Naujagimio galvos dariniai ir deformacijos: nuo minkštų guziukų iki rimtesnių būklių

Ne visi naujagimiai gimsta tobulai dailūs it iš paveikslėlio. Kai kurių galvytės kreivos dėl vienam ar kitam šone pūpsančio guzo, o kartais ir dviejų - it besikalančių ragiukų. Mažylio kelias į šį pasaulį nėra klotas rožėmis. Gimdymo metu naujagimiui tenka pačiam prasiskinti sau kelią ir sugebėti pasipriešinti jį veikiančioms jėgoms. Dėl jų atsiranda tam tikri paviršiniai pažeidimai tų kūno dalių, kurios pirmos stumiamos gimdymo takais (dažniausiai tai galva, tik esant sėdmeninei pirmeigai - sėdmenys).

Žmogaus kaukolę sudaro net 29 didesni ir smulkesni kaulai, kurie kūdikiui gimus nėra suaugę ir yra paslankūs. Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus. Gimimo metu atsiradusios deformacijos yra atsistato greitai.

Kefalohematoma: dažnas minkštas guzas naujagimio galvoje

Iškilę guzai - kefalohematomos - taip pat yra hematomos, atsiradusios kraujui išsiliejus tarp galvos kaulų (dažniausiai momenkaulio) ir antkaulio. Kefalohematoma - tai patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės (kaukolę dengiantis audinys dar vadinamas periostu) susiformuoja kraujo sankaupa. Tai viena iš gimdymo metu patiriamų traumų, kuri pasireiškia 1-2% naujagimių dėl intensyvios gimdymo veiklos pažeistų smulkių galvos minkštųjų audinių kraujagyslių.

Kefalhematomų pasitaiko retai - 1,5-1,7 proc. visų naujagimių Lietuvoje. Ji dažnesnė berniukams. Kartais ji susidaro net ir po cezario pjūvio operacijos gimstantiems vaikams, kai operacija atliekama dėl netaisyklingo galvutės padėties, prasidėjusios vaiko hipoksijos ar kt.

Kefalohematomos atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinė kraujo sankaupos priežastis - sunkus natūralus gimdymas ir jo metu patiriamas spaudimas. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą.

Rizikos faktoriai:

• Žnyplių arba vakuuminio ekstraktoriaus naudojimas gimdymo metu;
• Epidurinė nejautra;
• Didelis naujagimio svoris (daugiau nei 4 kg);
• Keletas vaisių gimdoje (dvynukai, trynukai ir t.t.);
• Prailgintas, sudėtingas gimdymas natūraliais takais;
• Gimdymo metu sukeltos galvos traumos;
• Kūdikio galva buvo prisispaudusi prie motinos dubens;
• Nėštumas yra daugiavaisis;
• Gimdymas per makštį - itin ilgas, užsitęsęs;
• Vaisius yra didesnio nei vidutinio svorio (vadinamoji vaisiaus makrosomija) - sveria 4-5 kg ar net daugiau.

Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti. Kraujas susikaupia po galvos oda, todėl dažniausiai pakaušyje susidaro minkštas iškilimas arba guzas.

Simptomai ir eiga

Tipinis simptomas - minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos. Vaiko galvytėje matomas gumbas, čiuopinant jaučiama, kad tai minkštas elastingas darinys. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi. Kefalohematomai kalcifikavus ir sukietėjus ji gali išlikti ilgesnį laiką ir sukelti diskomfortą tėvams matant deformaciją.

Kefalohematoma dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir išnyksta savaime per pirmas savaites. Dauguma atvejų jos negydomos ir nepunktuojamos. Kefalohematomos rezorbuojasi per 4-6 savaites. Mitas, kad negalima guldyti vaiko ant to šono, kur yra kefalohematoma. Vaikas skausmo dėl šios deformacijos nejaučia, todėl esant kefalohematomai rekomenduojama guldyti ant abiejų galvos pusių taip išvengiant pozicinių kaukolės deformacijų. Grįžus namo iš ligoninės pas gydytoją dažniau vaikščioti nereikia.

Galimos komplikacijos

Dėl kefalohematomos gali kilti tokių komplikacijų, kaip anemija, hematomos infekcija, pykinimas dėl hiperbilirubinemijos.

