Daugiavaikių šeimų vaikų nusikalstamumas: priežastys ir tyrimai

Nusikalstamumas tarp daugiamečių šeimų vaikų yra sudėtinga problema, kurią lemia įvairūs veiksniai. Šie veiksniai dažnai būna susiję su socialine, ekonomine ir psichologine aplinka, kurioje auga vaikas. Siekiant veiksmingai spręsti šią problemą, būtina suprasti pagrindines priežastis.

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai

Socialinė aplinka daro didelę įtaką vaiko vystymuisi ir elgesiui. Daugiamečių šeimų vaikai dažnai susiduria su tam tikrais socialiniais iššūkiais, kurie gali padidinti jų riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Socialinė aplinka

• Socialinė atskirtis: Vaikai iš daugiamečių šeimų gali jausti socialinę atskirtį dėl ekonominių sunkumų ar neigiamo visuomenės požiūrio.
• Neprieinama kokybiška švietimo sistema: Ribotos galimybės gauti kokybišką išsilavinimą gali sumažinti vaikų galimybes ateityje ir padidinti nusivylimą.
• Neigiama bendraamžių įtaka: Jei vaikas auga aplinkoje, kurioje vyrauja nusikalstamas elgesys, jis gali lengviau perimti tokius įpročius.

Ekonominė padėtis

Ekonominė padėtis šeimoje yra svarbus veiksnys, lemiantis vaiko gerovę ir elgesį. Daugiamečių šeimų vaikai dažnai gyvena skurde, kuris gali turėti neigiamų pasekmių.

• Skaudus skurdas: Nuolatinis materialinis nepriteklius gali sukelti stresą, nusivylimą ir pyktį, kurie gali paskatinti nusikalstamą elgesį.
• Ribotos galimybės: Vaikai iš skurdžių šeimų gali neturėti galimybių gauti kokybišką išsilavinimą, užsiimti pomėgiais ar dalyvauti socialinėje veikloje, o tai gali sumažinti jų galimybes ateityje.
• Šeimos narių nedarbas: Nedarbas šeimoje gali sukelti finansinį nestabilumą ir stresą, kurie gali neigiamai paveikti vaiko emocinę būklę ir elgesį.

Jei pažiūrėtume į skurdo rodiklius, tai vienišos šeimos, vieniši tėvai, kurie augina vaikus, susiduria su didžiausiu skurdu. Turbūt čia reikėtų ieškoti tikslingų pagalbos mechanizmų, pavyzdžiui, išlaikymo pinigai. Reikėtų didinti pagalbą vienišoms, dažniausiai, mamoms.

Psichologinė gerovė ir šeimos įtaka

Psichologinė vaiko būklė taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis jo elgesį. Daugiamečių šeimų vaikai dažnai patiria psichologinių sunkumų, kurie gali padidinti jų riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Psichologiniai aspektai

• Emocinė deprivacija: Vaikai, kurie patiria emocinę deprivaciją, gali jausti atstumą, vienišumą ir nesaugumą, o tai gali paskatinti juos ieškoti pripažinimo ir dėmesio netinkamais būdais.
• Trauminės patirtys: Smurtas, prievarta ar kitos trauminės patirtys gali sukelti ilgalaikius psichologinius padarinius, kurie gali padidinti riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
• Psichikos sveikatos problemos: Vaikai, turintys psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija, nerimas ar elgesio sutrikimai, gali būti labiau linkę į nusikalstamą elgesį.

Šeimos aplinkos vaidmuo

Šeima yra svarbiausia vaiko socializacijos agentas. Šeimos aplinka, auklėjimo stilius ir santykiai su tėvais daro didelę įtaką vaiko vystymuisi ir elgesiui. Daugiamečių šeimų vaikai dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais, susijusiais su šeimos aplinka.

• Nepriežiūra ir nepakankama priežiūra: Vaikai, kurie patiria nepriežiūrą ir nepakankamą priežiūrą, gali jausti atstumą, nesaugumą ir nepasitikėjimą, o tai gali paskatinti juos ieškoti pripažinimo ir dėmesio netinkamais būdais.
• Konfliktai ir smurtas šeimoje: Vaikai, kurie auga aplinkoje, kurioje vyrauja konfliktai ir smurtas, gali perimti agresyvų elgesį ir jausti pyktį bei nusivylimą.
• Neteisingas auklėjimo stilius: Autoritarinis arba pernelyg leidžiantis auklėjimo stilius gali neigiamai paveikti vaiko elgesį ir padidinti riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Alkoholio vartojimo įtaka vaikų gerovei ir nusikalstamumui

Alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei patys geriantieji, o jų vaikai - toksinį stresą, kuris gyvenimo trukmę gali mažinti net 20 metų, rodo tarptautiniai tyrimai. „Piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis. Socialinę stigmą Lietuvoje kenčia net 94 proc. suaugusiųjų, kurių artimas asmuo piktnaudžiauja alkoholiu“, - teigė prof. I. Tamutienė. Pasak mokslininkės, tokia padėtis mažina problemos sprendimo tikimybę: paslaugos šiai tiksliniai grupei netampa prioritetinėmis, dėl stigmos vengiama kreiptis pagalbos.

Neabejotinai alkoholio žalą skaudžiausiai patiria vaikai. 9 iš 10 į globą patekusių vaikų tėvai piktnaudžiavo alkoholiu. Oficialiai skelbiama, kad į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl priklausomybės alkoholiui įrašyta kas antra šeima. Mokslinis tyrimas atskleidė, kad Kauno mieste socialinės rizikos šeimose 9 iš 10 šeimų buvo bent vienas asmuo, kuris piktnaudžiavo alkoholiu.

Alkoholio žala Lietuvoje: tyrimų duomenys ir statistika

Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio žala kitiems nei geriantysis 2015 metais sudarė 36 proc. bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos, o 2016 m. - 37 proc. Tačiau, kaip pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorė Ilona Tamutienė, alkoholio žala - didesnė, nei galima išmatuoti ir išreikšti piniginiais vienetais.

Žemiau pateikiami alkoholio žalos kitiems nei geriantysis ekonominiai rodikliai:

Tolimesnėse studijose svarbu siekti išryškinti priežastinį alkoholio vartojimo ir alkoholio žalos ryšį, daugiau dėmesio skiriant smurto artimoje aplinkoje, nedarbo, prarasto darbingumo tyrimams, suvokiant šių rodiklių svarbą bendrai socialinei ir ekonominei šalies gerovei. Mokslininkės įsitikinimu, alkoholio kontrolės politika, susieta su alkoholio žalos stebėsena, turi įtraukti ir alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodiklius, o visuomenės sveikatos tyrimai neapsiriboti tik žala geriančiojo sveikatai.

Dėl alkoholio žalos kitiems nei geriantysis ignoravimo, neišvystytų paslaugų tinklo bei situacijos duomenų trūkumo šios problemos ekonominių kaštų vertinimai yra konservatyvūs, apsiribojantys tik prieinamais duomenimis. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigos nefiksuoja duomenų apie blaivius asmenis, kuriuos sužalojo neblaivūs. Visiškai nėra duomenų apie neblaivių asmenų prarastą produktyvumą ir su tuo susijusius nuostolius darbdaviams, kartu ir šalies ūkiui. „Jei į žalos vertinimus įtrauktume sveikatos priežiūros išlaidų kaštus tenkantiems kitiems nei geriantysis, daugiau dėmesio skirtume pagalbai smurto artimoje aplinkoje aukoms, nuostolius darbdaviams ir ūkiui, mūsų apskaičiuotas žalos rodiklis labai išaugtų“, - neabejoja prof. I. Tamutienė.

Dėl liberalių idėjų alkoholio žala kitiems nei geriantysis ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ignoruota pusę amžiaus - maždaug nuo 20 a. vidurio iki 2000 metų, tačiau, kaip pabrėžė mokslininkė, Lietuvoje ji dar vis nepakankamai pripažinta. Alkoholio kontrolės įstatymas akcentuoja žalą sveikatai ir ūkiui. Šis požiūris atsispindi ir viešai pateikiamuose rodikliuose apie alkoholio vartojimo padarinius, kuriuose gausu rodiklių, susijusių su geriančiųjų sergamumu ir mirtingumu, nusikalstamumu, o alkoholio žala kitiems apribota neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių statistika. Nuo 2018 metų liepos 1 dienos neberenkami skaičiai apie socialinės rizikos šeimas, siekiama atsisakyti šios stigmatizuojančios sąvokos.

Tarptautinių tyrimų duomenimis, alkoholio žalos kitiems nei geriantysis rodikliai Lietuvoje yra vieni aukščiausių - vienokio ar kitokio pobūdžio alkoholio žalą Lietuvoje patiria maždaug kas antras suaugęs gyventojas (RAHRA, 2016). Vis labiau akcentuojama alkoholio žala kitų nei geriantysis sveikatai. Kokį poveikį tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu daro vaikų sveikatai, Lietuvoje tyrimų nėra.

