Daugiamečiai augalai rūgščiais lapais jūsų darže ir sode
Nerandate kompromiso tarp noro, kad sodybos aplinka būtų estetiškai nepriekaištinga, ir poreikio, kad ant stalo puikuotųsi pačių užaugintos daržovės? Prisiminkite senovinę gėlyno-daržo idėją. Mąstantys, kad daržovės yra negražios, turėtų pagalvoti dar sykį. Parodysime, kaip kurti gėlyną-daržą, o pavyzdžius imame tik geriausius. Daugiamečiai augalai - tai protingas sprendimas tiek laiko, tiek pastangų atžvilgiu. Vieną kartą pasodinus, jos ilgai džiugins jus šviežiu ir vertingu derliumi, padės išvengti kasmetinio sėjos rūpesčio ir praturtins jūsų virtuvę unikaliais skoniais.
Daugiamečiai daržovių ir prieskoninių augalų privalumai
Daugiamečiai daržovės dažniau auginamos gėlynuose, kaip dekoratyvūs augalai, nei darže. Bet jos reikalauja mažai priežiūros ir kelerius metus mus džiugins gausiu derliumi. Jos idealiai tinka mūsų klimato sąlygomis, nes kai kurios iš jų auga net laukinėje gamtoje. Daugiamečiai augalai puikiai prisitaiko prie Lietuvos klimato, taupo jūsų laiką ir suteikia nuolatinį šviežių gėrybių šaltinį. Tai aromatinga daugiametė daržovė ir prieskoninis augalas, dažnai vadinamas natūraliu „sultinio kubeliu“. Ji pasižymi stipriu salierų primenančiu kvapu ir puikiai tinka sriuboms, troškiniams bei daržovių mišiniams gardinti.
Daržas - ne tik praktiškas, bet ir gražus - misija įmanoma? Mes sakome tvirtą TAIP. Spalvotos daržovės gali būti netgi gražesnės už įprastas gėles! Nes juk dažniausiai taip ir yra - daržai būna paslėpti kuo nuošaliau, kad negadintų “paradinio vaizdo”. O juk spalvotos daržovės puikiai tinka ne tik maistui, bet ir grožiui. Nuotr.aut. spalvotos daržovės - šiuolaikiško daržo puošmena.
Spalvotos daržovės nepagadins net paties elegantiškiausio sodo. Nuotr.aut. Padalijimas į eilę lysvių. Nėra taisyklių, kokia forma geriausia, bet tradiciškai lysvės būna tarsi geometrinės figūros: stačiakampiai, kvadratai ar apskritimai. Lysvės paprastai būna aprėmintos. Paprasčiau būtų aprėmenti lysves neaukštais augalais, tokiais kaip serenčiai ar levandos. Tinkamų augalų lysvių apvadams rasite ir daugiamečių žolinių augalų tarpe - tai rasakilos (Alchemilla), katžolės (Nepeta), neaukšti snapučiai (Geranium). Erdvės įspūdžiui sudaryti naudokite vertikalias struktūras - arkas, obeliskus. Ant jų galima auginti pupeles ar kvapiuosius žirnelius. Pakeltos lysvės - puikus dalykas, norint turėti tvarkingą ir gražų daržą.
Augalai su rūgščiais lapais
Rabarbarai
Nors rabarbarai ir artišokai reikalauja sode bent vieno kvadratinio metro, bet savo grožiu tikrai sodo neužgoš. Rabarbarai - tai daug vitaminų turintis augalas, kuris tikra puošmena mūsų soduose. Maistui dažniausiai vartojami tik lapo kotai, kurie yra labai rūgštūs. Rabarbarai užauga iki 150 cm, turi didelius lapus, o žiedyną suformuoja birželio mėnesyje.
Poreikiai: labiausiai rabarbarai mėgsta maistingą, giliai įdirbtą dirvą.
Auginimas: Rabarbarai dauginami vegetatyviniu būdu kero dalimis, juos atskiriant. Kero dalis turi būti bent su vienu gerai įsivysčiusiu pumpuru. Sodinama kovo-balandžio mėnesį 100 x 100 cm atstumu.
Derlius: nuimant derlių lapus reikia nusukti arba išrauti, o ne nupjauti. Toje vietoje, kur ištrauksite lapą, išaugs naujas. Iš lapo kotų galima virti kompotą, uogienę, džiovinti.
