Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene, o pedagogo profesija tampa vis mažiau patraukli - į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo bei profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių.

Siekdama spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija keičia kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, taip plėsdama galimybes į mokyklas ateiti profesionalams iš kitų sričių. Svarbu pabrėžti, kad šis sprendimas nėra panacėja - tai tik viena iš priemonių, o sistemai spręsti reikia kompleksinių veiksmų. Visais atvejais išlieka nuostata, kad pradėjusieji dirbti mokytojais per dvejus metus nuo darbo pradžios privalės įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše. Neturinčiam pedagoginio išsilavinimo specialistui, norinčiam pradėti dirbti atitinkamo dalyko mokytoju, tais atvejais, kai mokykloje nėra reikiamos kvalifikacijos mokytojo, dalyko kreditų skaičius trumpinamas nuo 24 iki 18 studijų kreditų.
Ši pertvarka nėra visiškai nauja - ne vienus metus profesinę kvalifikaciją aukštojoje mokykloje buvo galima įgyti per metus. Taip pat egzistuoja programos, pavyzdžiui, „Renkuosi mokyti“, kurios iniciatyva į mokyklas per 10 metų jau atėjo 162 nauji mokytojai, iš kurių daugiau nei trys ketvirtadaliai lieka švietimo sistemoje.
Darbas su vaikais gali būti puikus pasirinkimas asmenims, mėgstantiems būti vaikų apsuptyje. Yra daug įvairių darbų, susijusių su vaikais, kuriems nebūtinas pedagoginis išsilavinimas:
| Pareigybė | Reikalingas išsilavinimas |
|---|---|
| Mokytojas (pradinis, vidurinis, specialusis) | Būtinas pedagoginis išsilavinimas |
| Ikimokyklinio ugdymo pedagogas | Būtinas pedagoginis išsilavinimas |
| Logopedas | Būtinas logopedo išsilavinimas |
| Vaikų socialinis darbuotojas | Būtinas socialinio darbuotojo išsilavinimas |
Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę, kuri trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių, o pradedantysis dirbti mokytojas gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus.
Svarbu suprasti, kad nors kelias į mokyklą tampa lankstesnis, jis nėra lengvas. „Tai jokiu būdu nereiškia, kad žmonės galės dirbti be mokytojo kvalifikacijos, tiesiog sudaroma galimybė ją įgyti paraleliai“, - pabrėžia VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė. „Mokytojo darbe svarbu ne tik dalykinės žinios, bet ir įgyti didaktikos bei psichologijos pagrindai“.
tags: #darbas #su #vaikais #be #profesijos