Kaip Apsaugoti Daržą Nuo Kurklių: Išsamus Vadovas ir Patarimai
Ar pažįstamas tas jausmas, kai, vos tik pradėjus žaliuoti pirmiesiems daržo augalams, netikėtai pastebite - kažkas suniokojo sodinukus, išrauzė šaknis, paliko skylėtą žemę ir nesuprantamą nykimą? Kurkliai, dar vadinami kurkliukais ar žemės vėžiais, kasmet tampa tikru galvos skausmu net labiausiai patyrusiems daržininkams. Jie veikia tyliai, bet pasekmės - akivaizdžios: nudžiūvę sodinukai, prapuolę daigai, skylėtos lysvės. Tad kodėl, atrodytų, daržą prižiūrime atsakingai, bet augalai vis tiek sunyksta?
Kovoti su kurkliais galima įvairiai, tačiau vargu ar kam labai patiktų dar protėvių praktikuotas metodas: negi sutiktumėte dieną naktį stebėti, kada kurklys išlys iš žemės, kad tą akimirką galėtumėte perkirsti jį kastuvu? Išguiti šiuos vabzdžius iš lysvių galima ir kitaip. Tačiau gera žinia ta, kad norint apsaugoti savo daržą, nereikia griebtis brangių ir stiprių cheminių priemonių. Prieš pereinant prie metodų, verta suprasti, kodėl šie, rodos, maži kenkėjai sukelia tokį didelį rūpestį. Prieš imantis veiksmų, svarbu įsitikinti, kad problema tikrai kurkliuose. „Mes su kaimynais ne tik juos gaudome, bet ir ne vienerius metus ieškome priežasčių, iš kur išvis jie atsirado, nes anksčiau jų nebūdavo. Gal žemėse būna jų, kurias nusiperkame, gal iš užsienio žmonės augalų prisiveža, juose lervos įsitaisiusios. Čia nesuprasi, bet kad juos išnaikinti nėra taip paprasta, kad yra nuolatinė kova ir yra reikalų, tai faktas“, - sako sodininkė Birutė.
Kurklių Biologija ir Elgesys - Ką Verta Žinoti?
Kurkliai - erzinantys daržo kenkėjai, kurie palieka jus be mėgstamų daržovių ir augalų. Kurkliai - tai gana stambūs vabzdžiai, galintys stipriai pakenkti darže auginamoms kultūroms. Paprastieji kurkliai (lot. Gryllotalpa gryllotalpa), liaudyje dar vadinami turkliais, arba parpliais, taip vadinami dėl garso, kurį skleidžia. Jų išvaizdos nesupainiosite su niekuo - užauga iki 55 mm, spalva tamsiai ruda. Jie turi ilgus ūsus bei letenėles, kuriomis rausia urvus. Kaip matyti, paprastieji kurkliai turi stambias letenėles, ūsus ir išvaizdos kažkuo primena vėžius. Taip pat jie yra gana stambūs ir ilgi (gali užaugti iki 5-6 cm). T. Gurskas sako: „Paėmus kurklį į rankas, jis nekanda, tik savo žnyplėmis sugriebia kažkiek. Jie nėra nuodingi, tikrai žmogaus nenužudys, tik kad bjauroki.“
Beveik visą gyvenimą kurkliai pratūno žemėje; joje išsirausia urvus ir vedasi palikuonis. Kurkliai įsikuria dirvožemyje, kur 10-15 cm gylyje rausia urvus. Šie vabzdžiai yra linkę gausiai daugintis, jie linkę įsikurti ir veistis lengvose priesmėlio dirvose. Jei aplinka pakankamai sausa, galite tikėtis kurklių skaičiaus padidėjimo. Dažniausiai kurkliai suaktyvėja pavasarį ir vasaros pradžioje, kai dirva tampa šiltesnė ir drėgna. „Gegužę-birželį čirpia kurkliai“, - pastebi specialistas Laimis Žmuida. Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas T. Gurskas sako, kad kurkliai mėgsta iš pradžių apsigyventi drėgnoje žemėje prie tvenkinių, upelių. Daugiausiai jų būna po lietaus, tuomet kurkliai pradeda kilti į viršų ir vejoje galima matyti numirusius takelius, gale jų esančias skyles, kur jie išlenda į žemės paviršių. Tai gali būti 15-30 cm ilgio, truputį pakeltas tarsi žolių kupstelis ir toje vietoje būna nurudę, tai jau būna aišku, kas čia pasidarbavę.
