Būsto šildymo kompensacijos ir socialinė parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama socialinei paramai, ypač mažesnes pajamas gaunantiems ir pažeidžiamiems visuomenės nariams. Visi gyventojai raginami pasitikrinti, ar jiems priklauso kompensacija šildymui. Surinkti duomenys rodo, kad dauguma galinčiųjų gauti kompensacijas jų negauna - veikiausiai dėl to, kad nežino turintys tokią galimybę. Šiame straipsnyje aptarsime socialinę paramą, kurią Lietuva teikia daugiavaikėms šeimoms, įskaitant kompensacijas už šildymą ir kitas svarbias išmokas. Taip pat panagrinėsime, kokie dokumentai reikalingi norint gauti šią paramą, ir kokios yra pagrindinės sąlygos.

Dabar jau užteks tik vieno prašymo, kad sunkiau besiverčiantys ar vidutines pajamas gaunantys gyventojai galėtų ramiai visu šaltuoju laikotarpiu naudotis šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijomis. Kompensacija už šildymą yra valstybės teikiama finansinė parama gyventojams, kurie dėl mažesnių pajamų negali visiškai padengti didėjančių šildymo sąskaitų. Ši priemonė padeda sumažinti finansinę naštą šaltuoju metų sezonu ir užtikrina, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gyventi šiltuose namuose.

Būsto šildymo kompensacijos ir jų dydžiai

Kompensacija už šildymą skiriama tiems gyventojams, kurių pajamos ir turimas turtas neviršija nustatytų normatyvų. Vertinant prašymą, atsižvelgiama į visas šeimos narių gaunamas pajamas - darbo užmokestį, pensijas, pašalpas, stipendijas, nuomos ar kitas reguliarias pajamas. Taip pat vertinamas ir turimas turtas: nekilnojamasis (butai, namai, žemė), transporto priemonės, santaupos ar kitos vertybės. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms, atitinkančioms Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme nustatytas sąlygas, skiriamos būsto šildymo išlaidų ir išlaidų šaltam bei karštam vandeniui kompensacijos. Dydis priklauso nuo šeimos pajamų.

Žmonių, kurie kreipėsi dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų rusėjo-spalio mėnesiais, skaičius didžiuosiuose šalies miestuose išaugo 2 kartus. Didžiausias augimas stebimas Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse.

Pavyzdžiai, kam priklauso kompensacija už šildymą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsako į šalies gyventojų dažniausiai užduodamos klausimus apie tai, kam priklauso būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Žemiau pateikiami konkretūs pavyzdžiai, iliustruojantys, kokio dydžio kompensacija gali priklausyti įvairioms šeimoms ir asmenims:

Sąlygos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu dėl socialinės pašalpos atitinka šiuos ir kitus LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytus reikalavimus:

• Nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo.
• Pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamų pajamų dydį (toliau - VRP).
• Kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
  • vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
  • savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
  • nedirba, nes: mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
  • yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos.

Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo asmens statuso (vienas gyvenantis ar bendrai gyvenantys asmenys) ir pašalpos mokėjimo trukmės. Pašalpos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į valstybės remiamas pajamas (VRP) ir vidutines asmens pajamas per mėnesį. Tam tikroms gyventojų grupėms taikomos palankesnės sąlygos. Pavyzdžiui, kompensaciją lengviau gauti pensininkams, vienišiems asmenims, daugiavaikėms šeimoms ar žmonėms su negalia. Normatyvinį išlaidų dydį - kiek procentų nuo pajamų šeima turėtų skirti būsto išlaikymui.

Dokumentai, reikalingi kompensacijai gauti

Norint gauti kompensaciją už būsto šildymą, reikia pateikti šiuos pagrindinius dokumentus:

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
2. Prašymas-paraiška kompensacijai gauti.
3. Kiti dokumentai, pagrindžiantys šeimos sudėtį, pajamas ir turimą turtą, kurie gali skirtis priklausomai nuo individualios situacijos.

Papildomi dokumentai, atsižvelgiant į šildymo būdą ir aplinkybes:

• Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
• Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.

