksteliai ir diskai būna gerokai susidėvėję. Stovėdami ant galvos, galime užspausti nervą, sudirginti kokią kraujagyslę, einančią į smegenis. Kai kūnas atlieka perverstas padėtis, veikiamas žemės traukos jėgos kraujas pradeda tekėti nuo kojų, vidinių organų - juda link galvos ir širdies. Tai palengvina širdies ir kraujagyslių sistemos darbą. Galvos smegenys gauna gausią kraujo apytaką, kas padeda smegenų ląstelių medžiagų apykaitai, o tai, savo ruožtu, gerina smegenų veiklumą, balansuoja hormonų išskyrimą. Bet atsistojus ant galvos, padidėja apkrova galvos kraujagyslėms.

Taip pat verta paminėti, kad stovėsena ant galvos jogoje reikalauja išvystytų tam tikrų kūno dalių raumenų. Jeigu nepakankamai išlavinti kaklo, rankų ir pečių juostos raumenys, ilgas ir taisyklingas asanos atlikimas bus neįmanomas. Jogos namų „ANANDA“ vadovė Reda Lukauskienė mano, kad pagrindinis krūvis stovint ant galvos tenka ne kaklo slanksteliams, o raumenų grupėms, rankoms, pečiams, o kaklas tik švelniai tempiamas.
Pradėk nuo pasiruošimo: stiprink pečius, pilvo presą, lavink balansą. Ir tik tada, kai kūnas pasiruošęs - atsistok ant galvos. Nesportavusiems prireiks laiko pasiekti tai formai, kuri leistų be didelių pastangų valdyti kūną. Visiems kitiems reikėtų pradėti po truputį pratinti save būti žemyn galva. Tokioje pozicijoje reikėtų pabūti tol, kol galva pripras prie pasikeitusios apkrovos.
Tiems, kas jogoje dar tik pirmus žingsnius, nerekomenduojama fanatiškai bandyti įsisavinti stovėjimą ant galvos. Pirmoje vietoje verta įsisavinti Halasaną, o paskui - Sarvangasaną. Kai pavyksta pasiekti stabilaus buvimo Sarvangasanoje, verta pabandyti įsisavinti stovėjimą ant galvos. Svarbiausia - ne jėga, o pojūtis. Kiekviena treniruotė turi būti gerai suplanuota. Po kiekvieno sudėtingo pratimo, t.y. pikinės asanos, turime atlikti ir kontrasanas. Jeigu stovite ant galvos, reikės atpalaiduoti įsitempusius kaklo ir nugaros raumenis - geriausia rinktis norimą plūgo variaciją.

Manualinės terapijos specialistas neurologas - osteopatas Rimantas Jakimavičius linkęs suabejoti jogos pratimų gydomuoju poveikiu. Joga yra standartinis pratimų rinkinys, nesusijęs su konkretaus žmogaus galimybėmis ir poreikiais. Per užsiėmimus surenkami labai skirtingi žmonės, o tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Anot gydytojo, blogiausia, kad tas rangymasis įmantriomis pozomis ne tik nepadeda, bet dargi gali pakenkti. Pagrindinis asanų akcentas yra įtempimas, tą kraštutinę kūno padėtį reikia išlaikyti ilgą laiką. Tokiu metu didžiausias krūvis tenka raiščiams. Labiausiai nukenčia stuburo raiščiai, nes raumuo gali susitraukti ir išsitempti, o raiščiai tik išsitempti. Pernelyg ištampius raiščius, visas krūvis kliūva raumenims, jie turi laikyti stuburą. Bet raumenys nepritaikyti statiškai pozai - kai raiščiai yra laisvi, jie pavargsta, atsiranda spazmai, skauduliai.
Šiuo metu labiausiai Lietuvoje paplitusios Sivanandos jogos krypties šaknys glūdi induizme. Nepaisant to, kad joga atskiriama nuo induizmo tradicijos, ji atėjo su visais jo atributais - giesmėmis, aukojimo ritualais. Joga pateikia rytietišką pasaulėvaizdį. Tai kitoks požiūris, nei krikščioniškas, ir žmonės tai turėtų žinoti. Psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad pati joga kaip gyvenimo būdas ir atsipalaidavimo metodas yra geras, o problema slypi ne pačioje jogoje, kaip sistemoje, o žmoguje, jo asmenybėje, jo gebėjime kritiškai tą sistemą priimti. Jei asmenybė tuščia, tai ta filosofija bemat užpildys tuštumą, jis gali tapti net fanatiku, užmirštančiu šeimą, ignoruojančiu socialinį gyvenimą.
