Paukščiai Lietuvoje: Įvairovė, Buveinės ir Migracija

Paukščiai yra gausiausia ir plačiausiai Lietuvoje paplitusi sausumos stuburinių klasė. Paukščiai gyvena visuose natūraliuose ir urbanizuotuose kraštovaizdžiuose. Lietuvoje aptikta 401 rūšis (iki 2020 m.). 21 a. 2 dešimtmetyje perėjo 225 paukščių rūšys (iš jų 16 rūšių labai retai), žiemojo 185 rūšys (84 rūšys retai).

Paukščių populiacijų pokyčiai

Nuo 20 a. antros pusės perinčių paukščių sudėtis keitėsi. Nustojo perėti žvyrė, labai retai dabar peri gyvatėdis, kilnusis erelis, didysis erelis rėksnys (ereliai). Pradėjo perėti 31 nauja paukščių rūšis. Nuo 1985 m. plačiai paplito didysis kormoranas, šių paukščių labai padaugėjo (kormoraniniai). Didėja perinčių gulbių giesmininkių populiacija (gulbės). Pradėjo perėti ir daugėja pilkųjų žąsų ir urvinių ančių (urvinės antys). Nuo 1987 m. pradėjo perėti jūrinis erelis, 2003 m. perinčių porų buvo 80, pastaraisiais metais - iki 150. Nuo 1962 m. plačiau išplito paprastasis kiras, šiek tiek vėliau pradėjo perėti sidabrinis kiras (kiriniai). Nuo 1959 m. išplito ir pagausėjo pietinių purplelių (karveliniai). Iš rytų plečiasi geltongalvės kielės (kieliniai) ir sodinės nendrinukės (nendrinukės) veisimosi arealas, nuo 1952 m. paplito remeza.

Ekologinės paukščių grupės

Skiriamos kelios ekologinės paukščių grupės, apimančios skirtingas buveines:

• Miškų ir krūmynų paukščiai: Apie 120 rūšių (bukutis, liputis, kikilis, pečialindos, musinukės, geniai, vanagai, pelėdos, slanka, jerubė).
• Pelkių ir pievų paukščiai: Apie 20 rūšių (griciukai, perkūno oželis, gaidukas, kuolingos, dirvinis sėjikas, gervė, tetervinas, geltonoji kielė, pievinis kalviukas).
• Laukų paukščiai: Apie 10 rūšių (dirvinis vieversys, kiauliukė, kurapka, putpelė, pievinė lingė, pelėsakalis).
• Vandens paukščiai: Apie 60 rūšių (narai, kragai, kormoranas, kirai, žuvėdros, laukys, žuvininkas, antys, žąsys, gulbės).

Paukščių elgsena: sėslūs, klajūnai ir migruojantys paukščiai

Pagal keičiamą buvimo vietą skiriami sėslūs, klajūnai ir migruojantys (traukiantys) paukščiai. Riba tarp sėslių, klajūnų ir migruojančių paukščių yra sąlygiška.

Sėslūs paukščiai

Sėslūs paukščiai visus metus gyvena toje pačioje vietoje. Pavyzdžiui, naminis žvirblis, kuoduotoji zylė, bukutis, šarka, kurtinys, tetervinas, meletos, pietinis purplelis, naminė pelėda, didysis apuokas.

Klajūnai paukščiai

Klajūnai paukščiai, išvedę vaikus, ieško palankesnių maitinimosi sąlygų, todėl klajoja įvairiomis kryptimis. Tai kryžiasnapiai, didysis genys, kranklys, liputis, alksninukas, dagilis, geltonoji starta.

Migruojantys paukščiai

Didelė dalis Lietuvos paukščių yra migruojantys, jie išskrenda žiemoti į kitas šalis ar net žemynus. Tikrieji artimi migrantai skrenda žiemoti į Vakarų Europą (dauguma ančių ir kragų, pempė, kirai, dirvinis vieversys, kielės).

Į Lietuvą migruojantys paukščiai parskrenda kovo mėnesį:

1. Pirmąją mėnesio pusę: paprastasis suopis.
2. Mėnesio viduryje: varnėnas, erelis rėksnys, pempė, dirvinis vieversys.
3. Antrąją mėnesio pusę: baltasis gandras, pilkasis garnys, gervė, didysis baublys, pilkoji žąsis, perkūno oželis, laukys, keršulis, paprastasis griciukas, baltoji kielė.