Prašymo teikimo būdai

Patogiausias būdas kreiptis dėl kompensacijos už šildymą - elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS, www.spis.lt). Prisijungus naudojant elektroninę bankininkystę ar kitą patvirtinimo priemonę, galima užpildyti prašymą, pateikti reikiamus duomenis apie šeimos sudėtį, pajamas ir turtą. SPIS sistema automatiškai apskaičiuoja, ar priklauso kompensacija, todėl gyventojui nereikia savarankiškai atlikti sudėtingų skaičiavimų. Prašymą dėl kompensacijos galima teikti ir internetu per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS).

Gyventojai, kurie neturi galimybių naudotis internetu ar elektroninėmis paslaugomis, gali kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių. Ten užpildomas popierinis prašymas, o specialistai padeda surinkti reikalingus dokumentus. Dažniausiai prašoma pateikti: asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, duomenis apie gaunamas pajamas, informaciją apie turimą turtą bei būstą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie būsto šildymo kompensacijas

Ar kompensacija skiriama automatiškai?

Ne, kompensacija nėra skiriama automatiškai. Gyventojas turi pateikti prašymą elektroniniu būdu per SPIS sistemą arba kreiptis į savivaldybę.

Ar kompensacija gali būti suteikiama atgaline data?

Taip, dauguma savivaldybių leidžia prašyti kompensacijos už ankstesnius mėnesius, paprastai ne daugiau kaip už vienerius metus.

Ar kompensacija priklauso nuo šildymo būdo?

Taip, kompensacija skiriama visiems oficialiai registruotiems šildymo būdams: centralizuotas šildymas, dujinė, kietojo kuro ar elektra. Vis daugiau gyventojų renkasi šilumos siurblius kaip efektyvų ir ekologišką būdą šildyti savo būstą. Šilumos siurblių naudojimas gali turėti įtakos kompensacijos už šildymą dydžiui, nes valstybės ir savivaldybių socialinės paramos sistemos dažnai vertina faktines šildymo sąnaudas. Jei šilumos siurblys padeda sumažinti sąskaitas už energiją, kompensacija bus apskaičiuojama pagal realią patirtą išlaidų sumą, o ne pagal standartinį normatyvą, taikomą kitoms šildymo rūšims.

Ar pakeitus šildymo būdą, pvz., vietoj krosnies įsirengus dujinį ar elektros katilą, pasikeitusį šildymo būdą privaloma įregistruoti Registrų centre? Tuo atveju, jeigu pakeistas šildymo būdas jau įregistruotas Registrų centre, pateikti papildomų dokumentų nereikia, nes savivaldybės darbuotojai tai mato informacinėje sistemoje.

Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei namo šildymas geoterminis? Taip, galite.

Kaip sužinoti, kiek gausiu kompensacijos?

Elektroniniu būdu pateikus prašymą per SPIS, sistema dažniausiai automatiškai apskaičiuoja preliminarų kompensacijos dydį.

Ar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas?

Taip, gali. Asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kompensacijos skiriamos nereikalaujant pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Parama skiriama vertinant tas pajamas, kurias asmuo, besiverčiantis individualia veikla, kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, nurodo pateikdamas individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentus. Įprastai vertinamos 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamos.

Kodėl reikia pateikti pažymą apie darbo užmokestį, jei duomenis galima gauti iš „Sodros“? „Sodroje“ informacija rodoma apie asmens draudžiamąsias pajamas. Skiriant piniginę socialinę paramą vertinamos pajamos, gaunamos „į rankas“. Dėl to prašoma pateikti pažymą apie išmokėtą atlyginimą. Individualios veiklos atveju pajamos apskaičiuojamos tos, kurias nurodo pats savarankiškai dirbantis asmuo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentuose, „Sodra“ neturi duomenų apie 3 praėjusių mėnesių iki kreipimosi pajamas iš individualios veiklos.

Ar galima gauti kompensaciją už šildymą 2 būstams, pvz., jei sutuoktinių deklaruota gyvenamoji vieta skiriasi?

Šiuo atveju kompensacija gali būti teikiama tik vienam iš būstų.

Ar galima gauti kompensacijas, jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, nors jie tame būste faktiškai negyvena?

