Kūdikio traukuliai miegant: priežastys ir atpažinimas
Įvairūs krūpčiojimai, sudrebėjimai ir staigūs galūnių trūktelėjimai yra įprasti naujagimiams. Nebrandi kūdikių nervinė sistema lemia trūkčiojančius judesius, galūnių sudrebėjimus ir pan. Šis refleksas pasireiškia tuo, kad kūdikis, išgirdęs stipresnį garsą ar pakeitęs padėtį, staiga išsigąsta ir skėsteli rankomis. Tuo metu rankų bei kojų pirštukai taip pat būna išskėsti, o rankos gali drebėti. Tai įgimtas, naujagimiams būdingas refleksas, kuomet pasukus kūdikio galvytę į šoną, toje pačioje pusėje esanti ranka ir koja išsitiesia, o priešingos pusės ranka ir koja susilenkia. Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Tai tik miego metu būdingi judesiai, pasireiškiantys 1-3 iš 1000 naujagimių. Dažniausiai mioklonijos prasideda (jeigu prasideda) per pirmąsias 15 naujagimio gyvenimo dienų ir tęsiasi iki 6-7 mėn. Mioklonijas gali išprovokuoti stipresnis supimas, netikėtas prisilietimas, pozos pokytis (pavyzdžiui, sauskelnių keitimas miegančiam mažyliui) ir pan.
Žindančioms mamoms pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais reikėtų riboti suvartojamo kofeino kiekį. Manoma, kad saugus kiekis yra iki 300 mg kofeino.
Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia.
Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Dažniausiai šie priepuoliai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais, įprastai - 3-6 mėnesių kūdikiams. Infantiliniai spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, t.y. abiejų pusių galūnės trūkteli vienu metu, tačiau judesiai gali būti ryškesni vienoje pusėje. Būdingos spazmų serijos.
Infantiliniai spazmai yra siejami su smegenų pažeidimu.
Dažniausiai naujagimių krūpčiojimo, trūkčiojimo, drebulio ir panašių judesių priežastys yra įgimtos, fiziologinės.
Epilepsija - tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar kelioliką kartų per dieną), o kartais retai - vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje.
Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus.
Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.
Infantiliniai spazmai - epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Ji pasireiškia vienam iš maždaug 2-4 tūkstančių vaikų. Infantiliniai spazmų rizika didžiausia pirmaisiais metais po gimimo. Paprastai infantiliniai spazmai prasideda trumpais, retais priepuoliais, susijusiais su miegu ir verkimu. Atrodo, kad kūdikis tiesiog krūpčioja, išsigąsta ar jam suskausta pilvuką, kadangi dažnai po to jis pradeda verkti. Dažniausiai spazmai būna simetriški, tačiau kartais jie gali būti ryškesni vienoje ar kitoje pusėje. Itin dažnai priepuoliai pasireiškia serijomis, vienas paskui kitą. Paprastai jie ištinka tuoj pabudus, tačiau gali kartotis ir bet kuriuo paros metu.
Sergant tokios formos epilepsija, dažniausiai pasireiškia viso kūno traukuliai. Jų metu paveikiami abu smegenų pusrutuliai.
Generalizuota epilepsija dažniausiai prasideda vaikystėje.
Tokios formos epilepsija sergantiems žmonėms pasireiškia židiniai traukuliai. Kitaip nei generalizuoti, jie paveikia tik vieną smegenų dalį. Židininius priepuolius be sąmonės praradimo, jų metu sąmonė ir suvokimas nėra prarandami.
Tokiai epilepsijai būdingi ir generalizuoti, ir židiniai priepuoliai. Ji susijusi su Draveto sindromu - labai reta ir sunkia epilepsijos forma, kai ligos eigoje sutrinka psichinė raida. Sergant Draveto sindromu, informacija nėra optimaliai perduodama tarp nervinių ląstelių, o tai sukelia epilepsijos priepuolius ir vėluojantį vystymąsi. Paprastai tokia liga prasideda nesulaukus vienerių metų.
