Europos Sąjungoje darbdavių pareiga yra sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas. Pagal ES teisę nuo 2000 m. darbdavių pareiga yra sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas (angl. Reasonable accommodation). Šiose gairėse pateikiama informacijos, praktinių pavyzdžių ir naudingų nuorodų, kad darbdaviams būtų lengviau laikytis šio reikalavimo. Gaires parengti padėjo Neįgaliųjų platformos nariai ir socialiniai partneriai, pateikę ne tik pasiūlymų, bet ir gerosios praktikos pavyzdžių. Jei esate darbdavys ar įmonės savininkas, vadovas ar darbuotojų kolektyvo lyderis, žmogiškųjų išteklių specialistas ar tiesiog bendradarbis, šioje brošiūroje pateiktos praktinės įžvalgos ir gerosios praktikos pavyzdžiai turėtų įkvėpti jus siekti įdarbinti, samdyti ir išlaikyti darbe asmenis su negalia, naudojant tinkamų sąlygų sudarymo ar pritaikymo priemones, naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Šios gairės pirmiausia skirtos darbdaviams, tačiau jos labai aktualios ir įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, kaip antai darbdavių asociacijoms, profesinėms sąjungoms, valdžios institucijoms, lygybės įstaigoms, pilietinei visuomenei ir asmenims su negalia.
„Kiekvienas turi teisę į darbą ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla. Visos ES valstybės narės yra pasirašiusios ir ratifikavusios JT neįgaliųjų teisių konvenciją, o tai reiškia, kad kiekviena iš jų yra pagal tarptautinę teisę įsipareigojusi užtikrinti asmenų su negalia teisių apsaugą laikydamasi šios konvencijos (toliau - Konvencija). Neįgaliųjų teisių konvencija reiškia esminį požiūrio į asmenis su negalia ir santykio su jais pokytį: anksčiau į asmenis su negalia buvo žvelgiama kaip į pasyvius labdaros, gydymo ir socialinės apsaugos objektus, tačiau vėliau suvokta, kad asmenys su negalia yra subjektai, turintys teises, pajėgūs priimti sprendimus ir būti aktyviais visuomenės nariais. Darbdaviai privalo sudaryti tinkamas sąlygas, kad asmuo su negalia galėtų atlikti su darbu susijusias užduotis. Ypač aktualus yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnis dėl darbo ir užimtumo kartu su Neįgaliųjų teisių komiteto Bendrąja pastaba Nr. 8 (2022) dėl asmenų su negalia teisės į darbą ir užimtumą. Konvencijos 27 straipsniu uždrausta diskriminacija dėl negalios visais atžvilgiais ir esant visoms užimtumo formoms, tai apima įdarbinimą, samdą, darbo tąsą, karjeros raidą ir saugias bei sveikas darbo sąlygas. Bendrojoje pastaboje Nr. 8 paaiškintos valdžios pareigos pagal 27 straipsnį ir pabrėžiama, kad teisė dirbti yra viena pagrindinių žmogaus teisių, itin svarbi kitų žmogaus teisių įgyvendinimui.
Visose 27 ES šalyse galioja nacionalinės ir regioninės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkelta ir įgyvendinama Užimtumo lygybės direktyva, o tai reiškia ir kad visose tose šalyse darbdaviai turi pareigą sudaryti darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas. Europos Sąjungos Taryba 2022 m. gruodžio mėn. priėmė rekomendaciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio9 17 principas yra konkrečiai dėl asmenų su negalia įtraukties. Neseniai priimtoje Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvoje nustatyti nauji informacijos teikimo reikalavimai įmonėms, veikiančioms ES.

Siekiant garantuoti, kad neįgaliųjų atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio principo, jiems įrengiamos tinkamos patalpos [t. y. sudaromos tinkamos sąlygos]. Tai reiškia, kad prireikus konkrečiu atveju darbdaviai imasi tinkamų priemonių, kad neįgaliajam būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, kilti tarnyboje arba mokytis, nebent dėl tokių priemonių būtų neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Tinkamų sąlygų sudarymo samprata apima ne vien materialines, bet ir organizacines priemones, galbūt įskaitant darbo atlikimo greičio ar ritmo pakeitimą. Neseniai sprendime Ca Na Negreta ESTT išaiškino, kad Užimtumo lygybės direktyvos nuostatomis darbuotojui teikiama apsauga, kad jis nebūtų automatiškai atleistas iš darbo tuo atveju, jei darbo santykių laikotarpiu atsirastų negalia, dėl kurios jis visam laikui netektų gebėjimo atlikti darbo sutartyje nustatytas užduotis.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) užduotis - spręsti, ar ES teisė tinkamai aiškinama ir taikoma visose ES šalyse. ESTT savo precedentiniame sprendime HK Danmark nusprendė, kad tinkamų sąlygų sudarymo, kaip tai suprantama darant nuorodą į JT neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsnį („tinkamas sąlygų pritaikymas“), apibrėžtis yra plati: tai yra „įvairių kliūčių, trukdančių neįgaliesiems visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti profesiniame gyvenime tokiomis pat kaip ir kitų darbuotojų sąlygomis, pašalinimas“.