Nuo kurklių veiklos nukenčia augalų šaknys. Kurklio nebūtina pamatyti ropojančio po jūsų daržą, kad suprastumėte, jog bent keletas įsikūrę po jūsų dirva. Šie vabzdžiai kenkia augalų šaknims - jas arba apgraužia, arba pažeidžia rausdami urvus. Augalas pradeda vysti, jo šaknų sistema silpnėja, tad po kurio laiko galite jį paprasčiausiai išrauti. Jei augalai dar tik sudygę, tokia žala jiems gali būti pražūtinga. Kenkėjai neatsisako pasimėgauti ir stambesniais šakniavaisiais bei gumbais, todėl gali gerokai pakenkti bulvių ir kitų daržovių derliui. Kurkliai nėra matomi kiekvieną dieną - jie gyvena po žeme, tad jų veikla dažnai lieka nepastebėta iki tol, kol jau padaryta žala. Netikėtai praradus ką tik pasodintus daigus - ypač kopūstus, pomidorus, paprikas. Išdžiūvusi veja ir skylutės grunte - galimi ženklai, kad dirvoje aktyvūs kurkliai.
Sodininkė Birutė nuoširdžiai nekenčia kurklių. „Kurkliai mūsų sode ir darže yra priešas numeris vienas“, - teigia ji. Ji pastebėjusi, kad kurkliai labai mėgsta jos pomidorus, šiltnamyje štai neseniai visų šešių šaknis nukando. Prie aštrių paprikų nelenda, o prie saldžių eina kaip prie medaus, kaip ir prie agurkų, kurie jau iškilnoti, taip pat burokėlių, ridikėlių - nukandinėja visiems iš eilės šaknis be gailesčio. Mėgsta bulves. Šiemet nukando puoselėtą serenčių, rado gulinčią gėlę be šaknų. Ne juokais supygusi Birutė sako, kad pasigailėjimo iš jos nebus, kad vėl imsis visų įmanomų priemonių, kad juos sunaikinti. „Kurkliai kuo puikiausiai gyvena šiltnamyje, daržuose, saugo savo kiaušinius. Jeigu rasite lizdą, reiktų kaip mat jį sunaikinti. Kurkliai mėgsta ir purią žemę po salotomis, pomidorais, pasiknisti ieškodami maisto, viską nugnybti, žudyti augalus“, - priduria T. Gurskas.
Prevencinės Priemonės: Kurkite Kurkliams Nepatinkančią Aplinką
Anot specialisto Laimio Žmuidos, svarbiausia - ne naikinti kurklius, o sukurti aplinką, kurioje jie nenorėtų gyventi. Kurkliai užklysta į tuos daržus, kuriuose randa jiems palankias sąlygas: purią, drėgną, nesutankintą, organinių medžiagų pilną žemę. Kurkliai mėgsta šiltą, purią žemę, todėl šiltnamiai, pakeltos lysvės ar ką tik įdirbtas gruntas tampa tikru jų rojumi. „Kurkliai mėgsta šiltą žemę. Kadangi gamtinėje žemdirbystėje žemė užklojama mulčiu, tai ji yra vėsesnė ir kurklių nebūna“, - sako L. Žmuida. „Jie gyvena šiltame, į pietus atsuktame prūdo šlaite, juodoje šiltoje derlingoje žemėje, už dešimties metrų nuo mano daržo. O į daržą neina, nes žemė mulčiuota“, - pasakoja L. Žmuida. Per 18 metų kurkliai į jo daržą atklydo tik kartą - kai mulčiuodamas padarė klaidą: „Sugalvojau įsirengti medelyną darže, o jį mulčiavau pjuvenomis. Pjuvenų galima dėti tik mažą sluoksnį. Toks sluoksnis neapsaugo nuo saulės spindulių ir žemė įšyla. Ir atėjo kurkliai!“
