Darius Ražauskas - įvairiapusė asmenybė, kurios gyvenimo kelias driekiasi nuo naktinio klubo direktoriaus iki populiaraus santykių eksperto, lektoriaus ir koučerio. Jo biografija - tai istorija apie radikalius pokyčius, ekologinį sąmoningumą ir siekį padėti žmonėms kurti darnius santykius. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius D. Ražausko gyvenimo etapus, jo pažiūras bei veiklą.
Darius Ražauskas, gimęs ir užaugęs Mažeikiuose, jaunystėje buvo tikras miesto vaikas, augęs ant betono, daugiabutyje. Baigęs mokyklą išvažiavo studijuoti į Kauną. Studentaudamas dirbo nekilnojamojo turto brokeriu ir žurnalistu, vasaromis vykdavo į Airiją padirbėti statybininku. Prieš keletą metų D. Ražauskas kardinaliai pakeitė savo gyvenimo būdą. Būdamas 27-erių, jis dirbo naktinio klubo direktoriumi, tačiau nusprendė palikti šį darbą. Naktinio klubo vadovo kėdė iš pradžių jam patiko, nes kai esi jaunas, nėra didesnio malonumo, kaip kontroliuoti vakarėlį, į kurį visi nori ateiti. Tačiau dirbdamas naktinio klubo direktoriumi pajuto, kad jo darbas nėra prasmingas, nedaro žmonijai nieko gero. Pardavęs automobilį, įsigijo žemės Lazdijų rajone, Ročkių kaime ir apsigyveno palapinėje.
Šis sprendimas buvo motyvuotas noro pabėgti nuo miesto šurmulio, streso ir gyventi arčiau gamtos. D. Ražauskas teigia, kad naktinis gyvenimas ir darbas klube jį išsunkė tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Jis norėjo bent trumpam pagyventi ramiai ir tyliai. Gamta jį traukė nuo mažumės, todėl persikėlimas į kaimą jam buvo natūralus žingsnis. Gyvendamas kaime, D. Ražauskas pasijuto laimingesnis, pajuto laisvę, mėgavosi švariu vandeniu ir grynu oru. Mieste per daug streso, triukšmo, nesveiko maisto, per daug nuolatinio bėgimo, rėkimo, nešvaraus oro, nešvaraus vandens. Jam visada patiko žydras dangus, pušys, grynas oras, laisvė. Gyvendamas mieste vis galvojo: negi aš dabar visą gyvenimą taip ir gyvensiu, dirbsiu nuo aštuonių iki penkių, tam, kad užkalčiau pinigų ir atiduočiau paskolą, už kurią nusipirkau blokinę dėžutę, kurioje gyventi labai nesveika. Jis sako, kad miestas jam davė daug, padėjo suprasti, kas yra stresas ir pinigai, ir kad svarbiausia yra ramybė. Gyvendamas mieste jautėsi sistemos dalimi, o gyvendamas kaime - gamtos dalimi, jaučiasi žmogumi.

Be to, D. Ražauskas yra aktyvus ekologijos šalininkas. Jis įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo. Vienas iš paprasčiausių būdų - tapti vegetaru. D. Ražauskas argumentuoja, kad galvijams auginti naudojami milžiniški energetikos ir vandens ištekliai, nepalyginamai daugiau nei vegetariškam maistui ruošti. Pats būdamas vegetaru, jis teigia pajutęs energijos antplūdį ir pralinksmėjęs. Anksčiau jis mėgdavo kimšti kebabus, neapsieidavo be kokakolos, o kartais ir dabar pavaikšto „senais takais“, bevertį maistą vartodamas retai, tik dėl įdomumo. Jis nesiūlo kitiems iškart tapti vegetarais, pabrėždamas, kad pokyčiai turi įvykti natūraliai, po truputį. Iš pradžių reikia suvokti, kad tam tikras maistas ar elgesys yra nenaudingas, o tada apsispręsti. Jis priduria, kad negalima atsisakyti tam tikro maisto, jei nerandi kuo jį pakeisti.