Sergant epilepsija, galvos smegenų neuronuose atsiranda staigūs elektrinio aktyvumo pliūpsniai, toks nenormalus nervinių ląstelių aktyvumas paprastai sukelia kūno traukulius. Daugeliu atvejų nėra iki galo aišku, kodėl taip nutinka.
Epilepsijos simptomai skiriasi priklausomai nuo priepuolio tipo.
Epilepsijos priepuolis atsiranda dėl nenormalaus smegenų žievės nervinių ląstelių (neuronų) aktyvumo - staigių ir stiprių elektrinių iškrūvių, kurie trumpam paveikia žmogaus išvaizdą ar veiksmus. Jį galima apibrėžti kaip staigų, nevalingą, laikiną elgesio pakitimą, kuris apima sąmonės, judesių, jutimų, autonominės nervų sistemos pokyčius, lydimus nenormalių smegenų elektrinių iškrūvių.
Gliukozė - didelis arba mažas jos kiekis gali sukelti alpimo priepuolius, traukulius, net komą.
Kai kuriems žmonėms epilepsijos gydymas reikalingas visą gyvenimą.
Pasistengti prilaikyti priepuolio ištikto žmogaus galvą, padėti po ja minkštą daiktą. Pasibaigus traukuliams, atverti kvėpavimo takus ir patikrinti kvėpavimą.
Epilepsija sergantys žmonės jokiu būdu neturėtų būti atstumtieji. Taigi neleiskite, kad visuomenėje sklandantys mitai Jus suklaidintų.
Atrandama vis naujų genų, sukeliančių epilepsiją. Tačiau nėra 100 proc. rizikos šią ligą perduoti palikuonims. Kai serga abu tėvai, tikimybė, kad sirgs ir jų vaikas yra didesnė.
Ši liga yra gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Laikoma, kad žmogus pasveiko, jei priepuoliai nesikartoja ir nebegeriant vaistų. Jeigu medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija.
Kai kurie žmonės gali pastebėti, kad priepuoliai atsiranda reaguojant į labai specifinius dirgiklius arba situacijas.
Epilepsija sergantiems asmenims vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami arba atnaujinami, gydytojui neurologui atlikus patikrinimą ir reguliariai atliekant medicinines apžiūras. Tokiu būdu įvertinama epilepsijos ar kitų sąmonės sutrikimų būklė, klinikinė forma ir progresavimas.
Miokloniniai priepuoliai yra priepuolio rūšis, kuriai būdingi staigūs, trumpi raumenų trūkčiojimai. Šie nevalingi judesiai gali pasireikšti vienoje ar keliose raumenų grupėse ir gali vykti atskirai arba kaip sudėtingesnio priepuolio sutrikimo dalis. Miokloninių priepuolių supratimas yra labai svarbus ne tik tiems, kurie juos patiria, bet ir jų šeimoms bei globėjams.
Miokloniniai priepuoliai apibrėžiami kaip greiti, į šoką panašūs raumens ar raumenų grupės trūkčiojimai. Jie gali pasireikšti kaip atskira būklė arba kaip kitų traukulių sutrikimų, tokių kaip jaunatvinė miokloninė epilepsija, dalis. Skirtingai nuo kitų tipų priepuolių, miokloniniai priepuoliai paprastai nesukelia sąmonės praradimo.
Nors miokloniniai priepuoliai pirmiausia yra neurologiniai, tam tikri infekciniai sukėlėjai gali prisidėti prie jų atsiradimo. Pavyzdžiui, virusinės infekcijos, tokios kaip encefalitas, gali sukelti smegenų uždegimą ir netgi išprovokuoti priepuolius.