• Anemija (geležies trūkumas). Dėl kefalohematomos gali prasidėti anemija (per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis). Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės mažakraujystė, yra dar didesnė.
• Kalkėjimas (kalcifikacija). Jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 sav., gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų. Tai gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi. Nors ir retai, tačiau dėl sunkios kefalohematomos kalcifikacijos gali formuotis netinkamos formos kaukolė.
• Infekcijos. Kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas.
• Gelta. Kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta.
• Kaukolės lūžiai. 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Ir nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų.

Tinkamai gydomi kūdikiai įprastai pasveiksta per kelis mėnesius. Gydoma kefalohematoma daugeliui naujagimių nesukelia didelių problemų. Labai išsamūs - šiuolaikiniai tyrimai. Vaikų neurochirurgo apžiūros reiktų, jeigu kefalohematoma išlieka ilgiau nei 2-3 mėnesius arba stebint komplikacijas. Esant indikacijoms, kai kuriais atvejais gali būti taikomas chirurginis kefalohematomos gydymas.

Kitos kraujosrūvos ir paviršiniai pažeidimai

Vaikeliui gimus patinimo vietoje ar kitur galima pamatyti kraujosruvų, dar vadinamų hematomomis. Jos atsiranda sutrūkinėjus labai smulkioms kraujagyslėms - kapiliarams. Odoje matomi žvaigždutės formos raudoni taškeliai, vadinami petechijomis.

Hematomos ir kefalhematomos atsiranda ne tik dėl mechaninio gimdymo takų spaudimo, bet ir kitų priežasčių, pvz., kai sunkiai gimsta petukai ar apie kūdikio kaklą apsisukus virkštelei, kuri užsitęsusio arba greito gimdymo metu dar labiau pradeda veržti kakliuką, padidėja spaudimas kraujagyslėse - todėl galiausiai sutrūkinėja smulkiosios kraujagyslės veide, akių junginėje ar net akies tinklainėje. Kai vaikelis gimsta sėdmenimis į priekį, kraujosrūvų atsiranda pėdutėse, sėdmenyse, nes čia yra daug minkštųjų audinių, todėl jie labiau pažeidžiami. Hematomos - tai tarsi mėlynės, atsirandančios toje vietoje, kur sėdmenys spaudėsi prie gimdos kaklelio.

Nors hematomos mažylio gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelia, bet gali sutrikdyti jo adaptaciją. Kai jų daug ir jos plačios, joms rezorbuojantis pradeda irti kraujas, todėl gali užsitęsti ir būti ryškesnė naujagimių gelta. Neretai gydyti pasitelkiama šviesos terapija. Esant plačioms kraujosrūvoms naujagimį atidžiau stebi ir neonatologas. Jis įvertina mažylio būklę, o esant reikalui atlieka tyrimus (echoskopiją ir kt.). Tačiau dažniausiai nedideli mažylio guzai nesutrikdo nei bendrosios vaiko būklės, nei jo prisitaikymo po gimimo. Kraujosrūvos veide, akies junginėse rezorbuojasi per 10-12 dienų.

Kūdikio galvos formos deformacijos

Kūdikio galvytės kaulai yra minkšti ir paslankūs, o mažyliai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, tad galvytės suplokštėjimas ar kitos deformacijos yra pakankamai dažnas reiškinys. Neretai galvytės forma normalizuojasi ir suapvalėja savaime, kūdikiui augant ir ėmus daugiau judėti. Plokščios galvos sindromas - šis terminas apibūdina kūdikių sveikatos būklę, kuri gali būti įtakota įvairių priežasčių ir turėti skirtingą įtaką vaiko galvos formavimuisi.

Visai nesvarbu, ar spaudimas veikia miegantį ar būdraujantį kūdikį. Spaudimas gali veikti netgi dar negimusį kūdikį mamos gimdoje ar naujagimį. Daugumoje atvejų, nugulėta galvytė yra kombinacija keletos veiksnių.

Deformacijų tipai

Plagiocefalija yra labiausiai paplitusi kaukolės deformacijos forma. Ji yra dažniausiai pasitaikanti kaukolės deformacija.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Plagiocefalija ir kitos kūdikių galvytės deformacijos dažniausiai atsiranda dėl kūdikio kaukolės ypatumų, ilgo gulėjimo vienoje padėtyje ir perteklinio įvairių gultukų, sūpuoklių, automobilinių kėdučių ir kt. kūdikių „įrangos“ naudojimo (perteklinis šių priemonių naudojimas siejamas su vadinamuojų kūdikių konteinerio sindromu). Šie veiksniai yra kontroliuojami.