Balandžio mėnesį parskrenda:

1. Pirmąją mėnesio pusę: ausytasis kragas, nendrinė lingė, paprastoji raudonuodegė, slanka.
2. Antrąją mėnesio pusę: upinis kirlikas, upinė žuvėdra, gegutė, šelmeninė kregždė, žalioji pečialinda, geltonoji kielė.

Gegužės mėnesį parskrenda: čiurlys, žalvarnis, langinė kregždė, volungė, sodinė ir rudoji devynbalsės, didžioji krakšlė, griežlė, paprastoji medšarkė.

Lietuvos paukščių įvairovė pagal būrius ir šeimas

Nariniai paukščiai

1 gentis - narai, 4 rūšys. Vidutinio dydžio ir stamboki vandens paukščiai. Tarp trijų priekinių pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Gerai plaukioja ir nardo, sausumoje šliaužioja pilvu. Jaunikliai viščiukiniai.

Kraginiai paukščiai

1 šeima, 5 rūšys. Vidutinio dydžio ir maži vandens paukščiai. Pirštai su plaukiojamosiomis skiautėmis. Gerai plaukioja ir nardo. Lizdas plūduriuoja vandenyje. Gausiausias ausuotasis kragas.

Irklakojiniai paukščiai

3 šeimos, 6 rūšys. Kojų keturi pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Kormoraninių šeimos 3 rūšys. Gyvena prie vandens. Nardo, minta žuvimi. Plaukiojant plunksnos peršlampa, nes neturi riebalinių liaukų. Didysis kormoranas sparčiai plinta, - jų daugiausia Kuršių nerijoje.

Gandriniai paukščiai

3 šeimos, 13 rūšių. Kaklas, snapas ir kojos ilgi. Jaunikliai paukščiukiniai.

Ibinių šeima

Į Lietuvą užklysta girnovė ir rudasis ibis (Plegadis falcinellus).

Garninių šeima

8 rūšys. Vidutinio dydžio ir stambūs vandens pakraščių paukščiai. Skrisdami kaklą pritraukia prie kūno. Pilkasis garnys peri kolonijomis, medžiuose. Didysis baublys gyvena gausiai žoliniais augalais apaugusiuose vandenyse. Tuoktuvių balsas - labai garsus, duslus bumbsėjimas.

Gandriniai šeima

2 rūšys. Stambūs paukščiai. Plačiai paplitęs baltasis gandras. Sinantropinė rūšis, įsikuria žmogaus kaimynystėje. 2017 m. gyveno apie 13 000 porų. Lizdą krauna dideliuose medžiuose, ant pastatų stogų. Juodasis gandras gyvena dideliuose drėgnuose miškuose. Retokas. Vengia žmogaus kaimynystės.

Flaminginiai paukščiai

Apie šiuos paukščius išsamiau pateiktuose duomenyse informacijos nėra, tačiau tai atskira paukščių grupė.

Žąsiniai paukščiai

1 šeima - antinių, 41 rūšis. Vidutinio dydžio ir dideli vandens paukščiai. Snapas suplotas. Kojų 3 pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Jaunikliai viščiukiniai. Gerai plaukioja, kartais nardo.

• Pilkoji žąsis negausiai peri užpelkėjusiuose vandens telkiniuose. Iš jos yra kilusi naminė žąsis.
• Įvairiuose vandenyse visur išplitusi gulbė nebylė (gulbės). Peri iki 1500 porų. Lizdus krauna salelėse, seklumose, nendrių tankumynuose.
• Dažniausia ančių rūšis - didžioji antis. Lizdus krauna vandens pakrantėse, miško pelkėse, raistuose. Iš šios anties yra kilusi naminė antis.
• Mažiausia Lietuvos antis - rudagalvė kryklė. Paplitusi plačiai, bet negausi. Gyvena miškų ežerėliuose ir pelkėse.
• Negausi ir šaukštasnapė antis. Išsiskiria ilgu ir į galą platėjančiu snapu. Košdama juo vandenį ir dumblą minta smulkiais bestuburiais (plaukiojančiosios antys).
• Kitos antys vadinamos nardančiosiomis antimis, nes maitinasi nardydamos. Būdingiausia kuoduotoji antis peri mažai apaugusiose vandens salelėse.
• Stipriau užaugusiuose ežeruose, tvenkiniuose paplitusi rudagalvė antis. Miškų apsuptuose ežeruose gyvena klykuolė.
• Panašiose vietose peri ir didysis dančiasnapis (dančiasnapiai). Jaunikliai patys iššoka iš uokso ir patelė nuveda juos prie artimiausio vandens telkinio. Snapas siauras, žandų kraštai su raginiais danteliais.