Dar viena klaida, pasak L. Žmuidos, - per sausa žemė. „Dar viena bėda su neteisingu mulčiavimu - ten yra ne tik šilta, bet ir sausa. Jei sausa, tai nėra sliekų. Jei nėra sliekų, tai nėra ir kurmių.“ Jis priduria, kad klaidos daromos tada, kai žmogus „pažeidžia gamtos logiką“. „Kurklių bus, jei neteisingai mulčiuosite ar kaip kitaip padarysite, kad žemė būtų šilta. Norint atsikratyti kurklių, nereikia chemijos ar spąstų - pakanka suprasti, kad šie vabzdžiai tiesiog ieško šilumos.“ „Jeigu teisingai mulčiuosite ir žemė bus vėsi, tai kurkliai nelies jūsų daržo. Jie gyvens už tvoros, pas kaimyną, kur žemė plika ir įšyla. Jie rinksis komposto krūvas, pakeltas lysves, šiltus kalniukus… Taip jūs suderinsite du dalykus - ir daržus apsaugosite nuo kurklių, ir galėsite toliau mėgautis pavasariniu čirpimu“, - sako L. Žmuida.
Kurkliai mėgsta purią, lengvai kasamą dirvą - ypač ten, kur dažnai purenama, laistoma ar persodinami augalai. Jei norite išvengti naujų jų pasirodymų, verta pagalvoti apie tai, kaip padaryti dirvą mažiau patrauklią. Reguliariai purenkite ir aeruokite dirvą. Nepalikite lysvių plikų. Dažnai ir giliai purenkite daržo tarpueilius. Tai naudinga daryti gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį, kadangi tai laikotarpis po kurklių poravimosi. Į dirvą sudedami kiaušinėliai ir ją supurendami jūs juos galite išversti lauk. Nauja kurklių karta žus, palikdama ramybėje jūsų ateities daržoves ir augalus.
Mechaninės Apsaugos ir Spąstai
Fizinės Kliūtys Augalams
Neleiskite rausti aplink augalą. Kai kada tame pačiame darže auginate ir tokių augalų, kurių būtų kur kas labiau gaila nei eilinio braškių krūmo. Juos galite apsaugoti lankeliu iš skardos ar plastiko - augalui tai nepakenks, o nuo kurklių apsaugos. Tokius lankelius galite pasigaminti patys iš atliekamos medžiagos ir įkasti juos maždaug 6-7 cm gylyje - didžiuma lankelio turi būti po žeme. Kai kurie Birutės kaimynai, kai sodina pomidorus, juos deda į plastikinį vazoną, jo apačią nupjaudami, įdeda į žemę ir užkasa. Kurkliai eina link pomidoro, atsimuša į vazoną, neprieina prie šaknų, nekanda ten, kur mėgsta. Jei turite labai vertingų sodinukų ar daug atliekamos skardos ir storesnio plastiko, galite juos apsaugoti įkasdami skardos ir plastiko juostas aplink sodinuką. Geriausia, jeigu jos būtų apie 9-10 cm pločio - taip būtų galima palikti 2,5 cm virš dirvožemio, o pačias juostas įkasti 6-7 cm gylyje.
Aliejaus ir Vandens Mišinys
Agronomas T. Gurskas sako, kad jam labiausiai pasiteisinęs būdas naikinti kurklius yra vandens ir aliejaus mišinys: „Imame aliejaus butelį, kai jo ant dugno lieka per du/tris pirštus. Tada supilame vandenį, gerai suplakame ir įpilame į urvelius. Urvelius reikia su pirštu patikrinti, kur jau leidžiasi žemyn, nes kurklys dieną slepiasi giliausiame urvelyje. Pilame 20-30 sekundžių ir kurklys iššliaužia ir nudvesia. Visiškai nesvarbu, kokį aliejų pilsite. Aliejus prilimpa prie jų kūno ir jie negali kvėpuoti, todėl išlenda, o jeigu net ir neišlenda, jie bus žuvę. Tad tai tikrai paprastas būdas jų atsikratyti. Vieną kartą mes visus trylika tokiu būdu pribaigėme.“ Nors gali atrodyti keista, bet augalinio ar alyvuogių aliejaus lašas padaro stebuklus. Į klausimą, kas kiek laiko reikia to aliejaus pilti, agronomas sako, kad jeigu per metus porą kartų nuoširdžiai jo pilsite, tai tikrai ilgam savo daržui padėsite, galbūt paskui išvis jų neateis.