Rūgštynės
Rūgštynės - kaip ir rabarbarai priklauso rūgtinių šeimai. Tik priešingai nei rabarbarai užauga daug mažesnės, labiau panašios į špinatus. Birželio pabaigoje suformuoja žiedynus. Tai taip pat daugiametis augalas, kuris toje pačioje vietoje gali augti kelis metus. Užauga iki 30 cm aukščio lapeliai, o žiedynai - daug aukštesni.
Poreikiai: Tinka kiekviena humusinga ir drėgna sodo žemė.
Auginimas: Augalas auga kerais ir subrandina sėklas.
Derlius: Maistui naudojami tik jauni lapeliai. Jie vartojami salotoms, sriuboms, šaltibarščiams gardinti.
Krienai
Krienai auginami dėl tik jiems būdingo skonio ir yra paplitę visame pasaulyje.
Poreikiai: Krienai puikiai pakelia šalnas ir augti gali bet kur, kur yra drėgna ir humusinga dirva.
Auginimas: Krienai dauginami vegetatyviniu būdu ataugomis. Rudenį nuo šaknies nuimkite apie 30 cm ataugą ir ją nuvalykite sausu skudurėliu, pašalinti kitas šakneles. Taip paruoštus ūglius reikia laikyti vėsiai - rūsyje arba įkasus į žemę. Kovo pabaigoje pasodinti.
Derlius: derlius nuimamas vėlai rudenį, tuomet kai augalo lapai labai apvysta. Pirmasis derlius imamas antraisiais metais po pasodinimo. Maistui vartojamos tik augalo šaknys.
Artišokai
Artišokas - tai graižažiedžių šeimos augalas. Labiau paplitęs šiltesnio klimato vietoje, bet jei augalą pridengsite, jis lengvai peržiemos ir pas mus.
Poreikiai: Artišokams reikia maistingos, humusingos ir giliai įdirbtos dirvos. Auga gerai nuo vėjo apsaugotoje ir šiltoje vietoje.
Auginimas: Sėjinukai sėjami kovo mėnesyje ir auginami namuose. Praėjus šalnoms, gegužės mėnesį, perkeliami į nuolatinę augimo vietą. Dažnai obelims sužydėjus užklumpa netikėtos šalnos, todėl pridenkite, kad išvengtumėte augaliukų nušalimo.
Derlius: Maistui vartojami augalo pumpurai, kurie susiformuoja rugpjūčio-rugsėjo mėnesį.
Dekoratyviniai ir maistiniai augalai darže
Daugelis daržovių ir prieskoninių augalų auginami gėlių fone atrodo originaliai. Atsiveria naujos pritaikymo galimybės ir mūsų sode. Lysvės suformuotos vejos fone, neaukštos lygiai su žemės paviršiumi, kad ne taip džiūtų dirva ir nereikėtų labai dažnai laistyti. Atrodo tvarkingai ir įdomiai, lyg purus spalvingas kilimas, suformuotas vis kitais raštais, aprėmintas neutralios žalios spalvos.
Kininė paulovnija
Kininė paulovnija (Paulownia tomentosa) - medis iš centrinės ir vakarų Kinijos, užaugantis daugiau kaip 10 metrų aukščio. Lapai dekoratyvūs, labai dideli 15-40 cm ilgio. Žiedai yra vieni iš gražesnių, varpelio formos, iki 8 cm ilgio, visas žiedynas iki 30 cm. Puikus, neįprastas kvadrato derinys: kininė paulovnija, dekoratyvinės balandos ir lapiniai kopūstai. Jauni augalai labai sparčiai auga - pavasarį pasodinti sodinukai per vasarą gali užaugti iki 2 metrų. Tačiau dažnai ūgliai nespėja sumedėti ir Lietuvoje žiemą nušąla iki sniego dangos ribos. Augalai gali būti stipriai pažeisti vėlyvųjų pavasario šalnų. Todėl, norint auginti Lietuvoje, reikia apsaugoti nuo šalčių.