Vaikų patiriama žala ir ilgalaikės pasekmės

Suomijoje analizuota vaikų sveikata (lyginant vaikus, kurių tėvai neturėjo alkoholio vartojimo problemų, su alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikų sveikata) ir nustatyta, kad vaikų, kurie auga alkoholio vartojimo sutrikimų turinčiose šeimose, sveikata statistiškai reikšmingai prastesnė nei kontrolės grupėje. Danijos ilgalaikėje studijoje vertintos ilgalaikės pasekmės vaikams, atsiradusios dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Remiantis 14 metų rinktais duomenimis, nustatyta, kad tarp šių vaikų fiksuotas 2 kartus didesnis vaikų priešlaikinių mirčių skaičius, kur alkoholį vartojo tėvas, ir 2,3 karto, kur alkoholį vartojo mama.

Tyrėjai Vincentas Felittis ir Robertas Anda teigia, kad vaikai, kurie auga piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų šeimose, turi didesnę tikimybę patirti ilgalaikę žalojančią vaikystės patirtį ir toksinį stresą. Dėl to nukenčia jų socialinis, fizinis ir psichinis vystymasis bei sveikata visam gyvenimui, jų gyvenimo trukmė vidutiniškai trumpesnė 20 metų nei nepatyrusių žalojančios vaikystės patirties.

Fragmentiška pagalbos sistema

Kaip pabrėžė politikos mokslų krypties doktorantė Birutė Jogaitė, alkoholio žala piktnaudžiaujančiųjų artimiesiems - labai aktuali ir neatidėliotinai spręstina problema. „Visų pirma, visuomenei reikia suprasti tai. Alkoholio žala artimiesiems turi būti įtraukta į alkoholio kontrolės sistemą, svarbu plėsti paslaugų spektrą jiems. Tai pati silpniausia grandis priklausomybės gydymo sistemoje, pagalba pavienė, dažnai teikiama iš vidinių įstaigų resursų, nėra papildomai apmokama“, - vardijo B. Jogaitė.

Pasak mokslo darbuotojos, paslaugos nesaikingai geriančiųjų artimiesiems teikiamos priklausomybių centruose ir dažniausiai yra konsultacinio pobūdžio. „Paprastai koncentruojamasi į geriantįjį, jo artimiesiems paslaugų Lietuvoje kaip ir nėra. Jie turi asmeniškai kreiptis į psichologą, nors ne visada turi galimybių. Pačių žmonių iniciatyva didesniuose miestuose veikia Al-Anon grupės, kuriose asmeniniais išgyvenimais dalijasi ir palaikymo gauna priklausomybe alkoholiui sergančių asmenų artimieji. Didesniuose miestuose į grupes renkasi piktnaudžiaujančių tėvų paaugliai. Domėdamasi, kokios pagalbos galimybės geriančiųjų vaikams, pastebėjau, kad pagalbos yra, bet ji fragmentiška, išmėtyta. Kai kuriose mokyklose veikia prevencinės priklausomų asmenų vaikų programos, tačiau paprastai apsiribojama mokyklos psichologo konsultacijų galimybe“, - Eltai sakė B. Jogaitė.

Vaikų dienos centrų tikslas nėra teikti pagalbą priklausomų asmenų vaikams, bet jie, doktorantės įsitikinimu, labai svarbūs. Dienos centruose vaikai gali išsimaudyti, pavalgyti, pažaisti, paruošti pamokas, saugiai praleisti laiką iki vakaro. „Turint omenyje priklausomybių nuo alkoholio mastą Lietuvoje ir pasekmes vaikams, specializuoti pagalbą vaikams, kurių tėvai geria, būtų galima. Nes vaikai patiria ir labai didelę, ir įvairią žalą. Trūksta suvokimo, kad vaikai taip pat yra sudėtingos situacijos dalyviai. Jie tarsi nustumiami į antrą planą, iškeliant piktnaudžiaujančius tėvus. Pagalbos sistema taip pat į juos orientuojama. Atrodo, logiška bandyti ištraukti iš priklausomybės tėvus, tačiau vaikai, kurie tame taip pat gyvena, į paslaugų teikimo procesą neįtraukiami“, - konstatavo B. Jogaitė.