Susidomėjęs natūraliomis statybomis, D. Ražauskas padėjo keliems kaimynams pasistatyti šiaudinius namelius, vienam - susiręsti požeminę pirtelę. Daržininkauti jis mokėsi iš „YouTube“. Nors pirmas derlius buvo negausus, jis buvo savas ir natūralus. Pomidorai kapituliavo, ir D. Ražauskas spėjo, kad jiems netiko laukinė pieva ir nepriežiūra. Tačiau D. Ražauskas teigia, kad daržas jam labiau eksperimentas, o ne gyvenimo prasmė ir galimybė išgyventi. Praleidęs dvejus metus savo sodyboje, D. Ražauskas pajuto akivaizdžius savijautos skirtumus. Jis ėmė važinėti po visą Lietuvą ir rengti seminarus bei mokymus apie laimę. Vasaromis gyvendamas palapinėje jokių patogumų nepasigenda. Norėdamas išsiskalbti drabužius, jis beldžiasi pas kaimynus ir draugus, ten prireikus randa ir internetą. Parduotuvėje perka būtiniausius dalykus: degtukus, aliejų. Apie namą vyras sakė galvos tik sukūręs šeimą, o apie automobilį net negalvoja, nors skaitydamas paskaitas keliauja po visą šalį. D. Ražauskas pasisako už švarą ir ekologiją, mėgsta bendrauti su žmonėmis, todėl važinėja autobusais.
Vaikystėje D. Ražauskas buvo ligotas vaikas, dažnai sirgdavo. Jį kamavo įvairios ligos, o tradicinė medicina negelbėjo. Tėvai, norėdami padėti, pradėjo vedžioti pas ekstrasensus, bioenergetikus, ezoterikus ir žolininkus, kurie jį pastatė ant kojų. Jis neturėjo vaikystės, iki pat paauglystės nuolat sirgdavo, tačiau dėl to išsiugdė visai kitus gabumus - vaizduotę ir kūrybiškumą. Dabar jo laki vaizduotė padeda jam gyvenime siekti tikslų, jis rašo knygą. Per netradicinę mediciną D. Ražauskas susipažino su daug netradicinių žmonių, kurie kitaip mąsto ir kitaip mato pasaulį. Dabar jau daugelį metų neserga jokiomis peršalimo ligomis, praktiškai nuo tada, kai nustojo vartoti vaistus. Net susirgęs gripu, nebevartoja vaistų, tiesiog guli lovoje, medituoja, geria arbatą su medumi, ir organizmas įgauna imunitetą.
D. Ražauskas mano, kad žmonės keliasi gyventi į kaimą, nes darosi sąmoningesni, jie vis labiau rūpinasi sveikata, tuo, ką valgo, ką geria, kur gyvena. Ekologija tampa mada. Jis perskaitė V. Megre knygą „Anastasija“, kurioje ir kitose to paties rašytojo knygose pateiktos idėjos apie žmogaus ir gamtos ryšį jam patiko. Kartu su bendraminčiais iš Kauno „Anastaziukų“ klubo kurį laiką ieškojo ekobendruomenės, kurioje galėtų įsigyti žemės ir gyventi. Ročkių ekobendruomenė yra viena jauniausių, šiuo metu kaimynystėje yra 11 besiformuojančių sodybų. Ekobendruomenė jam - tai puikus gyvenimas, linksmi žmonės, bendraminčiai, saugumo jausmas ir tarpusavio pagalba. Gyvenant bendruomenėje, taupomi pinigai, nes galima kartu įsigyti reikalingų įrankių ir technikos. Pavyzdžiui, statant namus reikalinga betono maišyklė. Vienam žmogui ją pirkti būtų brangu, o ir prireikia jos retai. Ekobendruomenės nariai susimetė ir nusipirko maišyklę, priekabą, gerą žoliapjovę. Jis teigia, kad už tūkstantį litų, kuriuos būtų išleidęs gerai žoliapjovei, nusipirko dešimt reikalingų įrankių. Tai ir yra bendruomenės galia. Kiti žmonės tiesiog siekia gyvenimo kokybės. Vietoj miesto triukšmo, jie renkasi ramybę, žvaigždes, gerves, pušų ošimą. Yra žmonių, kurie į kaimą persikelia dėl baimės, bijodami, kad žmonių sukurta ekonomikos sistema gali žlugti ir tuomet miestus apims chaosas. O kaime gyvenantis žmogus nepražus - maisto užsiaugins, namą pasišildys malkomis ir jam nerūpi, kaip kyla naftos kainos ir kaip brangsta šildymas. Kai gražus oras, Darius Ražauskas miega tiesiog lauke, mato, kaip danguje krenta žvaigždės, o rytą pabunda su pirmaisiais saulės spinduliais, išsivolioja rasoje, išsimaudo tvenkinyje ir veikia, ką nori.
Darius Ražauskas tapo žinomas kaip porų konsultantas, populiarus lektorius ir koučeris. Jis konsultuoja porų santykių klausimais, dažnai pasisako žiniasklaidoje, kaip reikėtų elgtis, kad šeima tvirtėtų. D. Ražauskas dalyvauja įvairiuose projektuose, pavyzdžiui, kartu su Indre Stonkuviene ir Dijora Petrikonyte veda pasimatymų šou „Meilės komisija“.