Šį metodą galima taikyti ir kitaip: Aptikę kurklio urvo angą, nubraukite šiek tiek žemės, kad būtų aišku, kuria kryptimi driekiasi požeminis tunelis. Įpilkite į angą maždaug šaukštą aliejaus, o ant viršaus užpilkite 1-2 stiklines vandens. Daug aliejaus nepilkite - šaukšto tikrai pakaks. Taip apdorokite visas kurklių landas. Po keleto minučių kenkėjai turėtų išlysti į žemės paviršių ir netrukus žūti. Tokiu būdu pavyksta sunaikinti gana daug kurklių. Neverta tikėtis, kad iš kiekvienos landos pasirodys po kenkėją, mat keliaudami persipynusiais ir susisiekiančiais urvais jie gali nusigauti iki kurios nors vienos iš daugelio angų. Bet kuriuo atveju kurkliai nugaiš. Į butelį įpilkite litrą vandens ir šaukštą augalinio aliejaus. Skystį gerai suplakite ir įpilkite tiesiai į kurklio landą. Kai tik kenkėjas pasirodys, iš karto jį sunaikinkite. Vis dėlto, Birutė sako: „Aliejaus ir vandens mišinį irgi pylėme, bet gal pas mus kažkokie kitokie tie bjaurybės - ne visada sureaguoja, neišlipa mums jie į viršų, gal nudvesia giliai žemėje.“
Mėšlo Spąstai
Mėšlu, pasak T. Gursko, naikinti kurklius irgi galima, jį seniau daržininkai ir sodininkai naudodavo. Vasaros antroje pusėje iškasdavo duobę, sudėdavo arklių mėšlą, kurį kurkliai labai gerai jaučia ir žiemai artėjant sulenda į jį. Tuomet, kai būna pirmosios šalnos, reikia tą mėšlą paimti ir išpurtyti ant lauko, kad tiek kurkliai, tiek jų lervos sušaltų. Tokiu būdu ir patręšiate savo daržus, ir atsikratote kurklių. Birutė su arklių mėšlu nebandė jų naikinti, nes „per ilgas man šitas procesas.“
Spąstus kurkliams galima paruošti iš mėšlo. Liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje iškaskite sklype kelias maždaug 30 centimetrų gylio duobes. Jas iki pat viršaus pripildykite šviežio mėšlo ir užberkite žemėmis. Spąstų nepamirškite pažymėti, kad vėliau netektų jų ieškoti. Toliau galima elgtis dvejopai. Vėlyvą rudenį galima tiesiog iškasti mėšlą ir sunaikinti į jį įsiraususius kenkėjus arba sulaukti stiprių šalnų ir išbarstyti mėšlą po sklypo teritoriją: mėšle žiemoti susiruošę kenkėjai žus neatlaikę žemos temperatūros.