Spaudos konferencijos dalyvė pasidalijo kitų šalių patirtimi, kaip piktnaudžiaujančiųjų artimiesiems realiai padedama išgyventi sudėtingiausius periodus užtikrinant saugaus būsto galimybę, teikiant paslaugas gyvenant drauge su vienu iš tėvų, kad nereikėtų vaiko paimti iš šeimos.

Daugiavaikių šeimų apibrėžimas ir paramos iššūkiai

Siekiant skatinti gimstamumą, siūloma du ir daugiau vaikų auginančias šeimas laikyti daugiavaikėmis. Ekspertai pabrėžia, kad gerinant materialinę padėtį gimstamumas neskatinamas. Seimo frakcijos „Nemuno aušra“ narys Karolis Neimantas pasiūlė daugiavaikėmis laikyti šeimas, auginančias du ir daugiau vaikų. „Tai nereiškia, kad šeimų nereikia remti. Vaikams turi būti sudarytos geros sąlygos augti, lavintis, bet tikrai tėvai sprendžia, kiek turėti vaikų, nepriklausomai nuo to, kokios yra materialinės sąlygos ir kiek jas užtikrina valstybė“, - LRT.lt sakė R. Lazutka.

Kaip pastebi profesorius, akivaizdus pavyzdys yra Nigerija, kur gyvenimo lygis labai menkas, tačiau gimstamumas - itin didelis. Tuo tarpu išsivysčiusiose Europos šalyse gimstamumas yra labai mažas, - atkreipia dėmesį R. Lazutka. „Pavyzdžiui, Suomijoje sąlygos auginti vaikus yra vienos geriausių ES - suderintas darbo ir šeimos pareigų balansas, tačiau gimstamumas vis tiek labai nukritęs. Gimstamumo padidinti tokiomis priemonėmis negalima, bet tai nereiškia, kad šeimų nereikia remti. Taip, sveikintina, jei būtų remiamos šeimos.“

Anot R. Lazutkos, egzistuoja labai įvairios situacijos. Vienos šeimos, priklausančios vidurinei klasei, augina du vaikus, gerai verčiasi, gali sau leisti auklių paslaugas, tačiau vis tiek nesusilaukia trečio vaiko. „Reikėtų labiau žiūrėti į šeimų padėtį ir apskritai vaikų auginimo, ugdymo sąlygas, o ne bandyti orientuotis į tam tikrą vaikų skaičių“, - komentavo R. Lazutka. A. Mazur pridūrė, kad reikėtų itin gerai įvertinti, ar toks sprendimas duotų ilgalaikės naudos, mat rizikuotume panaikinti daugiavaikės šeimos statuso išskirtinumą. „Suprantu norą stiprinti šeimas ir galbūt taip skatinti gimstamumą, bet turbūt ne visai ta tikslinė priemonė, geriau apskritai žiūrėti, kokios galimybės didinti vaiko pinigus. Taip pat daugiau galimybių sudaryti derinti darbo ir šeimos santykius, ieškoti kitų priemonių, kaip padėti šeimoms“, - svarstė A. Mazur.

Sisteminės klaidos ir jų pasekmės: Kretingos atvejis

Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai netinkami sprendimai vaikų teisių apsaugos srityje sukelia didelę traumą vaikams ir šeimoms, potencialiai prisidėdami prie jų pažeidžiamumo. ELTA primena, kad projektai „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos” bei „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m.“. Už tokį akibrokštą iš Kretingos rajono savivaldybės, kurios darbuotojai priėmė neteisingus sprendimus, šeimai priteista 40 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Nors iš viso buvo pateiktas net 120 tūkst. eurų ieškinys. Kol kas nėra aišku, ar šis teismo sprendimas bus skundžiamas. Šeimą atstovaujantis advokatas Alius Galminas teigia, kad kol kas sprendimas dėl skundo nėra priimtas. Tą patį pakartojo ir Kretingos rajono savivaldybės mero patarėjas Albertas Barauskas: „Yra duotas 30 dienų terminas, tad kol kas teisininkai gilinasi į nuosprendžio motyvus. Dėl apeliacijos bus apsispręsta vėliau.“ Plačiau apie šį dramatišką šeimos gyvenimo laikotarpį papasakojo advokatas A. Galminas.