Pastaraisiais metais plagiocefalija buvo labai dažnai diagnozuota. Daugelis tai sieja su migdymo tik ant nugaros kompanija. Nors šios kompanijos tikslas yra visuotinai pripažįstamas naudingu mažinant SIDS (staigaus kūdikio mirties sindromą), tačiau kartu pastebėtas šalutinis poveikis: 40% padidėjęs pozicinės plagiocefalijos atvejų skaičius.

Kita plagiocefalijos priežastis yra tortikolis (kaklo raumenų disbalansas), kuris diagnozuojamas 85% kūdikių su plagiocefalija. Kūdikiai, turintys tortikolį, turi silpnesnius vienos pusės kaklo raumenis, todėl jiems sunku perkelti galvytę į kitą pusę. Dėl to jie labiau linkę miegoti tik vienoje padėtyje: jų galva pasukta į vieną pusę.

Kūdikio galvytė gali deformuotis ir dėl kitų priežasčių, kurios nėra susijusios su kūdikio priežiūra. Šių veiksnių negalime kontroliuoti, tačiau žinodami apie juos tėvai gali atkreipti dėmesį į kūdikio galvytės formą ir imtis savalaikių priemonių jai koreguoti. Pavyzdžiui, jeigu nėštumas buvo daugiavaisis arba kūdikio padėtis gimdoje buvo patologinė, kūdikio galvytė gali deformuotis dėl vietos stokos, per didelio jai tenkančio spaudimo. Kūdikio galvytės deformaciją gali lemti gimdymo metu naudotos žnyplės ar vakuuminis vaisiaus ekstraktorius.

Papildomi rizikos veiksniai apima:

• Neišnešiotas naujagimis;
• Daugiavaisis nėštumas;
• Ilgas, komplikuotas gimdymas;
• Įgimta kreivakaklystė;
• Vaisiaus padėtis gimdoje.

Prevencija ir korekcija

Metodus, padedančius išvengti kūdikio galvytės deformacijų, geriausia taikyti net jei kūdikis nepatenka į rizikos grupę:

1. Naujagimiai mažai sukinėja galvytę, todėl būtina ją pakaitomis sukti tai į vieną, tai į kitą pusę.
2. Naujagimius ant pilvuko galima paguldyti 2-3 kartus per dieną ir leisti jiems pabūti šioje pozoje 2-3 minutes. Buvimas ant pilvuko ne tik puiki plagiocefalijos prevencijos priemonė, bet ir mankšta vaiko kaklo, nugaros raumenims. Kūdikius guldykite ant tvirto paviršiaus, sudominkite juos žaisliukais, mimikomis, balsu, skatinkite vaikelį kelti galvytę, o vėliau ir pradėti šliaužti.
3. Papildomas guldymo priemones (vežimėlius, gultukus, autokėdutes) siūloma naudoti kuo mažiau ir tik kūdikiui sulaukus bent 1 mėnesio amžiaus. Vertinkite tai ne kaip kūdikio laisvalaikį, o kaip trumpą pagalbą: pavyzdžiui, į gultuką vaikelį guldykite tik pusvalandžiui, kol pasigaminsite valgyti ar nusiprausite. Pastebima, kad tautose, kuriose vežimėliai, gultukai ir kita „vaikiška technika“ yra prabangos prekė ir kuriose kūdikius įprasta nešioti nešynėse (vaikjuostėse), plagiocefalijos atvejai išskirtinai reti. Galima pajuokauti, kad dirglumas, diegliukai ar pilvo pūtimas sumažina galvytės deformacijų riziką, nes neramius mažylius tenka dažniau nešioti.
4. Dažniausiai nedidelio laipsnio deformacijos išnyksta savaime, vaikui sulaukus maždaug 6 mėnesių. Kuo anksčiau imsitės profilaktinių, koreguojančių priemonių, tuo didesnė tikimybė, kad deformacijos visiškai atsistatys. Jeigu plagiocefalija išsivysto dėl kreivakaklystės, gydytojas gali rekomenduoti masažus, ortopedinę mankštą, specialią apykaklę. Šis specialus lengvas šalmas dėvimas beveik visą parą, 4-6 mėnesius.

Kieti dariniai ir kitos rimtesnės galvos būklės

Kefalohematomas reikia atskirti nuo priešgalvio pagal simptomus. Tokio naujagimio galva būna asimetriška, o esant abipusei kefalhematomai - nenormalios formos. Kartais galvos guzeliai gali signalizuoti apie rimtesnes, nors ir retas, būkles.