Daugeliu miokloninių priepuolių atvejų reikšmingi yra genetiniai veiksniai. Tam tikros paveldimos būklės, tokios kaip jaunatvinė miokloninė epilepsija, turi genetinį pagrindą. Autoimuniniai sutrikimai, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas ląsteles, taip pat gali sukelti priepuolius.
Gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti įtakos miokloninių priepuolių dažniui ir sunkumui. Prasta miego higiena, didelis streso lygis ir nereguliarūs mitybos įpročiai gali būti veiksniai, sukeliantys priepuolius.
Miokloninių traukulių požymis yra staigūs raumenų trūkčiojimai, kurie gali skirtis intensyvumu ir trukme.
Miokloninių traukulių diagnozė prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros specialistai surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant traukulių dažnį, trukmę ir pobūdį. Labai svarbu atskirti miokloninius priepuolius nuo kitų tipų priepuolių ir judėjimo sutrikimų. Tokios būklės kaip esencialinis tremoras, distonija ar net su nerimu susiję raumenų spazmai gali imituoti miokloninius priepuolius.
Miokloninių traukulių gydymas dažnai apima vaistus. Be vaistų vartojimo, gyvenimo būdo pokyčiai gali atlikti svarbų vaidmenį valdant miokloninius traukulius. Skirtingoms populiacijoms gali reikėti individualizuoto gydymo metodo.
Trumpalaikės komplikacijos gali būti traumos dėl kritimų, o ilgalaikės komplikacijos gali būti kognityvinis nuosmukis arba kitų traukulių sutrikimų atsiradimas.
Asmenų, sergančių miokloniniais priepuoliais, prognozė labai įvairi. Daugeliui žmonių tinkama terapija padeda gerai kontroliuoti priepuolius.
Miokloniniams priepuoliams būdingi staigūs, trumpi raumenų trūkčiojimai. Jie gali paveikti vieną ar kelias raumenų grupes, ir asmenys paprastai išlieka sąmoningi epizodo metu. Diagnozė apima klinikinį įvertinimą, įskaitant paciento anamnezę ir fizinę apžiūrą. Gydymas paprastai apima vaistus nuo epilepsijos, tokius kaip valproatas ir levetiracetamas.
Taip, miokloniniai traukuliai gali pasireikšti vaikams, dažnai kaip jaunatvinės miokloninės epilepsijos dalis. Ilgalaikė perspektyva skiriasi; daugeliui asmenų gydymas padeda gerai kontroliuoti priepuolius, o kitiems gali kilti nuolatinių sunkumų.
Miokloniniai traukuliai yra sudėtinga neurologinė būklė, galinti smarkiai paveikti žmogaus gyvenimą. Jų priežasčių, simptomų ir gydymo galimybių supratimas yra labai svarbus veiksmingam gydymui.
Ar traukuliai visada pranašauja apie epilepsiją? Traukulių priepuolis - dar ne epilepsija. Traukulius vaikui gali išprovokuoti aukšta kūno temperatūra, galvos smegenų trauma, apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis. Gali būti, kad karščiuojančiam mažyliui pasireikš traukuliai, bet tai nebus epilepsijos priepuolis.
Nereta tėvai gali susidurti su karštiniais traukuliais. Tai toks traukulių tipas, kurį sukelia aukšta kūno temperatūra. Karštiniai traukuliai pasireiškia 3-4 vaikams iš 100 karščiuojančiųjų, dažniausiai - 6 mėn.-5 m. amžiaus vaikams. Dažniausiai tokie traukuliai pasireiškia 12-18 mėn. vaikučiams. Kyla 50 % tikimybė, kad kūdikiams (mažyliams, jaunesniems nei 1 m. amžiaus) pirmą kartą pasireiškę traukuliai, vėl pakilus aukštai temperatūrai, pasikartos.