Vaikų paėmimas ir ilgalaikis atskyrimas

Viskas prasidėjo dar 2017 metų lapkritį. „2017 m. lapkričio 7 d. tėvai atvedė savo 4 metukų vaiką į darželį. Paliko jį darželyje, kaip įprastą darbo dieną. Vakare jie atėjo pasiimti vaiko, bet sužinojo, kad jo darželyje nėra. Tėvams buvo pasakyta, kad mažametį išvežė vaiko teisės ir policija. Pasakė, kad įtarė, jog prieš mažametį buvo smurtaujama. Baisiausia, kad tėvams net nesakė, kur tą vaiką išvežė“, - į istorijos pradžią sugrįžo A. Galminas. Toliau sekė dar baisesni įvykiai. Kitą dieną savivaldybės vaiko teisių atstovai atvyko į šios šeimos namus. „Jie apžiūrėjo ir kitą, beveik 2 metukų, vaiką bei nusprendė jį taip pat išsivežti. Tiesiog pasakė, kad vaikui yra nesaugu gyventi šeimoje. Taip du maži vaikai buvo atskirti nuo tėvų. Vaikus iš pradžių apgyvendino socialiniame centre, kur jie pragyveno 2-3 mėnesius. Vėliau jie buvo perduoti laikiniesiems globėjams. Taip du mažamečiai nuo tėvų buvo atskirti kažkur apie septynis mėnesius“, - pasakojo advokatas.

Ekspertų išvados ir teismo sprendimas

Kol vyko ikiteisminis tyrimas, tėvai kreipėsi į pareigūnus, kad šie grąžintų jiems vaikus. Bet pareigūnai atsakė, kad mažamečius paėmė vaiko teisių atstovai, o ne jie, todėl padėti tėvams jie negalėjo. Vaiko teisių atstovai savo ruožtu teigė, kad negrąžins vaikų tol, kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas. Mažamečių tėvai taip atsidūrė užburtame rate ir jiems liko tik laukti. „2018 m. birželio 1 d. buvo gautos 4-mečio psichiatrinės ekspertizės išvados. Jos patvirtino, kad vaikas turi sveikatos problemų. Tik tada buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir vaikai grąžinti tėvams. Taip vaikai ir tėvai vieni be kitų kankinosi net septynis mėnesius. Vaikai patyrė daug streso, jie gyveno tai vienoje, tai kitoje aplinkoje. Maža to, vyresnis vaikas tuos 7 mėnesius nelankė ugdymo įstaigos“, - teigė šios šeimos advokatas.

Po tokio vaiko teisių atstovų akibrokšto, buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo. „Tik prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą, vaikai iškart buvo gražinti. Bet žala jau buvo padaryta. Pateikėme bendrą 120 tūkst. eurų ieškinį. Teismas šeimai priteisė 40 tūkst. eurų. Teismas pripažino, kad vaikai buvo paimti neteisėtai. Teismas pripažino, kad vaiko teisės padarė klaidų priimdami sprendimus. Savivaldybės darbuotojai turėjo viską išsiaiškinti, o ne iškart atskirti mažamečius nuo tėvų“, - pabrėžė A. Galminas.

Išvados ir pamokos

Advokatas pridūrė, kad viskas prasidėjo nuo to, kai darželyje buvo pastebėta, jog vaikui buvo įkąsta į rankytę, taip pat nugaroje buvo nubrozdinimas ir žanduke paraudimas. „Dėl to iškart buvo nuspręsta, kad šeimoje yra smurtaujama prieš vaikus. Nors ši šeima net nebuvo įtraukta į jokias įskaitas. Tas vaikas turi sveikatos problemų. Jis dar negali rišliai kalbėti. Jei jam vieną žodį pasakai, tai jis ir pakartoja. Jeigu jo paklausė, ar tave mušė, tai jis pasakė, kad mušė. Nors tai buvo visiškai netiesa“, - įvykio aplinkybes pasakojo A. Galminas. Anot advokato, po kretingiškių šeimai palankaus teismo sprendimo kiekviena šeima turėtų žinoti, jog niekada negalima nuleisti rankų. „Kiekviena šeima Lietuvoje gali susidurti su tokia problema. Bet čia pavyzdys ne tik kitoms šeimoms, tačiau ir gera pamoka vaiko teisių atstovams. Negalima atimti vaikų iš šeimos, kai yra tiek daug abejotinų aplinkybių“, - pokalbį užbaigė A. Galminas.

tags: #daugiavaikiu #seimu #vaikai #nusikalsta

• Plačiau apie vaikiškas daineles ir mokymąsi
• Išsamus gidas: išmokos ir darbo garantijos nėštumo metu
• Patarimai renkantis vaikiškus drabužius
• Atsirūgimas ir atpylinėjimas kūdikio pirmajame mėnesyje
• Skausmingos mėnesinės: ką daryti?