Naudokite „didžiąją apgavystę“: apsimeskite kurklių draugu, kad paskui pakenktumėte. Nors tai nėra gera taktika kalbant apie žmonių santykius, tarp daržininko ir kenkėjų viskas kur kas paprasčiau. Nepavykus atsikratyti kurklių šiemet, galite sumažinti kitų metų kurklių „derlių“ pasiruošdami jau iš rudens. Kaip žinia, kurkliai žiemoja dirvožemyje, todėl galite jiems padėti - parūpinti puikias sąlygas įsikurti. Teigiama, kad geriausia iškasti duobę, į kurią reikės supilti gyvulių mėšlo bei šiaudų. Kurkliai žiemai ruoštis pradeda rudens pradžioje, tad greičiausiai įvertins jūsų pastangas ir guolį susisuks būtent ten. Tačiau pradėjus šalti, šį mišinį reikėtų išbarstyti ant dirvožemio. Panašų metodą galima panaudoti ir pavasarį, kada kurkliai į dirvožemį deda kiaušinius. Šviežias mėšlas masins juos ir šiuo metu. Pavasarį galima netgi specialiai paruošti lizdavietes - patartina šviežio mėšlo kauburėlius gegužės pradžioje uždengti nedideliu lakštu (tiks kartonas, fanera, ruberoidas). Kurkliams tai greičiausiai pasirodys geros sąlygos dėti kiaušinius. Po 3-5 savaičių jas atverskite ir lizdus sunaikinkite.
Alaus Spąstai
Vienas seniausių ir veiksmingiausių būdų atsikratyti kurklių - tai alaus gaudyklės. Šis metodas ypač mėgstamas tarp senesnės kartos daržininkų, kurie nepasitiki chemikalais. Kurklius traukia fermentuoto alaus kvapas, todėl jie iš tolo atžingsniuoja prie tokios „vakarienės“. Norint tai įgyvendinti, tereikia žemėje įkasti stiklinę ar plastikinį indelį taip, kad kraštas būtų lygus žemės paviršiui. Į jį įpilkite šiek tiek šviesaus alaus - maždaug trečdalį stiklinės. Geriausia tokias gaudykles statyti vakare, o ryte patikrinti ir, jei reikia, ištuštinti. Nėra ko slėpti - kurkliai mėgsta alų. Ir jie nėra dideli gurmanai, todėl tiks praktiškai bet koks.
Sodininkė Birutė su kaimynais turi kelis pasiteisinusius variantus, kaip apsaugoti savo lysves nuo šitų visa ko naikintojų, nes jeigu jiems duosi laisvę ir nieko nedarysi, jei jų užsiveisė, tai apie daržą gali pamiršti. Vienas iš būdų, pasak sodininkės, yra toks: ji paimanti kelis puslitrinius stiklainius, pusę jo pripila alaus, o kitą pusę - vandens. Iškasa duobę ir įdeda tuos stiklainius į žemę, sulygina su paviršiumi taip, kad jie būtų vienodame lygyje. „Kurkliai ieškodami atsigerti vaikšto sau paviršiumi ir įkrenta į mano spąstus. Gal juos alaus kvapas pavilioja, bet kai ateinu vėliau, vis randu kelis apsvaigusius beplaukiojančius. Jie įkrenta ir negali išlipti. Kodėl jie nepakelia sparnų, nes juk moka skristi, nežinau, bet man pakanka, kad juos privilioju“, - sako Birutė. Spąstus vertėtų tikrinti kas 2-3 dienas. Aptikę įkliuvusį kurklį, atsargiai ištraukite viršutinę stiklinę ir sunaikinkite kenkėją. Tada grąžinkite stiklinę į buvusią vietą ir vėl paspęskite spąstus - įpilkite alaus. Dviejų arų plote reikėtų paspęsti 2-3 tokius spąstus. Neatsispiria kurkliai ir tokiuose indeliuose patalpintiems trintiems kukurūzams ar kviečiams.
Alaus spąstus pavyks pagaminti ir iš plastikinio alaus butelio, kuriame likę 100-150 mililitrų gėrimo. Įterpkite butelį į negilią įdubą taip, kad jis gulėtų pakrypęs nedideliu kampu, o jo kaklelis būtų maždaug lygus su žeme. Butelio angą pridenkite gabalėliu faneros, kartono arba linoleumo ir užberkite žemėmis. Po 5-6 dienų butelį patikrinkite. Įkliuvusius kenkėjus sunaikinkite ir vėl paspęskite spąstus.
