Darbo drabužiai turi būti pritaikyti darbo pobūdžiui, patogūs, praktiški, kuklūs, gerai praleisti orą, atitikti metų laiką ir oro temperatūrą. Darbo drabužiai, kad nevaržytų judesių, turi būti pakankamai laisvi, o avalynė turi būti patogi ir nespausti kojų. Tyrimai parodė, kad palankiausia darbui temperatūra, kai tarp kūno ir drabužių yra 28-30°C. Kai temperatūra per aukšta ar per žema, žmogaus darbingumas mažėja.

Medžiagą darbo drabužiams reikia rinktis, atsižvelgiant į darbo pobūdį; toji medžiaga turi būti lengvai plaunama ir valoma. Kas dirba vėjyje, turi vilkėti iš tankaus audinio, pavyzdžiui, iš impregnuotos medžiagos pasiūtais drabužiais. Kai temperatūra vidutinė ar kiek aukštesnė už vidutinę ir dirbant prakaituojama, geriausia nešioti trikotažinius baltinius iš lengvo medvilninio audinio ir tokią pat, o dar geriau vilnonę palaidinę. Trikotažiniai drabužiai leidžia geriau išgaruoti prakaitui ir maksimaliai palaiko vienodą temperatūrą. Kai dirbama, kepinant saulei, drabužiams geriausia naudoti šviesius, retus ir lygius lininius ar pusiau lininius audinius.
Įvairioms darbų rūšims parengti specialūs darbo drabužių tipai, kurie atitinka saugumo technikos ir higienos reikalavimus:
| Darbo sritis | Rekomenduojama apranga |
|---|---|
| Maisto parduotuvės | Patogiausia vilkėti chalatus arba sarafaną su kišenėmis |
| Darbas sode ar lauke | Ištisinio kirpimo drabužiai iš margų bei ryškių audinių |
| Įstaigos be specialios aprangos | Paprasti dieniniai drabužiai (išvengiant pernelyg atvirų drabužių) |
Nereikia pamiršti, jog darbo drabužių spalva veikia dirbančiojo psichiką. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad darbo nuotaika ir darbo našumas labai priklauso nuo aplinkoje vyraujančios spalvos ir spalvų derinio. Patalpoje, kur dirba daug žmonių ar kur triukšminga, ir ypač ten, kur reikia susikaupti, darbinė apranga turi būti kuo ramesnių tonų, bet vėlgi spalvos neturi buti tamsios, slegiančios ir niūrios. Dirbančiojo išvaizda turi atitikti jo darbo pobūdį.

Kosmetika darbe turi būti minimali, ypač tai taikytina medicinos ir maisto pramonės darbuotojoms. Ši taisyklė neliečia kosmetikos, juvelyrinių dirbinių ir gatavų drabužių pardavėjų. Svarbu prisiminti, jog nepasitaiko matyti darbe vyrų su smokingais ir lakiniais batais, bet moterų, vilkinčių išeiginėmis suknelėmis,- kiek nori ir darbe, ir piko valandomis viešajame transporte. O juk darbe, kaip ir namuose, seni išeiginiai drabužiai nebaigiami nešioti.