Alstromerijos
Alstromerijos (Alstroemeria) - puošniai žydintys, šakniagumbiniai storomis šaknimis augalai, kilę iš Pietų Amerikos. Lauko sąlygomis žydi birželio-liepos mėnesiais, pakartotinai - rugpjūčio pabaigoje. Kadangi Prancūzijoje žiemos švelnesnės nei Lietuvoje, tad nemažai alstromerijos veislių auginamos sodams apželdinti ir skinti. Veislė ‘Saturneʼ užauga iki 70 cm aukščio, žiedai nuspalvinti šiltų spalvų žaismu, žiedlapiai švelniai rausvi su ryškesnėmis rožinėmis ir geltonomis dėmelėmis. Mėgsta saulėtą užuovėją ir derlingą, purų, pakankamai drėgną dirvožemį. Nepakenčia sausrų. Papildomai tręšiama žydinčių gėlių trąšomis. Auginama prie ištemptų atraminių tinklų, kad žiedynai išaugtų tiesūs. Prieš žiemą kerai neiškasami, mulčiuojami storu mulčio sluoksniu, kad neiššustų pridengiami eglišakėmis. Lietuvos sąlygomis tinkamiausios auginti ‘Reginaʼ veislės alstromerijas. Tačiau augalus reikia dar kruopščiau paruošti žiemoti - nukirpus stiebus apipilti augalą storai durpėmis ar lapais, uždengti polietileno plėvele (paliekant angas orui įeiti) arba keliais sluoksniais daržo plėvėle (agrodangos).
Brugmansijos
Brugmansijos (Brugmansia) - dar vadinamos angelų trimitais dėl nuostabaus žydėjimo. Kvapiosios brugmansijos (B. suaveolens) veislės: ‘Pink Delightʼ - rausvais žiedais ir ‘Dwarfʼ - geltonais žiedais atkreipia dėmesį gausiu, puošniu žydėjimu. Kiekvienas augalas grupėje prie šiltnamio padovanoja po 100-200 palaipsniui besiskleidžiančių, nuostabiai kvepiančių žiedų. Tai puikus, spalvingas akcentas sodyboje, kiemelyje ar daržovių ir gėlių darže. Brugmansijos mėgsta derlingą žemę, papildomą tręšimą kas 7 dienas žydinčių gėlių trąšomis ir saulėtą vietą. Augalai žiemoja šviesioje ir vėsioje patalpoje.
Eremūrai
Eremūrai - gėlynų karaliai, nuostabūs akcentai gėlynuose ar sode. Siauralapis eremūras (Eremurus stenophyllus) - įspūdinga, aukšta daugiametė lelijinių šeimos gėlė. Žiedynkotis belapis, užaugantis nuo 120 cm iki 150 cm aukščio. Žiedai balti, geltoni, oranžinai ar rausvi, susitelkę į aukštas, puošnias kekes. Žiedynai gracingi, iki 60 cm ilgio. Mėgsta saulėtą vietą ir purią, gerai nusausintą dirvą. Labai nukenčia nuo vandens pertekliaus, tad reikėtų neperlieti. Dauginama sėklomis, rečiau - dalijant kerą. Vienoje vietoje gali augti 10-15 metų.
Etiopinė kalija
Etiopinė kalija (Zantedeschia aetheopica) - gali būti vasarą auginama ir lauke, tinkamai pasodinta papuoš sodą ir daržą. Balta žiedų spalva neutralizuoja ryškiaspalves gėles, jų fone išryškėja žiedyno formos grožis. Mėgsta pusiau saulėtą vietą (kad dieną per karščius 2-3 val. išbūtų šešėlyje) ir organinėmis ar kompleksinėmis trąšomis patręštą dirvą. Žiedynai puokštėms nepjaunami su peiliu, o atsargiai išsukami rankomis, kad nebūtų pažeistos naujo, pradėjusio kaltis žiedyno.
Šiurpiniai gvazdikai
Šiurpiniai gvazdikai (Diantus barbatus) Prancūzijoje ir mūsų klimato sąlygomis auginamos kaip dvimetės gėlės. Po sėjos pražysta kitų metų birželio mėnesį. Užauga iki 20-50 cm aukščio. Žiedai balti, gelsvai rausvi, rožiniai, tamsiai raudoni, dažnai dryžuoti, margi arba taškuoti, aksominiai, malonaus aromato, smulkūs, sukrauti į tankius žiedynus - skydelius. Yra veislių tuščiaviduriais ir pilnaviduriais žiedais. Gerai auga saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje, trąšioje, sunkesnėje dirvoje. Blogiau auga sausoje, smėlėtoje dirvoje. Šie augalai atsparūs šalnoms ir šalčiams. Prieš žiemą dengti nereikia. Šiurpiniai gvazdikai tinka klomboms, lysvelėms, bordiūrams (žemaūgiai), balkonams apsodinti, grupėms sudaryti vejose, skinti puokštėms.