Muiluotas Vanduo ir Acto Tirpalas
Tokiam „palaistymui“ galima naudoti vandenį, į kurį įmaišyta, pavyzdžiui, skalbimo gelio. Kibirui vandens prireiks kelių šaukštų skalbimo priemonės. Pasigamintą skystį reikia supilstyti į lysvėje matomas kurklių urvų angas. Taip galima panaudoti ir po skalbimo likusį vandenį. Šio metodo poveikis derliaus saugumui, reikia pasakyti, kelia abejonių, nors šiaip juo kliaujasi gana nemažai sodininkų. Kai kurie daržininkai džiaugiasi kurklių medžioklės rezultatais naudodami muiluotą ar valikliais papildytą vandenį, kuriuo laisto dirvožemį arba pila tiesiai į urvelius. Kurkliai tokiu atveju stengiasi išlįsti į paviršių, kur juos galima lengvai sugauti. „Yra kaimynų, kurie vandenį maišo su skalbimo milteliais arba „Fairy“ ir pila į griovelius, yra kaimynų, maišančių ir su tuo pačiu aliejumi, vieniems pavyksta, kitiems, tarp jų ir man, nelabai“, - dalijasi Birutė.
Nors actas nėra stipriai toksiškas, jo kvapas ir rūgštinė sudėtis kurkliams labai nemaloni - ypač kai jis pasiekia jų tunelius. Norint naudoti šią priemonę, sumaišykite pusę litro vandens su puse stiklinės paprasto acto ir supilkite tirpalą į kurklių urvelius. Procedūrą kartokite kas keletą dienų - ypač po lietaus, kai kvapai išplaunami.
Natūralūs Atbaidymo Būdai - Kvapai ir Augalai
Kurkliai turi jautrią uoslę. Kurkliai jautrūs kvapui, tad kai kada gali tiesiog nesiartinti prie tos vietos, kur jaučia stipresnį nemėgstamą kvapą. Kurklius, kaip ir daugelį kitų kenkėjų, atbaido stiprūs kvapai. Būtent todėl liaudiški sodininkai šalia daržovių lysvių sodina česnakus, serenčius, svogūnus ar net levandas. Šie augalai sukuria kvapinę sieną, kurios kurkliai instinktyviai vengia. Priešiškų kvapų spektrą sudaro chrizantemos, kanapės, serenčiai, česnakai, vištų mėšlas. Teigiama, jog kurkliai nemėgsta įvairių kvapų, kaip antai - česnakų, kanapių, serenčių, vištų mėšlo, žalių alksnių šakelių kvapo. Dažniausiai kalbant apie kurklius minimos chrizantemos. Reikėtų susmulkinti jų stiebus ir sumaišyti su dirvožemiu. Norint pasinaudoti šia taktika, rekomenduojama aplink jautresnes daržoves (pvz., morkas, bulves, agurkus) pasodinti serenčių eilutes ar įterpti česnakų galvutes tarp kitų augalų.
Kurkliai vengia stiprių kvapų, o tam puikiai tinka tam tikrų augalų nuovirai. Vieni veiksmingiausių - ramunėlės ir česnakai. Ramunėlės pasižymi švelniu, bet specifiniu kvapu, kurio nemėgsta dauguma dirvožemio kenkėjų. Kad pasigamintumėte nuovirą, užvirkite kelias saujas ramunėlių arba keletą susmulkintų česnako skiltelių su litru vandens. Leiskite atvėsti, perkoškite ir supilkite tiesiai į kurklių urvelius ar šalia jų.