Kompensacijos skiriamos vertinant visų gyvenamąją vietą būste deklaravusių arba būstą nuomojančių asmenų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti. Jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, bet jame faktiškai negyvena, savivaldybių administracijoms suteikta teisė, patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, šiam asmeniui kompensacijų neteikti ir teisę į kompensacijas nustatyti likusiems būste deklaruotiems ir išlaidas patiriantiems asmenims. Tuo atveju, kai asmuo, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, jame faktiškai negyvena, tačiau nuomojasi būstą kitur ir su nuomotoju raštu yra sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią įregistravo Registrų centre, jo teisė į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos būste nenustatoma.

Ar kompensacijos gali būti teikiamos, kai žmonės deklaruoja gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties pastate?

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos teikiamos už gyvenamosios paskirties būstus. Jei žmonės gyvena negyvenamosios paskirties pastate (pvz. sodo namas), savivaldybėms suteikta teisė individualiai įvertinti realią situaciją ir kompensacijas skirti išimties tvarka.

Kita socialinė parama daugiavaikėms šeimoms

Motinystės ir Tėvystės Pašalpos

Moterims, apdraustoms ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nėštumo ir gimdymo atostogų metu už 70 dienų iki gimdymo ir už 56 dienas po gimdymo mokama motinystės pašalpa. Motinystės pašalpa yra lygi 100 procentų būsimos mamos kompensuojamojo darbo užmokesčio. Per mėnesį ji negali būti mažesnė nei 339 Lt (t. y. už tą mėnesį, kai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį). Tokiai moteriai skiriama vienkartinė 2 MGL* dydžio išmoka (260 Lt). Gimusiam vaikui skiriama 8 MGL dydžio vienkartinė išmoka (1040 Lt).

Mamai arba tėvui, kuris dirbo ir per paskutinius 24 mėnesius iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išėjus vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sukaks 6 mėnesiai, mokama 100 proc., o nuo 6 mėnesių iki vienerių metų - 85 proc. Maksimali kompensuojamojo darbo užmokesčio riba siekia iki 5 draudžiamųjų pajamų sumos.

Nuo 2006 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tikslinių atostogų rūšis - tėvystės atostogos. Tėvystės atostogos suteikiamos vyrams nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis vienas mėnuo. Tėvystės socialinio draudimo pašalpos dydis - 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio. Dėl motinystės pašalpos, motinystės (tėvystės) pašalpos bei tėvystės pašalpos reikia kreiptis į „Sodros» teritorinį skyrių.

Vaiko Gimimo Registracija ir Dokumentai

Nuo 2007 m. vasario 1 d. Vaiko gimimas registruojamas vaiko tėvų pasirinkimu vaiko gimimo vietovės arba vieno iš tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje. Reikalingi dokumentai: abiejų tėvų asmens tapatybės dokumentai bei santuokos liudijimas.

Vaiko Priežiūros Atostogos

Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas gali imti visas iš karto arba dalimis. Tačiau motinystės (tėvystės) pašalpą, kuri mokama iki vaikui sukaks vieni metai, gali gauti vienas iš vaiko tėvų.

Išmokos Vaikams

• Vaikui nuo 3 iki 12 metų - 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį (52 Lt).
• Nuo 2008 m. sausio 1 d. vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniems, kol jie baigs dieninę mokymo įstaigą, bet ne vėliau kaip iki 24 metų, - 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį (52 Lt).

Papildomas Neapmokestinamasis Pajamų Dydis (NPD)

Tėvams, auginantiems vieną ar du vaikus iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis - 0,1 pagrindinio NPD (pagrindinis NPD yra 320 Lt per mėnesį).

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, - 475 Lt per mėnesį, be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką NPD didinamas 50 Lt.

Socialinis Draudimas

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki trejų metų, valstybės lėšomis draudžiamas pagrindinei pensijos daliai. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomas vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Ligos pašalpos skiriamos apdraustiems ligos socialiniu draudimu asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusių darbo pajamų. Taigi mama ar tėtis, auginantis vaiką iki trejų metų ir esantis vaiko priežiūros atostogose, yra draudžiamas sveikatos ir pensijų socialiniu draudimu.

tags: #daugiavaike #seima #praso #kompensacijos #uz #sildima

• Vaikų subalansuota mityba darželiuose
• Nėščiosios teisės bankroto atveju
• Atraskite „Rugiagėlės“ ugdymo principus
• Apie vaikų globos praradimą ir pagalbą
• Efektyvūs patarimai ramesniam kūdikio miegui