Paprastai kenkėjai į namus atkeliauja su naujai įsigytais arba parsineštais iš lauko augalais (ten vasarojusiais arba skintais). Jų gali būti net ant skintų lauko gėlių. Maitindamiesi kenkėjai padaro žymią tiesioginę ir netiesioginę žalą, dėl kurios nukenčia ne tik augalų dekoratyvumas. Todėl pamatę bent vieną kenkėją, voratinklius ant augalo ar pastebėję kitų jų veiklos ženklų, negaiškite laiko ir neatidėliokite, nes vabzdžiai plinta greitai, o kelią jiems užkirsti lengviau nei išgydyti pažeistus augalus.

Kenkėjų įvairovė gali stebinti net patyrusį sodininką. Nuo vos pastebimų vabzdžių iki dirvoje besislepiančių lervų - kiekvienas jų turi savo „strategiją“, kaip paveikti augalą.
Amarai - vieni dažniausių augalų kenkėjų, pasirodantys ankstyvą pavasarį ir kartais išliekantys iki rudens. Nors šie kenkėjai labai smulkūs, vis dėlto gerai įsižiūrėjus juos galima pastebėti ir plika akimi. Būna balsvos, juodos, geltonos ar žalsvos spalvos. Jie greitai dauginasi ir kolonizuoja jaunas šakeles bei lapus. Siurbdami augalo sultis, silpnina ūglius, stabdo augimą ir gali perduoti virusines ligas. Požymiai: susisukę lapai, deformuoti ūgliai ir pumpurai.
Baltasparniai - ypač aktyvūs šiltnamiuose ir drėgnose, menkai vėdinamose vietose, kur trūksta tiesioginės saulės šviesos. Ryškesnis požymis, kad augalą apniko baltasparniai - pajudinus augalą į viršų pakyla gausus baltų vabaliukų debesis. Jų lervos siurbia augalo sultis nuo apatinės lapų pusės.
Tripsai - mikroskopiniai vabzdžiai, mėgstantys sausas ir šiltas sąlygas. Jie gali įsikurti tiek ant lapų, tiek ant pumpurų ar žiedų, darydami jiems nepataisomą žalą. Jų veiklos ženklas - sidabriniai pėdsakai ar tarsi išblukę lapų plotai.
Tokie kenkėjai kaip grambuolių ar spragšių lervos, šaknų musės pažeidžia augalo požemines dalis. Paprastasis kurklys gyvena drėgnose dirvose rausdamas urvus 10-15 cm gylyje ir žalodamas požemines augalų dalis. Priekinėmis letenėlėmis kurklys rausia urvus, o stipriais dantimis graužia viską savo kelyje. Simptomai - vangus augimas, staigus vytimas net tinkamai laistant.

Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.
| Augalas | Naudingas kaimynas | Apsauginis poveikis |
|---|---|---|
| Pomidorai ir agurkai | Ridikėliai | Saugo nuo lapgraužių ir erkių. |
| Bulvės | Česnakai ir pupelės | Apsaugo nuo kolorado vabalų. |
| Kopūstai | Krapai | Apsaugo nuo amarų ir vikšrų. |
| Morkos | Šalavijai, pastarnokai | Apsaugo nuo morkinių muselių. |
| Braškės | Petražolės | Saugo nuo sraigių ir moliuskų. |

Lengviau užkirsti kelią kenkėjams, nei išgydyti pažeistą augalą, todėl priemonių, kurias galite išbandyti, apstu. Pastebėję kenkėjus ar jų padarytą žalą, visų pirma turite atskirti pažeistus augalus nuo sveikų ir fiziškai pašalinti kenkėjus valydami drėgna šluoste arba kruopščiai plaudami lapus drungnu dušu.
Jei nuspręsite su kenkėjais kovoti natūraliai, siūlome rinktis šiuos produktus:
Efektyviausia apnikus kenkėjams naudoti insekticidus „Mavrik Vita“ (7 ml/10 l vandens) arba „Karate Zeon“. Prieš pradėdami naudoti pesticidus, visada perskaitykite gamintojo saugos ir naudojimo nurodymus bei jų iki pat galo laikykitės. Jei naudosite per stiprų tirpalą, taip tik pridarysite daugiau žalos aplinkai ir augalams.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija yra apskaičiavusi, kad dėl kenkėjų pasaulyje prarandama iki 40 proc. derliaus. Šylant klimatui susiduriama ne tik su šiomis problemomis, tačiau ir su augančių kenkėjų ir ligų skaičiumi. Vabzdžiai yra šaltakraujai gyvūnai, o jų medžiagų apykaita ir gyvybinė veikla priklauso nuo aplinkos temperatūros. Aukštesnė temperatūra paprastai stimuliuoja ir didina vabzdžių judrumą, agresyvumą. Paspartėjęs jų vystymosi ciklas gausina populiaciją ar didina generacijų skaičių.
Augalų sveikata - tai ne tik derliaus ar estetikos klausimas, bet ir viso sodo ekosistemos balansas. Svarbu ne tik kovoti su pasekmėmis, bet ir stiprinti pačius augalus. Dirvos purenimas, mulčiavimas ir reguliarus stebėjimas padeda išlaikyti sveiką mikroklimatą, o kartu ir stiprina augalo atsparumą.