Karštinių traukulių požymiai: Traukuliai dažniausiai pasireiškia kaip konvulsijos (nesuvaldomas kūno drebėjimas), trūkčioja visas kūnelis. Kiti simptomai gali būti lengvai išreikšti: akių vartymas arba galūnių sustingimas, įsitempimas. Dažnai trunka trumpiau nei 2-3 min. ir praeina savaime. Priepuoliui praėjus, vaiko būsena grįžta į normalią, jo elgesys tampa įprastas.
Pasireiškus karštiniams traukuliams, svarbiausia laiku ir tinkamai gydyti peršalimo ligas bei infekcijas ir slopinti temperatūros pakilimą, nelaukiant traukulių pasireiškimo. Įprastai rekomenduojama vartoti vaistus (ibuprofeną ar paracetamolį) esant aukštesnei nei 38,5 °C temperatūrai. Tačiau, jeigu jūsų vaikeliui įvyko traukulių priepuolis, temperatūrą medikamentais reikėtų slopinti jai pasiekus 37,5-38 °C.
Jeigu traukuliai įvyko pirmą kartą gyvenimą, būtina vykti į skubios pagalbos skyrių, kad vaikas būtų ištirtas neurologijos skyriuje. Visada būtina ištirti vaiką ir sužinoti, ar tai nėra epilepsijos pradžia.
Jeigu vaikų neurologas diagnozavo epilepsiją: Epilepsija - tai traukulių priepuolis, pasireiškiantis staiga, be aiškios priežasties, kai nebuvo patirta galvos smegenų trauma ar sirgta liga, kuri sukeltų aukštą kūno temperatūrą. Kartais traukulių priežastis nustatoma, tuomet diagnozuojama simptominė epilepsija. Vis dėlto neretai ji lieka neaiški, tada diagnozuojama kriptogeninė epilepsija.
Epilepsijos priežastys: Deja, jos nėra visiškai aiškios. Išskiriamos 3 priežasčių grupės.
- Nėštumo laikotarpis. Kai vaisius vystosi, epilepsijos pasireiškimui gali turėti įtakos genetika, infekcijos nėštumo metu, galvos smegenų vystymosi sutrikimai. Dažniau epilepsija pasireiškia, jeigu mažylis gimė neišnešiotas.
- Gimdymo laikotarpis. Šiuo metu gali įvykti gimdymo trauma, naujagimio galvos smegenyse gali išsilieti kraujas (kraujosruva - nereta komplikacija, pasireiškianti neišnešiotiems naujagimiams), gimstantis vaikelis gali užsikrėsti infekcija.
- Laikotarpis po gimimo. Liekamieji reiškiniai po buvusių infekcijų, traumos, kraujotakos sutrikimų galvos smegenyse, navikų, deguonies trūkumo.
Jeigu vaiko galvos smegenų neuronai dėl minėtų priežasčių yra jautresni, epilepsijos priepuolį gali paskatinti išoriniai veiksniai - provokatoriai. Tai gali būti miego stoka; fizinis, emocinis nuovargis; karščiavimas; medžiagų apykaitos pokyčiai vaikelio organizme; mirganti šviesa.
Kartais vaikui gali pasireikšti simptomų, kurie gali maskuoti ar imituoti traukulius, bet iš tiesų jais nebūti, pvz.: trumpalaikis kvėpavimo sustojimas; alpimas (sinkopė); veido ar kūno trūkčiojimas (mioklonijos); miego sutrikimai (naktiniai košmarai, lunatikavimas).
Kai traukuliai apima visą kūną. Labiausiai tėvus gąsdina viso kūno traukuliai (dar vadinami generalizuotais toniniais-kloniniais arba grand mal traukuliais). Vyksta ritmiški kūno judesiai, vaikas tuo metu būna be sąmonės, nereaguoja į aplinką. Tokie traukuliai kartais prasideda nuo lokalizuoto židinio (kai traukuliai apima tik vieną kūno dalį) ir progresuoja iki traukulių, apimančių visą kūną.