Vienuolikoje ES šalių darbdaviai, atviroje darbo rinkoje priimantys į darbą asmenis su negalia, gali pasinaudoti mokesčių lengvata, o trylikoje ES šalių darbdaviams siūlomas jų mokėtinų socialinio draudimo ar sveikatos draudimo įmokų sumažinimas. Daugumoje šalių yra įgyvendinta informuotumo didinimo iniciatyvų ir teikiama informacija, konsultacijos bei parama įdarbinant asmenis su negalia. Kai kuriose šalyse esama programų, pagal kurias asmenims su negalia, ieškantiems darbo, ir potencialiems darbdaviams padedama vieniems su kitais susisiekti, ir skiriami apdovanojimai darbdaviams, kurių veikla laikoma gerąja praktika. Kai kur pagal nacionalinės teisės aktus organizacijos privalo paskirti negalios reikalų vadovą ar už paramą darbuotojams su negalia atsakingą asmenį.

Įdarbinant asmenis su negalia, parodomas pasiryžimas puoselėti įtraukią ir įvairią darbo vietos kultūrą ir duodamas aiškus ženklas, kad toje organizacijoje įvairovė yra vertinama ir stengiamasi suteikti lygias galimybes. Įdarbinant asmenis su negalia galima gauti naudos iš įvairių įgūdžių, gebėjimų ir perspektyvų (ypač tokiomis aplinkybėmis, kai trūksta darbo jėgos). Darbuotojai su negalia pasižymi dideliu iniciatyvumu ir lojalumu. Asmenų su negalia įdarbinimas gali padėti organizacijoms geriau suprasti ir tenkinti įvairių savo klientų poreikius. Taip galima įgyti naujų verslo galimybių, padidinti klientų pasitenkinimą ir aprėpti didesnę rinkos dalį. Įdarbindamos asmenis su negalia organizacijos skatina pozityvią ir įtraukią organizacinę kultūrą, kurioje laikomasi visų darbuotojų lygybės principo, palaikomas bendruomeniškumas, kolektyvinis darbas ir gera darbuotojų dvasinė būklė.
Teisė į tai, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos, apima visą ES teisės reglamentuojamą su darbu susijusią veiklą - nuo prašymo priimti į darbą teikimo proceso iki darbo santykių nutraukimo. Gali būti ir taip, kad praeityje darbuotojas dirbo be didelių kliūčių, tačiau vėliau (pavyzdžiui, po nelaimingo atsitikimo ar ligos) atsirado negalia. Turite proaktyviomis priemonėmis aptikti ir pašalinti bet kokias galimas kliūtis savo politikos strategijose, praktikoje ar fizinėje darbo aplinkoje, kad asmenims su negalia būtų suteiktas vienodas prieinamumas ir lygios galimybės. Būtų gerai pradėti nuo požiūrio, grindžiamo universalių lanksčių darbo priemonių suteikimu visiems darbuotojams. Atminkite, kad darbuotojams su negalia tinkamas sąlygas reikia sudaryti visais užimtumo etapais, t. y. Skaitmeninio prieinamumo užtikrinimas Atsižvelgti į tai, kad ne visi gali lengvai naudotis standartinėmis IT sistemomis, platformomis ir programine įranga. Fizinio prieinamumo užtikrinimas Užtikrinti, kad darbo vietos būtų fiziškai prieinamos asmenims su negalia. Skatinimas sudaryti lanksčias darbo sąlygas Kurti aplinką, kurioje, taikant lanksčias darbo sąlygas, darbuotojai su negalia turėtų galimybę dirbti ir galėtų valdyti savo darbo sąlygas.
Tinkamų sąlygų sudarymas (angl. reasonable accomodation) skiriasi nuo prieinamumo (angl. accessibility). JT neįgaliųjų teisių komiteto parengtoje Bendrojoje pastaboje dėl prieinamumo nurodyta, kad sąvoka „prieinamumas“ siejama su grupėmis, o „tinkamų sąlygų sudarymas“ - su asmenimis. Tame dokumente taip pat paaiškinta, kad prieinamumas yra išankstinė sąlyga, o tinkamų sąlygų sudarymas - tai, kas atliekama vėliau: tai yra būdas įveikti likusias kliūtis ir atsižvelgti į individualius poreikius. Tam tikromis aplinkybėmis prieinamumas taip pat gali būti sudaromų tinkamų sąlygų dalis. Vien nedidelių pakeitimų jūsų darbo vietoje gali nepakakti, kad būtų įvykdyti reikalavimai sudaryti tinkamas sąlygas. Nors toks pritaikymas kaip, pavyzdžiui, teksto šrifto padidinimas kompiuterio ekrane ar mentoriaus skyrimas į pagalbą darbuotojui su negalia yra naudingas, vien to gali nepakakti norint įveikti visas kliūtis darbuotojui atlikti savo darbą ar daryti karjerą. Kai darbdavys asmeniui su negalia suteikia paslaugą, neatitinkančią jo išreikštų poreikių, tai nelaikoma tinkamų sąlygų sudarymu pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją.
