Placentos svoris ir gyvybinė jos reikšmė nėštumo metu
Placenta - tai laikinas, bet nepaprastai svarbus organas, besivystantis moters organizme nėštumo metu. Ji yra endokrininis organas (laikinoji vidaus sekrecijos liauka), gaminanti hormonus, ypač progesteroną, ir ilgainiui perimanti geltonkūnio funkciją. Per placentą vyksta intensyvi medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus, užtikrinanti gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų tiekimą ir atliekanti apsauginę funkciją.
Placenta susidaro maždaug trečiajame nėštumo mėnesyje ir yra pašalinama gimdymo metu kartu su gimusiu kūdikiu. Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsime, kiek sveria placenta, kaip ji vystosi ir kokias gyvybiškai svarbias funkcijas atlieka visą nėštumo laikotarpį.
Placentos formavimasis ir struktūra
Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Per pirmas savaites gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios ima dalintis į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą - placentą. Visas placentos formavimosi procesas baigiasi maždaug trečiojo nėštumo mėnesio pabaigoje.
Blastocistos išorinis sluoksnis tampa trofoblastu, iš kurio susiformuoja išorinis placentos sluoksnis. Išorinis placentos sluoksnis taip pat turi du sluoksnius: vidinį citotrofoblastą ir išorinį sincitiotrofoblastą. Prieš blastocistos implantaciją, endometriume vyksta pasikeitimai. Padidėja spiralinių endometriumo arterijų diametras, jos tampa mažiau susuktos. Dėl to į placentą atiteka daugiau motinos kraujo.
Susiformavusi placenta yra disko formos, kurio skersmuo apie 18-20 cm, o storis 2-4 cm. Žmogaus placenta yra vidutiniškai 22 cm ilgio ir 2-2,3 cm pločio, viduryje plačiausia ir siauriausia kraštuose. Placenta prie žmogaus vaisiaus yra prijungta virkštele, kuri yra 55 - 60 cm ilgio ir turi dvi virkštelines arterijas bei vieną virkštelinę veną. Kitoje pusėje virkštelė prisijungia prie choriono plokštės.
Kraujagyslės išsišakoja visame placentos paviršiuje, sudarydamos plonasienių kapiliarų tinklą. Motininėje placentos pusėje šie kapiliarai yra susijungę į skiltis, vadinamas skilčialapiais.
Placentos svoris
Placentos svoris yra svarbus rodiklis, atspindintis jos dydį ir brandą, nors ir kinta nėštumo eigoje. Susiformavusi placenta paprastai sveria 500-600 gramų, kas sudaro apie šeštadalį vaisiaus svorio. Vidutinė placentos masė siekia apie 500 g. Šis svoris rodo, kad placenta yra pakankamai išsivysčiusi, kad galėtų efektyviai atlikti savo funkcijas.
Įdomu tai, kad 20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Taip pat verta paminėti, kad jei laukiamas didelis vaikutis (4000 g ir daugiau), tai sunkesnė bus ir placenta.
Kraujo apykaita ir medžiagų mainai per placentą
Placenta yra gyvybinių mainų vieta tarp motinos ir vaisiaus. Į placentą per minutę patenka 600 - 700 ml motinos kraujo, kuris skalauja choriono gaurelius. Šis procesas leidžia vykti dujų mainams tarp motinos ir vaisiaus. Nors motininis kraujas tiesiogiai kontaktuoja su choriono gaureliais, vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo, užtikrinant vaisiaus apsaugą.
Atidavęs deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, motinos kraujas grįžta į endometriumo venas. Tuo tarpu veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja - suformuoja choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą.
Šioje sudėtingoje sistemoje į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, o iš jo pasišalina metabolizmo produktai. Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną. Motinos kraujas kontaktuodamas su vaisiaus krauju per ploną choriono gaurelių dangą perduoda maisto medžiagas, deguonį, vitaminus ir kitas gyvybiškai svarbias medžiagas. Iš vaisiaus kraujo į motinos kraują patenka anglies dioksidas ir medžiagų apykaitos produktai.
Hormoninė ir apsauginė placentos funkcijos
Be medžiagų apykaitos, placenta atlieka ir itin svarbias hormonines bei apsaugines funkcijas. Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme, tam, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Estrogenai skatina moters pieno liaukų vystymąsi ir gimdos augimą, o progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo.
Placenta taip pat veikia kaip apsauginis barjeras. Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują, taip apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20 - 24 nėštumo savaitę. Be to, placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje, sumažindama infekcijos riziką vaisiui.
Placenta: jos vystymasis ir funkcija
Placenta bendrame nėštumo svorio prieaugio kontekste
Kodėl nėštumo metu didėja moters svoris, daug aiškinti, turbūt, nereikia. Tačiau svarbu suprasti, kad nėščiosios priaugtas svoris - tai ne tik augančio vaikučio svoris ir mamos kūno riebalai. Tai ir padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis, didėjanti placenta ir gimda, gausėjantys vaisiaus vandenys. Apytiksliai du trečdaliai šio svorio yra negyslinis vanduo - tai yra vaisiaus, placentos, amniono skysčiai, padidėjęs motinos plazmos ir eritrocitų tūris.
Nėštumo metu priaugti kilogramai pasiskirsto tarp įvairių kūno komponentų. Vien tik sparčiai didėjanti gimda sveria maždaug kilogramą! Placenta sudaro apie 500 g viso svorio, vaisiaus vandenys - apie kilogramą, o pats kūdikis prieš pat gimimą - apie 3-4 kg. Be to, didėja krūtys, organizme cirkuliuojančio kraujo tūris, o audiniai kaupia vandenį. Likęs svoris pasiskirsto ir tenka placentai, vaisiaus vandenims, gimdai, padidėjusioms krūtims ir padidėjusiam kraujo tūriui.
Svorio prieaugio komponentai nėštumo metu
| Komponentas | Apytikslis svoris (g) |
|---|---|
| Placenta | 500 |
| Vaisius (prieš gimdymą) | 3000-4000 |
| Gimda | 1000 |
| Vaisiaus vandenys | 1000 |
| Padidėjęs kraujo tūris | 1200-1500 |
| Krūtys | 500-1000 |
| Papildomi skysčiai ir riebalinis audinys | Kintantis |
Placentos vystymasis nėštumo savaitėmis
Placentos vystymasis glaudžiai susijęs su viso nėštumo progresu. Jau 6 nėštumo savaitę, kai jau pastebimos organų užuomazgos ir ima plakti vaisiaus širdelė, placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui.
Nėštumo eigoje virkštelė, jungianti vaikelį su placenta, tampa vis tvirtesnė ir storesnė. Apie 20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, o tai rodo, kad ji pasiekia didžiausią savo funkcinį aktyvumą ir yra visiškai pasiruošusi palaikyti sparčiai augantį vaisių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