Absansai (dar vadinami petit mal traukuliais) - tai priešingas traukulių tipas. Būsena, kai vaikas nustoja žaidęs ar užsiėmęs kita veikla ir ima spoksoti į vieną tašką, nereaguoja į aplinką, neatsiliepia kviečiamas. Dažniausiai tai trunka 1-2 sekundes. Jie yra labai subtilūs, trumpi, todėl ilgai būna nepastebėti. Dažnai tėvai galvoja, jog vaikas yra užsispyręs ir priešgyniaujantis, todėl juos pastebi tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir mokytojams pasiskundus keistu mokyklinuko elgesiu.
Diagnostika
Detali medicininė istorija. Įtakos priepuolių išsivystymui gali turėti motinos nėštumas, gimdymas. Svarbi detalė, kuria pasidomės gydytojas, - ar giminėje yra sergančių epilepsija. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra buvę traukulių vaikui turint aukštą temperatūrą, ar vaikas turėjo galvos smegenų traumą, operaciją. Šie faktai didina epilepsijos pasireiškimo riziką. Gal tėvai yra pastebėję, kaip vaikas staiga sustingsta, žiūri į vieną tašką, tuo metu neatsako į klausimus ir nereaguoja į jį supančią aplinką.
Fizinis ištyrimas. Tiriama širdies ir kraujagyslių sistema, neurologinė būklė, psichinė raida.
Laboratoriniai tyrimai. Kraujo tyrimas atliekamas norint išsiaiškinti, ar nėra elektrolitų pusiausvyros sutrikimo, netrūksta tam tikrų mikroelementų vaiko organizmui.
Instrumentiniai tyrimai. Norint atmesti organinę patologiją (galvos smegenų naviką, kraujosruvą ar pan.) reikia atlikti kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimą (MRT).
Elektroencefalograma (EEG). Tai yra pagrindinis tyrimas diagnozuojant epilepsiją. Šio tyrimo metu registruojama elektrinė smegenų veikla ir elektriniai iškrūviai smegenyse. Tyrimo metu galima nustatyti epilepsinį aktyvumą smegenų žievėje, traukulių tipą.
Galvos smegenų echoskopija. Būtinas tyrimas kūdikiams, kuriems pasireiškė traukuliai.
Genetiko konsultacija. Dažnai epilepsija būna susijusi su genų pakitimais, mutacijomis ar medžiagų apykaitos ligomis. Dėl šių priežasčių vaikai, sergantys epilepsija, tiriami genetiškai.
Svarbu! Šiais laikais, kai dauguma tėvelių turi išmaniuosius telefonus, galima prisidėti prie tikslesnės diagnostikos. Gydytojui labai praverstų vaizdinė medžiaga, kurioje būtų užfiksuotas traukulių priepuolis. Tėvams rekomenduojama nufilmuoti vaikučio priepuolius ir taip padėti gydytojui įvertinti priepuolio tipą, eigą, trukmę.
Jeigu jūsų vaiką ištiko traukulių priepuolis
Dauguma traukulių priepuolių pasibaigia savaime ir dažniausiai nereikia skubios medicininės pagalbos. Jeigu jūsų vaiką ištiko traukulių priepuolis, svarbiausia - apsaugoti jį nuo susižalojimo. Užtikrinkite, kad vaikas gulėtų ant tvirto paviršiaus, šalia nebūtų daiktų, baldų kampų. Vaikas turi gulėti ant šono, nes gulint ant nugaros didėja užspringimo rizika, jam atgavus sąmonę. Vykstant traukuliams, nieko nekiškite į burną, nebandykite žadinti. Geriausia būtų užtikrinti, kad vaikas nenukristų, gulėtų ant šono ir laukti jo pabaigos.
Pasireiškus traukulių priepuoliui svarbu fiksuoti laiką, kada jis prasidėjo. Skubios medicininės pagalbos reikia, jeigu priepuolis užsitęsia ilgiau nei 5 min. Jeigu traukulių priepuolis įvyko pirmą kartą gyvenime ir nepraeina per 3-5 min., skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112.