Plėšrieji paukščiai

3 šeimos, 28 rūšys. Snapas trumpas, antsnapio viršūnė nulinkusi žemyn. Kojų pirštai baigiasi riestais aštriais nagais. Jaunikliai paukščiukiniai.

Žuvininkinių šeima

1 rūšis - žuvininkas. Skraidydamas kojomis gaudo gyvas žuvis. Lizdą krauna aukštai medžiuose.

Vanaginių šeima

21 rūšis. Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Snapo antsnapio ir posnapio kraštai lygūs. Dauguma minta gyvu grobiu.

• Būdingiausia rūšis - vištvanagis. Lizdą krauna medžiuose. Minta paukščiais.
• Panašus, bet mažesnis - paukštvanagis.
• Gausiausia rūšis - paprastasis suopis (suopiai). Gyvena įvairiuose miškuose, pamiškėse. Minta peliniais graužikais, varlėmis.
• Nendrinė lingė (lingės) paplitusi prie užaugusių vandens telkinių. Lizdas ant žemės, tarp vandens augalų.
• Mažasis erelis rėksnys - didesnių mišrių ir lapuočių miškų gyventojas. Lizdą krauna medžiuose.

Sakalinių šeima

6 rūšys. Abiejose antsnapio pusėse yra aiškus dantelis. Vikriai ir greitai skraido.

• Dažniausias iš sakalų - sketsakalis. Mėgsta pušynus su aikštėmis ir pievomis. Minta smulkiais paukščiais ir vabzdžiais.
• Pelėsakalis medžioja laukuose pelinius graužikus.

Vištiniai paukščiai

2 šeimos, 7 rūšys. Jaunikliai viščiukiniai. Įvairaus dydžio, masyvaus kūno paukščiai. Daugiausia laikosi ant žemės.

Tetervininių šeima

4 rūšys. Miško pakraščių, aukštapelkių gyventojas - tetervinas. Lizdas ant žemės. Minta augaliniu maistu. Didžiausias iš vištinių - kurtinys. Gyvena pušynuose, didelėse aukštapelkėse.

Fazaninių šeima

3 rūšys.

• Kurapka gyvena laukuose. Lizdas ant žemės, dėtyje vidutiniškai 19 kiaušinių.
• Mažiausia rūšis - putpelė. Gyvena laukuose. Žiemoja Afrikoje.

Gerviniai paukščiai

3 šeimos, 9 rūšys. Įvairaus dydžio ir išvaizdos paukščiai. Jaunikliai viščiukiniai.

Gervinių šeima

1 rūšis - gervė. Gyvena šlapiuose miškuose, pelkėse. Lizdas ant kupsto.

Vištelinių šeima

6 rūšys. Drėgnose pievose, žalienose gyvena griežlė. Lizdą įsiruošia ant žemės. Laukys dažnas augalais apaugusiuose vandenyse.

Sėjikiniai paukščiai

9 šeimos, 79 rūšys.

Sėjikinių šeima

10 rūšių. Tvirto kūno sudėjimo, trumpu snapu. Gyvena pelkėse ir vandenų pakrantėse. Dėtyje 4 kiaušiniai.

• Upinis kirlikas (kirlikai) įprastas smėlėtose, akmenuotose vandenų pakrantėse. Lizdas - smėlio duobutė.
• Paprastoji pempė (pempė) paplitusi plačiai. Gyvena pelkėse, pievose, dirbamuose laukuose.

Tilvikinių šeima

30 rūšių. Vidutinio dydžio ir smulkūs paukščiai, santykinai ilgais snapais. Gyvena pelkėtose vietose. Dėtyje 4 margi kiaušiniai.

• Perkūno oželis paplitęs plačiai, bet negausus. Lizdą suka tarp žolių.
• Slanka (eurazinė slanka) paplitusi drėgnuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Lizdas ant žemės.
• Didžioji kuolinga - didžiausias mūsų krašto tilvikas, išsiskiria ilgu, žemyn lenktu snapu, gyvena didelėse pelkėse, šlapiose ir drėgnose pievose (kuolingos).
• Šlapiose pievose, žemapelkėse ir salose gyvena paprastasis griciukas. Jo ilgos kojos ir kaklas, ilgas, tiesus snapas (griciukai).