Darius pažymi, kad dažniausiai poros kreipiasi į jį pagalbos tuomet, kai jau būna labai blogai. Tačiau iki tol daugelis mano esantys pajėgūs tvarkytis patys ir dėl to iššvaisto nemažai brangaus laiko. Nuo jaunystės jam visada buvo įdomu vyrų ir moterų santykiai. Jis prisipažįsta esantis šeimų ir santuokų fanas. Nors psichologas turi būti lyg švarus popieriaus lapas, be jokių savo nuomonių ar patarimų, D. Ražauskas visoms poroms turi vienintelę intenciją - jas išsaugoti ir kažkaip „sulipinti“. Jis visada „serga“ už šeimą, už vaikus, kad jie turėtų mamą ir tėtį kartu. Darius atvirai sako, kad šitoje vietoje yra tas „nuodėmingas“ psichologas, kuris nesilaiko visų kanonų.
D. Ražauskas atkreipia dėmesį, kad skyrybos sudaro apie 40-50 proc. visų susituokusiųjų. Tačiau, jo teigimu, reali situacija yra kiek kitokia, iš tikrųjų skyrybų turime apie 80-90 proc. (įtraukiant poras, kurios gyvena nesusituokę ir išsiskiria dar iki santuokos), tad sėkmingi santykiai sudaro tik apie 10-20 proc. Nors 2024-aisiais Lietuvoje skyrėsi ne viena žvaigždė, anot psichologo, tai nereiškia, kad ištuokų masiškai daugėja. Darius įsitikinęs, kad pasakymas „mes vienas kito nebedžiuginame“ nėra ir neturi būti skyrybų priežastis, mat visa tai galima apeiti. Juolab, pasak eksperto, santykių krizės ištinka visas šeimas. Artėjant pokyčių konferencijai „Išdrįsk pradėti 2020“, D. Ražauskas dalijosi savo įžvalgomis apie porų santykius, kurie turi įtakos mūsų laimei, psichikai, savijautai ir sveikatai.
Šiandieniniame pasaulyje daugelis porų taip ir nesusituokia, tiesiog pradeda gyventi kartu, pažinti vienas kitą, tačiau taip ir nepakelia santykių iki santuokos lygio. Pasak D. Ražausko, santykiai yra geri ir normalūs tol, kol veikia cheminiai elementai, o jiems sumažėjus - pradedame matyti partnerio trūkumus, kurie mus erzina, pradedame manyti, kad meilė praėjo, kai meilės etapo išties dar net nepasiekėme. Santykių ekspertas pastebi, kad turime suprasti, kad įsimylėjimas nėra lygu meilei, kuri ateina su laiku. Būtina skirti kelis santykių etapus:
Deja, dažnas, pasiekęs konfliktų etapą, sustoja pusiaukelėje ir meilės etapo nebepasiekia. Santykių ekspertas pataria poroms, pasiekusioms konfliktų etapą, nekaltinti vienam kitą, neužsidaryti savyje ir nesėdėti rankas sudėjus, o kalbėtis, imtis veiksmo ir kreiptis patarimo į psichologą ar psichoterapeutą. D. Ražauskas atkreipia dėmesį į vieną pagrindinę auksinę taisyklę - partneris turi suvokti, kad jis turi dirbti su savimi ir keistis, negalima kaltinti, keisti kito partnerio ar perkelti jam įvairiausias atsakomybes.
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| Įsimylėjimas | Pradinis etapas, veikia cheminiai elementai. |
| Pripratimas | Partnerio pažinimas ir adaptacija. |
| Trūkumų matymas | Pradedami pastebėti partnerio trūkumai. |
| Ginčai ir konfliktai | Kyla nesutarimai, išbandoma santykių stiprybė. |
| Partnerio priėmimas, tobulėjimas, santykių šlifavimas | Darbas su santykiais, abipusis tobulėjimas. |
| Pareigų vykdymas | Atsakomybės ir įsipareigojimų prisiėmimas. |
| Saviugda | Asmeninis augimas ir tobulėjimas santykiuose. |
| Meilė | Aukščiausias etapas, pasiekiamas per ilgą laiką ir darbą. |
D. Ražauskas pastebi, kad moterų santykių suvokimas yra gilesnis ir subtilesnis palyginus su vyrų suvokimu. Vyrai ir moterys yra skirtingų tipų ir turi skirtingus lūkesčius. Jei vieniša moteris ieško partnerio, ji turi atsižvelgti į kelis svarbius dalykus: patikrinti vyro atsakomybės lygį, pasiaiškinti, ar jis turi žalingų priklausomybių, įvertinti, ar jai patinka jo gyvenimo stiliaus lygis (pajamos, draugai). Jis pastebi, kad bet kurį vyrą įmanoma užsiauginti, vyrai lengviau pasiduoda auklėjimui ir auginimui negu moterys, nes moters charakteris ir būdo bruožai keičiasi lėčiau.