Nepaliekite vaiko be priežiūros. Priepuoliui praėjus savaime per 2-5 min., vykite pas šeimos gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų profesionaliai įvertinta vaiko būklė.
Jeigu pasireiškė traukuliai, o vaiko kūno temperatūra normali, būtina vykti į gydymo įstaigą. Vaikų ligų gydytojas patikrins, ar vaikas serga infekcine liga. Jeigu aukštos temperatūros nėra ir vaiką pirmą kartą ištiko traukuliai, gydytojas pabandys nustatyti traukulių priežastis. Svarbu išsiaiškinti, ar yra buvę traukulių priepuolių kitiems šeimos nariams, giminaičiams. Taip pat reikalinga žinoti, ar vaikas nėra patyręs galvos traumos. Bus atliekamas kraujo tyrimas, vaizdiniai galvos smegenų tyrimai (KT ar MRT).
Tiriant vaiką dėl epilepsijos būtinas tyrimas - elektroencefalografija (EEG). Jis parodo elektrinį smegenų aktyvumą. Kartais reikia atlikti nugaros smegenų punkciją ir ištirti nugaros smegenų skystį, įtariant infekcinį procesą (pvz., meningitą, kitą smegenų infekciją).
Jeigu jau yra diagnozuota epilepsija, vaiko tėvai jau būna supažindinti su galimais traukulių priepuoliais, įspėti, kad šie gali pasikartoti. Namuose tėvai turi turėti medikamentų nuo traukulių. Tinkami vaistai yra diazepamas ir midazolamas, vartojami priklausomai nuo vaiko amžiaus. Epilepsija sergančiam vaikui reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus, tikrinti kepenų funkciją, užrašyti EEG ir vertinti jos pokyčius.
Nustačius epilepsiją, gydymas turi būti tęsiamas ir nebesikartojant epilepsiniams traukuliams.
Diagnozė ir vaistai nuo epilepsijos - visam gyvenimui? Jeigu kelis metus vaikas gerai toleruoja vaistus (nėra pašalinio vaistų poveikio) ir efektyviai gydo epilepsiją (t. y. nesikartoja priepuoliai), gali būti, jog vaistų vartojimą bus galima nutraukti. Bet patys tėveliai neturėtų spręsti, kada nebeduoti mažyliui medikamentų. Gydymą paskiria ir nutraukia tik gydytojas vaikų neurologas.
Epilepsija gali padidinti mokymosi sutrikimų riziką, tikėtina, kad vaikas dažniau skųsis galvos skausmais. Daug vaikų, sergančių epilepsija, gyvena aktyvų, kokybišką gyvenimą. Jie gali lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, įvairius būrelius, sportuoti. Efektyvus epilepsijos gydymas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių vaiko gyvenimo kokybę.
Labai svarbu tėvams palaikyti glaudų ryšį su savo vaiku: kalbėtis su juo apie sunkumus mokykloje; domėtis užklasine veikla; skatinti ir padrąsinti vaiką sudėtingesnėse situacijose; ugdyti jo savarankiškumą. Vairavimas, aukštasis mokslas, karjera, vedybos, šeimos sukūrimas - epilepsija sergančiam vaikui visa tai pasiekti įmanoma. Svarbiausia laiku atpažinti ligos simptomus ir kreiptis pagalbos.