Kiriniai šeima

19 rūšių. Vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Veisiasi didelėmis kolonijomis. Dėtyje 2-3 kiaušiniai.

• Rudagalvis kiras - dažniausia kirų rūšis. Peri vidaus vandenyse, dažnai maitinasi laukuose, sąvartynuose.

Žuvėdrinių šeima

8 rūšys, dažniausia upinė žuvėdra. Gyvena įvairiuose ežeruose, vandenų salose. Salų smėlėtose pakrantėse veisiasi mažoji žuvėdra. Juodoji žuvėdra gyvena augalais apaugusiuose vandenyse.

Karveliniai paukščiai

2 šeimos, 6 rūšys. Vidutinio dydžio, maža galva paukščiai.

Karvelinių šeima

5 rūšys. Vandenį siurbia nepakeldami galvos. Dėtyje 2 balti kiaušiniai. Jaunikliai paukščiukiniai.

• Keršulis gyvena įvairiuose miškuose, parkuose. Lizdą krauna medyje.
• Uldukas peri medžių uoksuose.
• Naminis karvelis yra kilęs iš uolinio karvelio. Paplitęs urbanizuotose vietose.
• Gyvenviečių želdiniuose, parkuose išplito pietinis purplelis.

Gegutiniai paukščiai

1 rūšis - gegutė. Plačiai paplitusi.

Pelėdiniai paukščiai

2 šeimos, 13 rūšių. Nedideli ir dideli naktiniai paukščiai. Galva didelė, jos priekyje iš plunksnų susidaro skruostų diskas. Aktyvūs naktį ir sutemose. Minta peliniais žinduoliais, paukščiais.

Pelėdinių šeima

12 rūšių.

• Didžiausias didysis apuokas. Gyvena dideliuose miškuose, dažniausiai šalia vandens. Lizdas ant žemės, duobutėje.
• Dažniausia pelėdų rūšis - mažasis apuokas. Gyvena spygliuočių giraitėse, parkuose. Užima varnų ir šarkų lizdus.
• Naminė pelėda plačiai paplitusi senuose parkuose, pamiškėse. Lizdas būna uoksuose, inkiluose.
• Mažiausia iš pelėdų - vieversio dydžio žvirblinė pelėda. Gyvena mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose.

Liepsnotųjų pelėdų šeima

1 rūšis - liepsnotoji pelėda. Išsiskiria šviesia spalva, širdies pavidalo skruostais. Sinantropinis paukštis.

Lėliniai paukščiai

1 rūšis - lėlys. Snapas silpnas, žiotys plačios. Ilgi sparnai ir uodega. Aktyvus naktį.

Čiurliniai paukščiai

Čiurlinių šeimos 3 rūšys, dažniausias - juodasis čiurlys, arba čiurlys. Snapas suplotas, žiotys labai plačios. Lizdą suka pastogėse, nišose, inkiluose.

Žalvarniniai paukščiai

4 šeimos, 4 rūšys. Spalvingi, ryškių spalvų. Jaunikliai paukščiukiniai.

Žalvarninių šeima

1 rūšis - žalvarnis. Gyvena miškų ir kirtaviečių pakraščiuose. Peri uoksuose, inkiluose.

Tulžinių šeima

1 rūšis - tulžys (tulžiniai). Paplitęs prie skaidrių vandenų. Peri pakrančių skardžių urvuose.

Kukutinių šeima

1 rūšis - kukutis. Margų spalvų, su dideliu kuodu.

Geniniai paukščiai

1 šeima - geninių, 10 rūšių. Miško paukščiai. Du kojų pirštai pasukti į priekį ir du - atgal. Stangri uodega. Peri uoksuose.

• Dažniausias didysis genys. Gyvena mišriuosiuose miškuose.
• Lapuočių miškuose aptinkamas mažasis genys.
• Brandžiuose miškuose gyvena didžiausia iš genių - juodoji meleta.

Žvirbliniai paukščiai

Gausiausias paukščių būrys - 22 šeimos, 125 rūšys. Maži ar vidutinio dydžio paukščiai. Monogamai. Jaunikliai paukščiukiniai. Gyvena įvairiuose miškuose, krūmynuose, rečiau atvirose vietose.

Kregždinių šeima

3 rūšys. Žiotys plačios, sparnai ilgi. Labai gerai skraido.