Vyras, rinkdamasis partnerę, turi suprasti kelis dalykus: ar jis sugebės „suvirškinti“ jos charakterį, ar jis sugebės pavežti jos norų lygį. Reikėtų pasiaiškinti dėl moters svajonių, norų, gyvenimo stiliaus bei kokių namų ji norėtų, kaip dažnai ji norėtų keliauti, kiek laisvų pinigų ji norėtų turėti. Tai padėtų vyrui atsakyti į klausimą, ar jis finansiškai galės „patempti“, ar galės įgyvendinti didžiąją jos norų dalį.
Psichologas Darius Ražauskas teigia, kad geras tėtis turi rūpintis visos šeimos psichologine gerove. Atlikti tyrimai patvirtina, kad vyrams sunkiau persiorientuoti į tėčio vaidmenį. Pastebimas fenomenas, kad ne visiems vyrams greitai stukteli, jog jau tapo tėčiu ir atsirado naujų pareigų. Daugelis vyrų yra linkę bėgti iš šeimos, kai neturi įgūdžių ir žinių, kaip susitvarkyti emociškai. Kūdikio gimimas vyrui asocijuojasi su chaosu, nes staiga sugriuvo nusistovėjusi tvarka. Retas ryžtasi kreiptis į specialistus: į psichologą, psichoterapeutą, nes iš prigimties mes nelinkę ieškoti pagalbos, stengiamės viską padaryti ir įveikti patys. Svarbiausia yra kalbėtis, ieškoti vienos ar kitos problemos priežasčių. Kai atpažįsti šį tęstinumą, daug lengviau kažką pakeisti.
Gimus vaikui, persitvarko moters organizmas, vyksta laktacija, sutrinka jos hormonų pusiausvyra. Todėl nemažai daliai moterų stipriai sumažėja seksualinis poreikis, geismas. Vyrui, nesiruošusiam kūdikio gimimui, nelankiusiam kursų, neskaičiusiam literatūros, sunku suvokti, kodėl mylima moteris tapo seksualiai šaltesnė, skiria jam mažiau dėmesio. Jis nesupranta, kad tai laikinas periodas ir reikia prisiderinti, išmokti gyventi naujomis sąlygomis.
Geras tėtis - tas, kuris pabūna su vaiku. Pasiūlo žmonai nors valandėlę pailsėti, išeina su mažyliu į lauką. Geras tėtis tas, kuris laikosi su žmona susitartų vaiko auklėjimo taisyklių. Šeimoje turi vyrauti bendra tėčio ir mamos politika ir jos privalu laikytis abiem. Geras tėtis netaiko fizinių bausmių, nors kai reikia, gali būti ir griežtas, bet ne diktatorius. Geras tėtis vaiko pagarbą pelno garbingai, elgdamasis su juo sąžiningai, nežemindamas, auklėja savo pavyzdžiu. D. Ražauskas teigia, kad turėjo labai gerą tėtį, kuris jam visada buvo gero tėčio, tikro vyriškumo pavyzdys. Jis beveik nevartojo alkoholio, nerūkė, buvo ištikimas žmonai. Tėtis visada rūpinosi šeima ir, jei pakeldavo balsą, paskui ateidavo atsiprašyti ir mamos, ir vaikų. Jis išmokė, kad susidūrus su problemomis reikia ne trauktis, o jas spręsti.

Darius Ražauskas prisistato, kaip laimės mokytojas. Jo mokymas paremtas Vedų ir induizmo religijos perteikimų. Vienas iš D. Ražausko paskaitų apie vyrų ir moterų santykius įrašas sukėlė nemažai diskusijų. Nors paskaitos metu D. Ražauskas remiasi psichologijos mokslu, tačiau neturėdamas jokio psichologinio išsilavinimo, kai kurios jo teiginiai yra kritikuojami kaip nusišnekėjimai.
Kritikai teigia, kad tokios paskaitos daro žalą psichologijos mokslo įvaizdžiui ir jų klausytojams. Jie abejoja, ar visi žmonės geba kritiškai įvertinti išgirstą informaciją. Kritikai nustebino auditorijos laikysena minėtų paskaitų metu: tose vietose, kur jiems norėjosi paprieštarauti, klausytojai tylėjo, ramiai sau klausėsi.