Epilepsija sergančiam vaikui reikalinga tėvų pagalba ir palaikymas
Skaitykite apie epilepsiją, išsamiai „susipažinkite“ su šia liga. Nebijokite atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti epilepsijos tema su savo vaiku. Padėkite jam išmokti kalbėti apie ligą ir užduoti klausimus, nebijoti dalintis savo pergyvenimais ir lūkesčiais. Venkite situacijų, kur vaikas gali pasijusti nepatogiai, kur įtariate, jog aplinka sukels jam stresą. Būkite pozityvūs! Tėvų emocinė būsena turi reikšmingos įtakos vaiko sveikatai. Skatinkite savo vaiką ir džiaukitės jo pasiekimais. Pasiūlykite vaikui lankyti sporto užsiėmimus, kartu ieškokite mėgstamos veiklos. Padėkite vaikui susirasti draugų. Pradžioje, sergant šia liga, vyresnis vaikas gali gėdytis ir vengti bendravimo su bendraamžiais, tad reikėtų ir jo draugams paaiškinti apie ligos niuansus. Papasakokite apie epilepsiją kitiems šeimos nariams, draugams, mokytojams. Įtraukite į tai ir vaiką!
Nustatykite dienos ritmą. Svarbu išlaikyti dienos ir miego režimą, tvarką, planuoti darbus ir vizitus pas gydytoją, riboti technologijų naudojimą (žaidimus kompiuteriu, planšetėmis ir kt.). Pasirūpinkite, kad vaikas vaistus gertų taip, kaip rekomendavo gydytojas. Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai miego. Prižiūrėkite, kad prieš miegą atžala nesėdėtų prie kompiuterio, nežiūrėtų televizoriaus. Naujosios technologijos išblaško ir nutolina miego poreikį. O kokybiškas poilsis mažina traukulių pasireiškimo riziką. Laikykitės ar kurkite naujas šeimos tradicijas, leiskite laisvalaikį su visa šeima.
Labai svarbus ir tėvų poilsis. Taigi, mieli tėveliai, atsipūskite ir pailsėkite be jokios sąžinės graužaties. Epilepsija sergančiam vaikui reikalingi psichologiškai ir fiziškai sveiki tėvai. Jūsų geros emocinės būklės ir sveikatos reikia tam, kad galėtumėte tinkamai pasirūpinti savo vaiku.
Epilepsija. Diagnostika ir gydymas
Miego svarba ir sutrikimai
Jau gilioje senovėje buvo žinoma, kad be miego negalima fiziškai ir psichiškai pailsėti. Miegas gali būti ritmiškas, ramus, gilus ir paviršutiniškas, saldus ir komfortiškas. Paskaičius įvairių tautų liaudies kūrybą, išminčių sparnuotus posakius, poetų eiles ir knygas, pastebima, jog seniai domimasi žmogaus miegu, jo trukme, santykiu su darbingumu ir kitais su juo susijusiais reiškiniais.
Miego nauda. Miegas yra svarbus jau vien tuo, kad maždaug trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Miegas yra ritmiškai besikartojantis aktyvus procesas, kuris padeda organizmui atsatyti jėgas. Jo metu pakinta sąmonė ir vidaus organų veikla. Pagrindinė miego funkcija yra smegenų veiklos sureguliavimas, jos atkūrimas. Žmogus net auga miegodamas, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė.
Miego trukmė. Miego normai turi įtakos amžius, organizmo būklė ir individualios organizmo savybės. Kūdikiams iki dviejų mėnesių amžiaus per parą reikia apie šešiolikos-septyniolikos valandų miego. Keturių mėnesių kūdikiams reikia dešimties valandų nakties miego bei dviejų ilgų ir vieno trumpo dienos miego seanso. Metų kūdikiams reikia trylikos-keturiolikos valandų miego (dažniausiai tai būna vienuolikos valandų nakties miegas bei keletas ilgesnių bei trumpesnių dienos miego seansų). Vaikams nuo penkerių iki penkiolikos metų pageidautina miego trukmė yra devynios-dešimt valandų. Paaugliams reikia dešimties valandų miego.
Vaikų miego sutrikimai prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo.