Kraniosinostozė

Kraniosinostozė - tai kaukolės deformacija, atsirandanti dėl ankstyvo siūlių sukaulėjimo. Tai yra labai rimta liga, kuri pasireiškia dėl per ankstyvo vienos ar kelių kaukolės siūlų sukaulėjimo. Ši patologija gali išsivystyti dėl mamos nėštumo metu persirgtos infekcijos. Dėl per ankstyvo siūlių sukaulėjimo sutrinka kaukolės ir smegenų augimas, kaukolė deformuojasi, o deformacijas lemia tai, kurios konkrečiai siūlės sukaulėja.

Kaukolės sinostozės gali nulemti ne tik galvos ir veido deformaciją. Šios ligos padariniai taip pat yra: padidėjęs intrakranijinis slėgis, padidėjęs akispūdis ir spaudimas į regos nervą. Jei kraniosinostozė yra lengvos formos, vaiko raida ir intelektas nepaveikiami. Kraniosinostozę galima diagnozuoti naudojant kaukolės rentgeną arba kompiuterinę tomografiją.

Mikrocefalija

Mikrocefalija yra reta liga / neurologinė būklė, kai kūdikio galva yra daug mažesnė nei kitų to paties amžiaus ir lyties kūdikių, dėl to gali sutrikti ir smegenų vystymasis. Kartais mikrocefalija diagnozuojama iškart po gimimo: ją vaisiui augant nulemia smegenų vystymosi sutrikimai. Mikrocefalija yra gana reta liga.

Mikrocefaliją gali sukelti įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai:

• Genetiniai veiksniai ir pakitimai;
• Sumažėjęs deguonies kiekis vaisiaus smegenyse (smegenų anoksija);
• Nėštumo metu vaisiui perduodamos infekcijos;
• Narkotikų, alkoholio, vaistų ar tam tikrų kitų toksinių cheminių medžiagų poveikis besivystančiam vaisiui;
• Mitybos nepakankamumas;
• Fenilketonurija - tai autosominiu recesyviniu būdu paveldima medžiagų apykaitos liga, sukelianti silpnaprotystę.

Smegenų augimo anomalijos gali turėti įtakos kūdikio smegenų veiklai, o tai gali sukelti papildomų simptomų. Siekiant nustatyti, ar galva yra normalaus dydžio, matuojama kūdikio ar vaiko pakaušio apimtis. Tačiau diagnozė dažniausiai patvirtinama per 24 val. Ši būklė diagnozuojama, kai galvos apimtis yra 3 procentilėje - tai reiškia, kad 3 proc. visų kūdikių galva bus mažesnė. Kai kurių kūdikių ir vaikų galvos tiesiog yra mažesnės nei to paties amžiaus ir lyties vaikų. Tačiau tai tikrai ne visada reiškia mikrocefaliją. Nors mikrocefalija nėra pagydoma, tačiau ligos simptomus galima suvaldyti, t.y. dedant pastangas pagerinti vaiko sveikatos būklę ir raidą. Tam prireiks nuoseklaus gydytojų pediatrų, neurologų ir terapeutų darbo ir pastangų. Šie specialistai patars, kaip suvaldyti mikrocefaliją, edukuos tėvus, duos patarimų, kaip užtikrinti optimalią vaiko sveikatą ir gerovę.

Hidrocefalija (galvos smegenų vandenė)

Galvos smegenų vandenė, hidrocefalija - tai patologinis galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio. Hidrocefalija diagnozuojama, kai smegenų skystis kaupiasi vidinėse smegenų ertmėse - skilveliuose. Smegenų skystis apsaugo smegenis ir stuburą. Įprastai organizmas tiek pat skysčio ir pagamina, ir absorbuoja. Tačiau kai smegenų skysčio srautas arba absorbcija yra užblokuojami, skystis gali kauptis ir sukelti spaudimą smegenyse.

Hidrocefalija skirstoma į kelis tipus:

• Įgimta hidrocefalija, pasireiškianti kūdikiams iki gimimo. Ją gali sukelti įskilas stuburas su įgimtu plyšiu (Spina bifida), mamos nėštumo metu persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė arba raudonukė.
• Įgyta hidrocefalija, išsivystanti po gimimo. Ji gali pasireikšti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Kūdikių, vaikų hidrocefalija dažnai yra kitos sveikatos problemos padarinys. Jeigu kūdikis gimė neišnešiotas, jam gresia smegenų kraujavimas ir vandenė.
• Normalaus slėgio / spaudimo hidrocefalija, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama tik 60 m. ir vyresniems žmonėms. Ši būklė - labai reta, apie ją turima mažai žinių.