Pavyzdžiui, D. Ražauskas teigia, kad moteriškos produkcijos pagaminama daugiau, nes norą vartoti ir gobšumo jausmą moterys turi šešis kartus stipresnį nei vyrai, kad šeimoje sprendimus turi priimti tik vyras, beje, dirbti turi taip pat tik jis, nes moteris genetiškai nesukurta uždirbinėti pinigus, o viena iš pagrindinių moters funkcijų - jaustis gražiai, tiesa, jeigu moteris jaučiasi graži, tai automatiškai ir laiminga. Kritikai teigia, kad tokie teiginiai yra absurdiški.
D. Ražauskas taip pat teigia, kad jeigu šeima jau yra sukurta, kaip moteris gali daryti didžiausią teigiamą poveikį vyrui? Tai kokią savybę turi turėti moteris? Tai yra pati brangiausia jos savybė - kantrybė. Yra tokia geležinė superpsichologijos taisyklė - bendraudama šeimoje su vyru, moteris niekada neturi vartoti vieno žodžio. Tas žodis yra „ne“. Jeigu žmona vyrui sako „ne“, ji pažeidžia jo psichiką, pasąmonę, vyrišką ego ir smukdo jo energetiką. Kitaip sakant, atima iš jo pinigų uždirbimo, karjeros galimybes ir t.t. Kitaip sakant, apiplėšinėja pati savo šeimą, savo vaikus, vyro potencialą ir t.t. Kritikai teigia, kad toks patarimas iš esmės griautų tarpusavio santykius.
D. Ražauskas teigia, kad mama turi žinoti, kad auklėjant nuo vaikystės berniuką, jam turi būti sakoma „tu gali, tu pasieksi, tu geras, tu protingas“, o kai berniukas susimauna ir jam kas nors nepavyksta, koks nors darbas ar dar kas, tai tarsi to nepastebėt, net neužsimint apie tai. Kritikai teigia, kad jeigu mama auklėtų sūnų pagal Dariaus metodiką, jis užaugtų visiškai neatsparus nesėkmėms ir turėtų mažiau galimybių siekti karjeros, o gal net taptų amžinu lūzeriu.
D. Ražauskas teigia, kad idealu, jeigu vyras žino ir suvokia tai, ir du kartus per dieną, t.y., iš ryto ir vakare, prieš ir po darbo, apkabina savo žmoną, ar paglosto, prisiliečia ar pamasažuoja. Ir moteris kas rytą arba kas vakarą turi išgirsti, kad ji yra graži ar kad yra mylima - tada auga moters psichika, pasitikėjimas savimi, ji tampa ramesnė, ji tampa švelnesnė, jai tada maloniau prižiūrėti vaikus, jai tada žymiai labiau sekasi ruošti maistą. Trečia vyro pareiga šeimoje - materialus šeimos išlaikymas. Moteris už tai nėra atsakinga, ji genetiškai nėra sukurta išlaikyti šeimą. Moteris nėra sukurta eiti į visuomenę ar ten dirbti prie kompo - moteris nėra tam sukurta nei genetiškai, nei kaip kitaip. Kritikai teigia, kad tokie teiginiai yra diskriminuojantys ir neatitinka šiuolaikinės visuomenės realijų.
Darius Ražauskas, kaip laimės mokytojas, savo mokyme, paremtame Vedų ir induizmo religijos perteikimais, nurodo, kad mantra meditacija ir kiti principai prieštarauja krikščioniškam tikėjimui. Pavyzdžiui, nevalgymas mėsos, žuvies ir kiaušinių. Nors kiekvienoje religijoje galime rasti etikos ar gyvenimo patarimus, kurie yra geri, o religijos studijoms šie raštai galimi, tačiau užsimenama, kad tai gali prieštarauti krikščioniškam tikėjimui, ypač pirmajam įsakymui. Taip pat mokyme pateikiama priešprieša tarp materialaus pasaulio ir dvasinio. Teigiama, kad norint geriau apsisaugoti nuo materialios nešvaros, reikia valgyti tik vegetarinį maistą, kuris sudvasinamas aukojant jį Aukščiausiam Viešpačiui, Krišnai. Bet kurios gyvos būtybės nužudymas (įskaitant ir augalus) užtraukia karmos atoveikį, o Bhagavadgitoje Krišna sako, kad Šį atoveikį Jis panaikina, jei Jam aukojamas vegetarinis maistas. Karmos dėsnis ir reinkarnacija, anot kritikų, prieštarauja krikščioniškam mokymui, kuris teigia, kad gyvename vieną kartą ir kad visi nusidėjo ir stokoja Dievo garbės.