- Užmigimo asociaciniai sutrikimai. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos, nors prieš tai vaikas užmigdant buvo supamas, nešiojamas, maitinamas ar net migdomas važinėjant mašina arba veikiant radijui, televizijai, pakeičiama jų lova, pradeda lankyti kitą lopšelį, dėl to vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų ir greitai prabunda. Naktiniai prabudimai gali kartotis 2-3 kartus.
- Nakties valgymo sutrikimai. Sutrikus mitybos refleksui, prabudinėjama 4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų, vaikas reikalauja daug maisto naktį, matyti, kad jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, nepavalgius - neužmiegama.
- Miego sutrikimai dėl ,,ribų nustatymo’’ nebuvimo. Vaikas sugeba užmigti, bet pats sau trukdo. Jis užduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Kartais jie atbėga pas žiūrinčius televizorių tėvus, įkyriai lenda į jų lovą ar bent prašosi likti kambaryje. Labai greitai vaikai išmoksta aiškinti, kad vėl nori į tualetą, vonią ar negali būti savo kambaryje, nes ,,mato pabaisas’’. Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vaikai užmiega kada nori ir kur nori. Vaikas neužmigs, kol negaus ,,griežto įsakymo’’ arba užmigs tik keistoje aplinkoje - triukšmaujant, šalia televizoriaus. Šie rūpesčiai išsivysto vos tik vaikas sugeba pats išlipti iš lovytės, nes nebelieka kliūties atsikelti.
- Aplinkos sukelti miego sutrikimai.
- Nemiga dėl maisto alergijos. Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Kūdikiams pasireiškia tokie pakitimai kaip pilvo diegliai, traukuliai. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio. Vengiama vartoti pieną, jo baltymų miltelius, kol ilgainiui dingsta dirglumas.
- Netinkama miego higiena. Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegama, kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų miegas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asmeniniai veiksniai. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų formavimąsi. Mitybos nereguliavimas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą.
- Miego sutrikimai dėl nerimo. Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija. Dar daugiau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta, jei jie priversti eiti gulti vieni.
- Antriniai miego sutrikimai sukelti tam tikrų ligų. Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jei miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vaikams vartojant inhaliatorius. Pirmaisiais mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydomi tik pilvo skausmai - miegas gerėja per 3 mėnesius, kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, temperatūra sutrikdo miego vientisumą.
Kiti miego sutrikimai, kurie būdingi vaikams, yra dažnai paveldimi ir baigiasi subrendus nervų sistemai. Tai dažni griežtimai dantimis, kalbėjimas pro miegus, šlapinimasis nakties metu ir kt.
Tai nevalingi mėšlungiški vaiko judesiai netekus sąmonės. Kartais - ritmiški kojų ir rankų traukuliai, kurie gali būti intensyvūs arba beveik nepastebimi. Pasibaigus traukuliams, vaikas kurį laiką (kelias minutes) būna be sąmonės. Vaikus iki metų traukuliai ištinka retai. Traukulių priepuolius patiria nemažai 1- 5 metų vaikų, nes tai febrilinių traukulių amžius. Nors febriliniai traukuliai ištinka ne visus vaikus, reikia apsidrausti nuo jų mažinant kūno temperatūrą (Karščiavimas). Beveik visi vaikystėje patyrę priepuolius mažyliai vystosi normaliai. Vyresnių vaikų traukulių priepuolių priežastis paprastai yra epilepsija. Jos priepuolių galima išvengti vartojant vaistus. Retesnės epilepsijos rūšys gali nesukelti klasikinių priepuolių požymių ir sąmonės netekimo. Silpni epilepsijos priepuoliai sukelia trumpus dėmesio netekimo ir neadekvačios reakcijos periodus, kurie panašūs į dienos miegą. Jeigu vaiką ištiko traukulių priepuolis, būtinai kreipkitės į gydytoją. Nereikia vaikui dėti į burną pašalinių daiktų, kad jis neprikąstų liežuvio. Tai gali atsitikti tik priepuolio pradžioje.
tags: #kudikio #traukuliai #miegant
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