Kūdikiai, kuriems diagnozuota smegenų vandenė, dažnai turi neįprastai dideles galvas. Pediatrai kūdikių galvos apimtį matuoja neatsitiktinai: tai padeda diagnozuoti smegenų vandenę. Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu: jis gali padėti pastebėti padidėjusius vaisiaus skilvelius.

Gydymo metodai:

• Medikamentinis gydymas. Kai kuriems kūdikiams skiriami vaistai - diuretikai, padedantys pašalinti iš organizmo skysčių perteklių.
• Operacinis gydymas. Taip pat daugeliui kūdikių gali prireikti operacijos. Tėvus baugina mintis, kad jų vaikui bus atlikta sudėtingai atrodanti smegenų operacija. Tačiau atminkite, kad daugelyje ligoninių vandenė jau gydoma dešimtmečius. Be to, vaikų chirurgai naudoja minimaliai invazinius metodus, minimizuojančius ir komplikacijų riziką.
• Viena iš alternatyvų - trečiojo galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija. Šios operacijos metu naudojant endoskopą smegenų skilvelio sienoje padaroma anga smegenų skysčiui pratekėti. Dažniausiai ši operacija atliekama vaikams nuo 2 m.
• Gydymas implantuojant šuntą - tai labiausiai paplitęs smegenų vandenės gydymo būdas. Vaikų neurochirurgas į smegenis implantuoja šuntą.

Jei liga nedidelio laipsnio, gydymas padeda ją kontroliuoti, tad intelektas gali ir nenukentėti. Normaliai mokyklą lankyti ir gerai mokytis gali apie 40-60 proc. gydomų pacientų.

Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Pastebėjus kietą guzą galvoje, natūralu sunerimti. Nors daugelis atvejų yra nepavojingi ir susiję su smulkiais sužeidimais ar uždegimais, kartais tai gali būti simptomas, į kurį vertėtų žiūrėti rimtai. Kieti guzeliai galvos srityje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - nuo paprasto sumušimo iki infekcijų ar net cistų.

Tėvai dažnai sunerimsta pastebėję guzą vaiko galvoje. Nors dauguma atvejų yra nekenksmingi, svarbu žinoti, kokie simptomai turėtų būti laikomi rimtesniais. Pavyzdžiui, mamytė pastebėjo, kad mažylis tapo dirglus, blogai miega, dažnai verkia, atsirado neįprastų akių judesių - patariama pasikonsultuoti su neurologu. Kai kurioms mamoms pasitaikė, kad šeimos gydytojas patikino, kad "nieko tokio", bet aiškiai nepaaiškino priežasties, ir tik nuvykus į vaikų priimamąjį chirurgijos gydytojas apžiūrėjo ir paaiškino, kad "šitas gumbas yra kaulinis, turi simetriškai ir kitoje pusėje išlįsti". Kitiems vaikams pasitaiko, kad kietas gumbas viršugalvyje didėja, ir tokiu atveju siunčiama pas neurochirurgą ištirti tiksliai, kas tai. Pasak gydytojo, daugelis galvoja, kad praeis, kad reikia palaukti, galbūt tai tik sumušimas, ir kreipiasi į gydytojus tik kuomet žirnio dydžio guzelis tampa kumščio dydžio.

Sumušimai ar traumos - viena iš dažniausių priežasčių, ypač vaikams. Guziukas susidaro dėl po oda susikaupusio kraujo ar patinimo. Ne visi guzeliai yra pavojingi, bet kiekvienas atvejis unikalus. Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą. Ne visais atvejais reikalingi papildomi tyrimai. Dažnai gydytojui pakanka apžiūros, palpavimo ir išklausytų simptomų. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra itin svarbūs.

tags: #naujagimis #minkstas #kauburiukas #ant #galvytes

• Etimologija ir filosofija lietuvių kalboje
• Kaip tvarkome jūsų asmens duomenis ir naudojame slapukus
• Pakruojo rajono Žvirblonių darželio istorija
• Sūrymo krevetės akvakultūroje: sėkmės istorija
• Privalumai grikių lukštų pagalvės