Gėles saugojau į žemę pridedant kiaušinių lukštų su aliejumi. Smulkintais kiaušinių lukštais pabarstyta žemė visai pasiteisino. Prikaupkite kiaušinių lukštų ir gerai juos išdžiovinkite. Sutraiškykite lukštus iki smulkių trupinių. Pavasarį pabarstykite lukštais visas lysves, o tada perkaskite žemę, kad dirva susimaišytų su lukštais. Susmulkintų lukštų galima įberti ir į duobutes, pasiruoštas daigams sodinti. Lukštai pravers ir tada, kai augalai jau pasodinti. Sutrupintus lukštus reikia sumaišyti su nedideliu kiekiu aliejaus. Gauta masė turėtų būti panaši į šlapią sniegą. Tokią košelę išdėkite į plastmasinius kamštelius ir pastatykite juos prie kurklių tunelių angų (skylučių žemėje). Įspauskite kamštelius tiek, kad viršutinis jų kraštas susilygintų su žemės paviršiumi. Ypatingai pavojingais laikomi grūsti kiaušinių lukštai, suvilgyti saulėgrąžų aliejumi. Kurklių kūnas labai jautrus sausumui ir aštriems dalelių paviršiams, todėl medžio pelenai - puiki natūrali priemonė, kuri ne tik juos atbaido, bet ir praturtina dirvą. Pelenai dirvoje sukuria nepalankią terpę - tiek dėl tekstūros, tiek dėl šarminės sudėties. Šį metodą geriausia taikyti po kasimo ar dirvos paruošimo - kai žemė dar puri. Paprasčiausiai pabarstykite ploną sluoksnį pelenų ant daržo lysvių, aplink šaknis ar sėklų eilutes. Galima naudoti ir pelenų-vandens mišinį, kurį išliejus - lieka šarminė danga. Į dirvą galima įmaišyti šiurkštesnių frakcijų - smulkintų kankorėžių, stambesnio žvyro ar net susmulkintų kiaušinių lukštų. Tai sukuria fizinį barjerą, kuris apsunkina kasimą.
Kurkliai turi ir maistą, kurio nemėgsta ar tą, kuris jiems pražūtingas. Galite naudoti silkinių žuvų (silkių, kilkių, sardinių, strimelių ir kitų) gabalėlius. Užkaskite juos tarplysvėse ar prie augalų. Tačiau, kaip patirtimi dalijasi Birutė, „Kai sugalvojome išbandyti su šviežia žuvimi, labai nepasiteisino šis būdas, dar daugiau tų kurklių atsirado, jie kaip pamišę pradėjo tos žuvies ieškoti, per visas mano lysves perėjo. Ryškiai per gerą žuvį nupirkau, pataikiau į dešimtuką, parinkdama jų mėgstamiausią, kad juos kur.“
Biologinė Kontrolė ir Kenkėjų Medžioklė
Kas yra natūralus kurklių priešas, tai kurmis. Daržininkai teigia pastebėję tiesioginę priklausomybę tarp kurmių padaugėjimo ir kurklių sumažėjimo, kiti sako nematą skirtumo. Ir vis dėlto, kurmiai kurklius labai mėgsta ir turi didžiausias galimybes juos pagauti, kadangi gyvena tame pačiame dirvožemio lygyje. Kurklius medžioti jums gali padėti ir sklype ar šalia jo gyvenantys gyvūnai - kurmis, įvairūs paukščiai, ežiai, pelės ir kiti. Tiesa, dauguma jų nesistengs kurklio pagauti jam būnant po žeme, jis turėtų išlįsti į paviršių. Kaimuose dažnas sprendimas nuo kurklių - naminiai paukščiai. Vištos ir ypač antys - tikri daržo sanitarai. Kurkliai joms - tikras delikatesas, tad vos tik jie pasirodo ant paviršiaus, paukščiai juos nedvejodami suranda ir suėda. Jei turite galimybę, prieš sodinimą ar po derliaus nuėmimo įleiskite paukščius į daržą kelioms dienoms. Jie išnaršys dirvą, išrankios lervas, kurklius ir kitus dirvožemio kenkėjus.
Kurkliai gali užaugti gana dideli, net iki 5-6 centimetrų, todėl galite matyti juos ropojančius jūsų darže. Išlindusius nėra labai sunku pagauti ir žmogui. Kurklius geriausia naikinti metodiškai, tačiau jeigu besidarbuodami darže vieną kitą randate, galite juo pasirūpinti. „Kai prasineša per mano gėles, daržoves, tai galiu savo rankomis juos pritrėkšti, bet kad sunkiai juos prigausi, jie labai greiti“, - sako Birutė.