Paprastoji rusmenė
Paprastoji rusmenė (Digitalis purpurea) - dvimetė gėlė, užauganti iki 2 m aukščio. Stiebai apaugę lapais. Žiedai varpelio formos, sutelkti į kekę. Viduje taškuoti, rožiniai, balti, rausvi. Žydi ilgai, nuo birželio iki rugsėjo. Tinka saulėta vieta ar dalinis pavėsis. Dirva trąši, puri, drėgnoka. Dauginama sėklomis, kurios pačios pasisėja. Įdomiai atrodo laisvos formos gėlynuose, išsiskiria žemų augalų fone, tinka skinti puokštėms.
Nasturtės
Nasturtės sėjamos pavasarį prie atramų su tinklu, kad augdamos galėtų ūseliais kopti aukštyn. Vasarą - tai puikus vertikalus papuošimas sode ir darže, papildantis įprastose lysvėse augančias daržoves. Vertikaliai apželdinti tinka dauguma nasturčių rūšių: didžioji nasturtė, skiautėtalapė, skydinė bei Lobo su šliaužiančiais ir kylančiais į viršų iki 3-5 m ilgio stiebais. Nasturtės atsparios vasaros sausroms. Gerai auga iš visų namo pusių balkone ar terasoje, puošia pietines pastatų sienas. Beje, nasturtės turi nemažai fitoncidinių medžiagų.
Daržovės ir prieskoniniai augalai: grožis ir nauda
Gausaus ir kokybiško daržovių derliaus galima sulaukti, jei augalai augs sveiki ir nebus apnikti ligų bei kenkėjų. Karališkame sode augalai auginami ekologiškai, nenaudojant pesticidų, remiantis augalų draugiškumo principu. Geri kaimynai yra augalai, pasižymintys fitoncidinių savybėmis. Savo augalą-šeimininką jautrūs kvapams kenkėjai suranda pagal aromatą. Parenkant kaimynus darže, reikia pasinaudoti maskuojančiomis kito augalo savybėmis. Malonus, bet stiprus mėtos kvapas nuo kopūstų atbaido kopūstinį baltuką. Augančiomis daržovėmis grožimasi ir vasarą, ir rudenį, kai subręsta derlius. Tada surengiama derliaus nuėmimo šventė su degustacija.
Pomidorai ir serenčiai
Auginamos lauko pomidorų veislės - geltonais, raudonais ir beveik juodais vaisiais, storesne luobele, gero skonio - vieni saldžiarūgščiai, kiti - mėsingi, saldesni. Pomidorų daigai 1 m pločio lysvėje pasodinti eilėmis. Augalai pririšti prie natūralių kuolelių. Kad pomidorai augtų sveiki ir nesirgtų maru, visos lysvės pakraščiai apsodinti serenčiais. Gvazdikiniai serenčiai (Tagetes patula) senovinės, stipriu aromatu pasižyminčios gėlės.
Moliūgai ir begonija
Moliūgams augti reikia nemažai erdvės. Daigai sodinami 0,5-0,8 m atstumu, vieno metro pločio lysvės viduryje. Moliūgai lipa aukštyn. Prie atramos sodinami dekoratyviniai (Cucurbita pepo) moliūgai. Darbuotojai ant pavėsinės pinučių tvarkingai nukreipia augančius jaunus ir lanksčius moliūgų ūglius. Kai moliūgų virkščios kabės ant pavėsinės bus triguba nauda: švarūs augalai, patogu skinti užaugusias daržoves ir neįprastai apželdinama pavėsinė. Pasirenkamos veislės, vedančios mažus moliūgus.