Pagalbos specialistų paslaugos būtinos ne tik vaikui su individualiais poreikiais, bet ir jo šeimos nariams. Pagalbos specialistų paslaugos teikiamos švietimo įstaigose, švietimo pagalbos tarnybose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, dienos centruose. Priklausomai nuo sveikatos būklės sudėtingumo, individualių poreikių vaikams slaugytojo gali reikėti nuolatos.
„Pojūčių klinikoje“ dirba gausios kompetentingų specialistų pajėgos: psichoterapeutas, meno terapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, logopedas ir atvejo vadybininkas, kad visiems klinikos pacientams būtų suteikta optimali kompleksinė pagalba. Ji parenkama kiekvienu atveju individualiai. „Vienas iš mūsų išskirtinumų yra būtent tai, jog visi šie specialistai dirba išvien, papildydami vienas kitą. Paprastai tėveliai samdo kiekvieną atskirai. Pavyzdžiui, logopedas dirba viename miesto gale, o kineziterapeutas - kitame, o galiausiai paaiškėja, kad vaikui labiausiai reikia psichologo pagalbos. Tad mūsų įstaigoje vyksta komunikacija tarp visų šių specialistų, jie konsultuojasi tarpusavyje, kad paslaugos būtų maksimaliai naudingos“, - pasakoja L. Samuolytė. Kita naujosios organizacijos ypatybė - darbas su tėvais. Būtent jie pirmiausiai kviečiami į konsultacijas be atžalų. „Jei sužinome, kad vaikas lanko darželį ar mokyklą, esame pasirengę kviesti net tos ugdymo įstaigos specialistus, dirbančius su vaiku. Jei pasirodys esant svarbu, bendrausime ir su vaiko gydytoju ir netgi seneliais ... Pacientu rūpinasi gydytojų ir specialistų komanda
Pacientams gali būti teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Šias paslaugas skiria gydytojas socialinis pediatras. Siuntimą šio gydytojo konsultacijai gauti gali išduoti šeimos gydytojas, vaikų ligų gydytojas ar kitas gydytojas specialistas, pacientui nustatęs raidos sutrikimo riziką ar raidos sutrikimą. Visas reikalingas paslaugas teikia specialistų komanda: gydytojas socialinis pediatras, kineziterapeutas, ergoterapeutas, klinikinis logopedas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, slaugytojas, taip pat gali dirbti meno terapeutas ir specialusis pedagogas. „Specialistų komanda sudaro ir vykdo reabilitacijos programą, kurios metu tėvai taip pat privalo dalyvauti. Svarbu žinoti, kad individualią programą specialistai sudaro atsižvelgdami į vaiko sveikatos problemas ir poreikius“, - sako Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Psichinė negalia - tai sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą, bei kasdieninę asmens veiklą. Raidos negalia - bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 m. Vaikų cerebrinis paralyžius - negalia, pasireiškianti kūno padėties, judėjimo bei pusiausvyros sutrikimais dėl smegenų centrų, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo.
Dauno sindromas: Protinė negalia - tai žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. Fiziniai sergančiojo Dauno sindromu požymiai - apkūnus kūnas, nedidelė galva; trumpos ir storos rankos, išsikišęs liežuvis, įstriži akių plyšiai bei odos raukšlės vidiniuose akių kampuose. Autizmas: Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. Pagrindiniai šį sindromą turinčių asmenų bruožai - sutrikęs asmens socialinis bendravimas, sutrikusi kalbos raida, keistas, neįprastas elgesys, pasikartojantys judesiai.
Psichologas, dirbantis su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, atlieka svarbų vaidmenį, padedant vaikams ir jų šeimoms įveikti iššūkius, susijusius su negalia. Psichologo funkcijos apima: Psichologinis įvertinimas, intervencijos planavimas, terapija ir konsultavimas, bendradarbiavimas su kitais specialistais, švietimas ir advokacija. Elgesio terapija, kognityvinė terapija, žaidimų terapija, meno terapija, šeimos terapija, socialinių įgūdžių mokymas, sensorinė integracija, delfinų terapija - tai tik keletas metodų, kuriais gali naudotis psichologas.

tags: #darbuotoju #veiksmai #itarus #vaikui #negalia