Kurkliai labai jautrūs vibracijoms, todėl bet koks žemės virpėjimas jiems sukelia stresą. Būtent todėl garsiniai ar vibruojantys atbaidytuvai gali būti labai veiksmingi. Tokius atbaidytuvus galima įsigyti sodo prekių parduotuvėse - dažniausiai jie veikia saulės energija ir reikalauja minimalios priežiūros. Svarbu juos įstatyti į žemę netoli tų vietų, kur pastebite kurklių aktyvumą.
Cheminės Priemonės - Paskutinė Išeitis?
Naudojant chemines priemones, kyla dvi grėsmės: kenkiama dirvos mikroflorai, o patys užauginti produktai gali būti mažiau saugūs vartojimui. Perteklinis chemijos naudojimas gali tik pabloginti situaciją. Profesionaliai auginant, nuo kurklių ginamasi insekticidais. Nors ir ne per daugiausiai, tačiau priemonių kurklių naikinimui siūlo ir rinka. Pavyzdžiui, egzistuoja priedų dirvai, nuo kurių šie kenkėjai dehidratuoja. Deklaruojama, kad dirvožemiui tokia priemonė nekenkia. Sodininkams skirtose parduotuvėse galite rasti specialaus kurkliams skirto masalo.
Veiksminga kenkėjų naikinimo priemonė - universalios granulės, kurių pavyks įsigyti parduotuvėje. Galima rinktis tokius preparatus kaip „Rubit“, „Zarit“, „Rubež“ ir kt. Šių priemonių galima įmaišyti į žemę ir sezono pradžioje, ir vasarą. Naudoti šiuos dirvos priedus reikia tiktai taip, kaip nurodyta instrukcijose.
Kitas būdas - kvietinė košė su nuodais. Litrinį stiklainį kvietinių kruopų užpilkite litru vandens, užvirinkite ir pavirkite 3-5 minutes. Perpilkite kviečius į nereikalingą puodą arba kitokį indą, kuriame neruošiate maisto nei sau, nei gyvūnams augintiniams. Kai kruopos atauš, įberkite insekticido, pavyzdžiui, „Regent“. Turėtų pakakti vieno miltelių paketėlio. Viską gerai permaišykite ir palikite pastovėti 2-3 valandas. Tada įpilkite 2-3 šaukštus augalinio aliejaus (geriausia rinktis kuo intensyvesnio kvapo aliejų). Vėl viską permaišykite. Taip pasigamintos košės pavasarį reikėtų pridrabstyti ant daržo žemės ir dirvą perkasti. Nuodai išlieka efektyvūs ištisą sezoną.
Svarbiausia - Nuoseklumas ir Strategija
Jei atrodo, kad kurklių sode kasdien vis daugiau - nesi vienas. Tai signalas, kad šie nepageidaujami gyviai jau įsitvirtino dirvoje ir pradėjo aktyviai daugintis. Tokiu atveju pavienės priemonės gali būti nebe tokios veiksmingos. Reikėtų pereiti prie suderintų veiksmų plano. Kova su kurkliais nebūtinai turi tapti kasmetiniu galvos skausmu ar brangia „kovos su vėjo malūnais“ epopėja. Svarbiausia - žinoti, ko jie bijo labiausiai: natūralių kvapų, sodos, aliejaus, spąstų ir nuolatinio dirvos judinimo. Kurklių sugrįžimas kiekvieną pavasarį - tarsi neišvengiamas iššūkis daugeliui daržininkų. Tačiau tinkamai pasiruošus, jų daromą žalą galima ne tik sumažinti, bet ir visai išvengti. Šiame straipsnyje aptarti patarimai nuo kurklių tinka tiek prevencijai, tiek aktyviam naikinimui. Nuo alaus spąstų iki česnakų tirpalų ir net specialių tinklų - kiekvienas būdas gali padėti, jei naudojamas nuosekliai. Nepamirškite, kad kurklių naikinimas - tai ne momentinis veiksmas, o procesas, reikalaujantis kantrybės ir stebėjimo.
Kurkliai ne tik kenkia augalams, bet ir yra svarbi dalis ekologijos - naikindami juos visiškai, galite paskatinti kitų kenkėjų aktyvumą. Nuosekliai naudojant vieną būdą galima išvis juos išnaikinti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