Įvairiaspalvės salotos
Žaismingai darže atrodo kelių spalvų salotos. Sėjamųjų salotų (Lactuca sativa) veislės skirtingos spalvos: ‘Lollo Rossaʼ ryškiais rudai raudonais lapais, pikantiškesnio skonio - šviesiai žaliais lapais ‘Lollo Biondaʼ. Tinka auginti visą sezoną lauke. Norint ilgą laiką mėgautis salotomis, daigus reikėtų sodinti 4-5 kartus per vasarą. Rečiau pasodinus daigus, išauga gražios formos skrotelė.
Dekoratyvūs lapiniai burokėliai
Lapinių burokėlių (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris) maistui tinkami ne tik lapai, bet ir lapkočiai - savo skoniu artimi špinatams bei gelteklėms. Yra veislių žaliais ir ryškiai raudonais, purpuriniais, kreminiais, garbanotais, ypač dekoratyviai atrodančiais lapais. Jauni lapai ir lapkočiai tinka virti, troškinti, apkepti ir salotoms gaminti. Derlius imamas po 55-60 dienų nuo sėjos. Galima sėti kelis kartus ir derlių imti iki vėlyvo rudens.
Lapiniai kopūstai
Lapiniai kopūstai - vertingesni už gūžinius. Yra daug lapinių kopūstų atmainų. Dažniausiai maistui vartojami Kale. Jie itin atsparūs šalčiui (iki -15 °C). Vegetacijos periodas praktiškai neribotas: kai užauga ir pasiekia veislei būdingą išvaizdą ir dydį, tampa dekoratyvus. Lapai būna žalios spalvos ir jos atspalvių arba violetiniai. Jie vertingesni už gūžinius kopūstus, lapuose yra karotino, įvairių vitaminų. Derlių geriausiai imti po šalnų, nes tada pranyksta lapuose esantis kartus prieskonis.
Prieskoniniai augalai jūsų virtuvėje
Šie augalai buvo auginami ir viduramžių soduose. Tai mėtos, šalavijai, čiobreliai. Bazilikai ir pomidorai - neišskiriamas duetas tiek darže, tiek ir ant stalo salotinėje.
Tikroji levanda
Tikroji levanda (Lavandula angustifolia) - atskiro gero žodžio nusipelno 45-80 cm aukščio daugiametis puskrūmis su plačiu šakniastiebiu.
Kilnusis lauramedis
Kilnusis lauramedis (Laurusi nobilis) kaip prieskoninis augalas auginamas nuo seno. Jo stipriai kvepiantys lapai yra tamsiai žali, blizgantys, lancetiški. Jeigu yra pakankamai erdvės gali užaugti iki 7-9 metrų aukščio, tačiau reguliariai genimas būna tankus ir kompaktiškas. Dažniausiai auginami dideliuose vazonuose ar kubiluose. Patogu vasarą su vazonu įkasti į žemę prieskoninių augalų sodelyje, o rudenį - įnešti į šviesią patalpą žiemoti. Pavasarį lauramedžių šakos pasipuošia kvepiančių, žalsvai geltonų žiedų kekėmis. Lapai vartojami kulinarijoje ir sudaro dalį klasikinio bouquet garni. Šviežių lapų kraštus galite įplėšti, tada jie paskleis aromatą. Lauramedžiai gerai jaučiasi ramioje užuovėjoje, saulėtoje vietoje.
Pipirinės mėtos
Renkamės pipirines mėtas. Pipirinės mėtos (Mentha x piperita) - daugiamečiai augalai. Lapai pailgai kiaušiniški, sodriai žali kaip ir stiebas, saulėje parausta, įgauna purpurinę spalvą. Pipirmėtės iš mėtų turi stipriausią, ryškiausią aromatą. Sudžiovinti lapai ilgiausiai iš visų mėtų išlaiko sodrų kvapą. Visos mėtos yra puošnūs augalai, tinka auginti gėlynuose, aromatiniuose sodeliuose.
Mažoji architektūra ir gėlynų planavimas
Gėlių darže negalima pamiršti ir mažosios architektūros. Kiekvienais metais daržas keičiasi, todėl „Rasų“ skaitytojams pateiksime vienų metų gėlių daržo schemą.
Kaip suplanuoti skintų gėlių sodą
Derliaus nuėmimo šventė
Augančiomis daržovėmis grožimasi ir vasarą, ir rudenį, kai subręsta derlius. Tada surengiama derliaus nuėmimo šventė su degustacija.
tags: #darzo #augalas #rugstokais #lapais
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
