Mišrios rasės vaikai ir rasizmo iššūkiai Lietuvoje
Juodaodžiai - tai žmonės su tamsia arba su labai tamsia oda, dažniausiai priskiriami negridų ar australidų rasėms. Negridai yra kilę iš Afrikos, iš regiono į pietus nuo Sacharos dykumos, tačiau šiuo metu gyvena beveik visame pasaulyje. Šios rasės žmonių oda yra juoda, nes joje daug melanino, saugančio nuo UV spindulių. Istoriškai, kolonizacijos metu, juodaodžiai buvo verčiami būti darbininkais Naujajame Pasaulyje ir įvairiomis epochomis patyrė diskriminaciją bei kovojo už lygias teises.
Šiandien Lietuvoje vis daugiau diskutuojama apie rasizmą, o šią temą ypač iškėlė „Black Lives Matter“ solidarumo eitynės, kuriose dalyvavo daugiau nei tūkstantis asmenų. Tačiau realybė mišrios rasės vaikams ir jų tėvams dažnai būna sudėtinga. Dauguma lietuvių nemato savęs kaip rasės, bet būdamas baltuoju ar baltąja tu taip pat priklausai rasei, dalyvauji visoje šioje istorijoje. Lietuvoje pradėjo matytis daugiau mišrių šeimų, tačiau vis dar susiduriama su nuostata, kad Lietuva turi būti tik baltaodžių šalis.
Rasizmas ir mikroagresija kasdienybėje
Daugelis užsieniečių, kurie nėra baltaodžiai ir gyvena Lietuvoje, nuolatos susiduria ne tik su neapykantos nusikaltimais, bet ir su tuo, kas dabar dažnai įvardijama kaip mikroagresija. Tai užslėpti komentarai, kuriais stengiamasi tiesiogiai ar netiesiogiai įžeisti kitatautį. Labai nužmoginanti patirtis - eiti gatve ir būti fotografuojamam žmonių, lyg būtum zoologijos sodo gyvūnas. Vien buvimas egzotišku eksponatu žeidžia, nes tai nužmogina žmogų.
Malinauskas – apie pokalbį su Skverneliu: tai paaiškina, kodėl taip saugiai jautėsi
Žmonės, auginantys mišrios rasės vaikus, nerimauja dėl jų ateities. Kai galvoju apie ateitį, kad mano vaikui galbūt gresia tas pats, tai sunku ir skaudu. Jie yra lietuviai, jie auga Lietuvoje, ir vis tiek į juos žiūrima kaip į nelietuvius.
Visuomenės požiūrio kaita
Tam, kad pakeistume masių nuomonę, reikia pradėti rodyti juodaodžius žmones kitokioje šviesoje nei žmogžudystės arba stereotipai. Mes daug daugiau nei grotažymės, muzikos, kultūros, mados reiškiniai. Mes - žmonės, kurie kūrė visuomenę, prisidėjo prie technologijų, mokslo ir kosmoso išradimų. Mes galime tiek daug pasiūlyti, bet mus nuolat mato kaip pajuokos objektą.
Šiame kontekste svarbu suprasti, kaip susidaro išankstinės nuostatos:
- Žmogus užauga rasistinėje aplinkoje, kurioje kultūra persmelkta juokeliais ir baimėmis.
- Tai viso gyvenimo uždavinys - atraizgyti suraizgytą mumyse rasizmo tinklą.
- Būtina šviesti visuomenę, kad būtų priimta įvairovė, o ne tik „egzotiškas“ dėmesys.
| Problemos sritis | Poveikis mišrioms šeimoms |
|---|---|
| Socialinė aplinka | Nuolatinis stebėjimas, fotografavimas gatvėse |
| Teisinis vertinimas | Žodžių įžeidžiamumo interpretacijos |
| Integracija | Stereotipas, kad mišrių šeimų vaikai „nėra tikri lietuviai“ |
Nepaisant kylančių iššūkių, mišrios rasės vaikus auginantys tėvai stengiasi išlaikyti ryšį su lietuvių kultūra ir kalba, vildamiesi, kad ateityje visuomenė taps atviresnė. Suprantu, kad balti žmonės netiki, jog Lietuvoje yra rasizmo, nes nėra juodaodžių, bet ideologija, manierizmas ir nuostatos labai jaučiamos. Tik atviras dialogas ir empatija gali padėti sukurti aplinką, kurioje kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo odos spalvos, jausis saugus ir priimtas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