• Plačiai paplitusi šelmeninė kregždė. Lizdą lipdo pastatų vidinėje dalyje.
• Langinė kregždė dažna gyvenvietėse. Uždarus lizdus lipdo pastatų išorinėje pusėje.
• Urvinė kregždė veisiasi kolonijomis. Stačiuose upių krantuose, žvyro karjeruose rausia urvelius.

Vieversinių šeima

4 rūšys. Maži paukščiai. Gyvena laukuose, pievose, kirtimuose. Greitai bėgioja. Lizdą suka ant žemės.

• Dirvinis vieversys - vienas gausiausių Lietuvos paukščių.
• Lygutė paplitusi netolygiai.

Kielinių šeima

12 rūšių. Liekni maži paukščiai.

• Įprasta gyvenvietėse baltoji kielė, aptinkama arčiau įvairių vandens telkinių. Lizdą suka pastatų plyšiuose, malkų krūvose.
• Geltonoji kielė paplitusi pievose, ganyklose.
• Miškinis kalviukas (kalviukai) gyvena retuose miškuose, kirtavietėse. Lizdas paslėptas ant žemės.

Medšarkinių šeima

3 rūšys. Snapas stiprus, antsnapio gale yra aštrus dantukas. Minta dideliais vabzdžiais, pelėmis, mažais paukščiais.

• Paprastoji medšarkė plačiai paplitusi pamiškėse, kirtavietėse, pakelėse. Lizdą suka dygiuose krūmuose.
• Žiemojančios plėšriosios medšarkės dažniausiai tupi ant laidų, pavienių medžių, neretai puola praskrendančius mažus paukščius.

Volunginių šeima

1 rūšis - volungė. Gyvena šviesiuose lapuočių ir mišriuosiuose miškuose. Lizdą krauna aukštai medžiuose.

Varnėninių šeima

2 rūšys.

Varninių šeima

7 rūšys. Didelė galva ir snapas.

• Kėkštas gyvena mišriuosiuose ir spygliuočių miškuose, parkuose, lizdą krauna medžiuose.
• Kuosa paplitusi miestuose, parkuose. Lizdas būna uoksuose, palėpėse.
• Kovas gyvena netoli žmonių, lizdą krauna aukštai medžiuose, peri didelėmis kolonijomis.
• Šarka visur dažna, lizdą krauna medžiuose, krūmuose, bruzgynuose.

Devynbalsinių šeima

29 rūšys. Maži ir labai maži paukščiai. Kūnas lieknas, galva nedidelė.

• Sodinė devynbalsė plačiai paplitusi įvairiuose miškuose. Peri krūmuose.
• Rudoji devynbalsė gyvena nedideliuose pakelių, kirtaviečių, sodų krūmuose. Lizdą suka neaukštai tarp šakelių ar žolių.
• Juodagalvė devynbalsė pasirenka mišrius, su gausiu pomiškiu miškus. Jos giesmė labai melodinga ir skambi.
• Didžioji krakšlė gyvena ežerų, tvenkinių pakrantėse. Lizdą suka tarp nendrių.
• Upinio žiogelio buveinė drėgni, aukšti krūmynai. Giesmė primena žiogo čirškimą.
• Vienas gausiausių paukščių - žalioji pečialinda. Dengtą lizdą suka ant žemės.

Nykštukinių šeima

2 rūšys. Nykštukas - mažiausias Lietuvos paukštis (masė 5-6 g). Rutulišką lizdą suka aukštai eglėse.

Musinukinių šeima

4 rūšys (musinukės). Nedideli paukščiai, pilkų ar margų spalvų. Margasparnė musinukė plačiai paplitusi mišriuosiuose miškuose, parkuose.

Strazdinių šeima

15 rūšių.

• Strazdas giesmininkas - dažnai sutinkamas miškų paukštis. Peri įvairiuose miškuose, ypač su eglių priemaiša.
• Smilginis strazdas gyvena upių pakrantėse, miškeliuose, parkuose. Lizdą krauna įvairiuose medžiuose.
• Lakštingala - būdingas paukštis giesmininkas. Gyvena drėgnuose krūmynuose, upių pakrantėse. Lizdą suka ant žemės.
• Paprastoji raudonuodegė - vienas puošniausi...

tags: #darzelis #pauksciai #k #ulvydo #g

• Cezario pjūvio rando priežiūra: patarimai sveikimui
• Nėštumo išskyros ir skausmas: kada būtina kreiptis į medikus?
• Krepšinio taisyklių ypatumai vaikams
• Esminiai vaiko gerovės komisijos aspektai
• Vaikų ligų prevencija