Darbas su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų
Autizmas (arba ASD - Autizmo Spektro Sutrikimas) yra sudėtingas neurologinio vystymosi sutrikimų grupės (spektras) pavadinimas, galintis sukelti didelių elgesio, socialinių ir bendravimo problemų. Ši vystymosi sąlyga atsiranda nepriklausomai nuo etninės kilmės, rasės ir socialinės bei ekonominės padėties. Žmonės su autizmu gali patirti sunkumų demonstruodami emocinius, socialinius ir bendravimo gebėjimus. Dauguma autizmu sergančių pacientų skirtingai žiūri į tai, kaip jie žaidžia, mokosi, atkreipia dėmesį ar reaguoja į tam tikrą situaciją. Autizmo simptomai pasireiškia praėjus vieneriems ar dvejiems metams po gimimo ir išlieka visą gyvenimą. Kai kurie autizmu sergantys žmonės gali patirti dirglumą ir miego sutrikimus. Nors iššūkiai sudaro didelę jų gyvenimo dalį, kai kurie iš jų turi daug privalumų.
Autizmas yra sunkus psichikos sutrikimas, kurį reikia ilgai ir intensyviai gydyti. Matydami tokius vaikus, kurie vadinami autistais, dažnai susimąstome, kodėl taip yra, kodėl vaikas taip užsisklendžia savyje nuo jį supančio pasaulio, kokios viso to priežastys? Autizmas yra sunkiausias iš vystymosi sutrikimų. Ne visada autizmas gali būti toks ryškus. Ilgą laiką buvo galvojama, jei žmogus nori būti vienas, jis yra autistas. Tačiau tai netiesa. Yra daug autistų, kurie noriai bendrauja, bet jie tai pasirenka patys. Vaikai, turintys įvairiapusių raidos sutrikimų, reikalauja ypatingos priežiūros. Teikiant šiems vaikams medicinines paslaugas būtina atsižvelgti į autizmo ypatumus. Autizmu sergantiems vaikams ir suaugusiems labai sunku suvokti ir suprasti socialinį bendravimą. Būna pablogėjusi komunikacija ir ribotas elgesys. "Grynoji" autizmo forma vadinama infantiliuoju autizmu, nes jis prasideda jau kūdikystėje. Maždaug 10 % vaikų, sergančių autizmu, nesugeba valdytis. Tai paprastai išryškėja 3 - 4 metų vaikams, kurių ankstesnė branda palyginus buvo normali. Autizmas sukelia tokius socialinio bendravimo sunkumus, kaip pablogėjęs ar visiškai išnykęs sugebėjimas žaisti socialinius žaidimus, tendencija mieliau rinktis vienatvę negu bendravimą, nesugebėjimas rasti paguodos nuliūdus, abejingumas kitiems, socialinių taisyklių bei susitarimų nesupratimas.
Pagrindiniai autizmo bruožai
- Sunkus bendravimas: Maždaug 50 % žmonių su autizmu taip ir neišsivysto reikšminės kalbos, o dauguma jų turi problemų ir su kitomis komunikacijos formomis. Sugebantys kalbėti vaikai su autizmu dažnai turi echolaliją ir negali dalyvauti socialiniuose pokalbiuose. Jie dažnai kalba apie tą patį vėl ir vėl, ir nesupranta, kad tai klausytis kitam žmogui jau atsibodo. Taip pat tie, kurie geba kalbėti, neretai taip sujungia žodžius, kad jų neįmanoma suprasti. Kartais jie pasako keletą žodžių, kurių vėliau niekada nebevartoja. Negalintys kalbėti sunkiai supranta kitus ir sunkiai yra suprantami patys. Tokie žmonės negali patys užmegzti kontakto arba jį priimti, o vietoj to jie pasineria į savų fantazijų pasaulį. Žmogus negali bendrauti su aplinkiniu pasauliu suprantamu būdu. Autistai, kurie supranta kalbą, ją supranta kitaip - tiesmukiškai. Autistai nesupranta abstrakčių žodžių, gestų, mimikų, kuriuos mes dažnai naudojame kasdieninėje mūsų kalboje. Gali būti, kad vaiką barant jis šypsosi, tačiau tai nereiškia, kad jis juokiasi. Sergantieji autizmu dažnai baiminasi kūniškojo kontakto. Tačiau tie, kurie noriai bendrauja, turi savo saugumo lauką ir su jais galima normaliai bendrauti tam tikru atstumu, nepažeidžiant jų asmeninės erdvės. Autistų akių kontaktas taip pat yra kitoks. Jie vengia žiūrėti kitiems žmonėms į akis. Dažnai atrodo, jog jie nelabai pastebi kitus žmones, į juos reaguoja kaip į tuščią vietą. Iš tikro autistai sugeba žiūrėti žmogui į akis, tačiau tai daro visai kitaip ir kartais sunku suprasti į ką jie iš tikro žiūri. Logopedai dirbdami reikalauja, kad būtų žiūrima į juos, tačiau autistai greičiau įsimena žodžius, kai nežiūri į žmogų.
- Kitaip priima ir suvokia jį supantį pasaulį: Autistai girdi, mato ir jaučia visai kitaip nei mes sveikieji. Autistai vaikai nemoka žaisti kaip kiti. Jiems yra būdingas ribotas elgesys, užsiėmimai ir pomėgiai. Jie gali ištisas valandas sėdėti vienoje vietoje ir su žaislu daryti vieną ir tą patį veiksmą.
Dažniausiai autizmas sutinkamas kartu su protiniu atsilikimu. Apie 70 % autizmo paveiktų žmonių papildomai diagnozuojamas protinis atsilikimas. Autizmas dažniau paliečia vyrus, negu moteris. Tačiau didesnis procentas autizmą turinčių moterų būna paveiktos sunkesnės jo formos.
Autizmo priežastys ir paplitimas
Ištirta, kad nėra vienos autizmą sukeliančios priežasties, beje, kaip ir nėra vieno autizmo tipo. Todėl, paprastai, vaikai, turintys autizmo sindromą, būna itin skirtingi, kiekvieno iš jų poreikiai individualūs. Suprantama, kad tokių vaikų ugdymas gali kardinaliai skirtis.
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos. Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epinefrino ir norepinefrino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Yra paveldimų autizmo formų. Broliai ir seserys turi 3-8 % riziką turėti autizmą.
Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Autizmo atpažinimas ir diagnostika
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Gydymo ir ugdymo galimybės
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Medikamentinis gydymas. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Biologinė terapija. Ją sudaro gydymas medikamentais ir vitaminais. Nors daugumai vaikų, sergančių autizmu, medikamentai nėra efektyvūs. Tik daliai vaikų su autizmu farmakologinė terapija šiek tiek padeda. Amfetaminai kartais sumažina autizmą lydintį hiperaktyvumą ir padidina dėmesio sukaupimo trukmę. Fenotiazidai gali būti veiksmingi mažinant nerimą, agresyvų elgesį ir autoagresiją. Tačiau yra nustatyta, kad fenotiazidai didina mokslumo problemas ir turi būti taikomi labai atsargiai dėl galimų šalutinių reiškinių. Ličio preparatai neseniai pradėti taikyti autizmą turinčių vaikų terapijoje, ypač esant epizodiškam agresyviam elgesiui ar neveiksmingoms kitoms medikamentinio gydymo formoms. Mažiau veiksmingi už kitus medikamentus, megavitaminai yra teigiamai vertinami. Megavitaminai terapiniu efektu prilygsta kitiems medikamentams, tačiau daro daug mažesnį šalutinį poveikį.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Bihevioristinė terapija yra efektyvi, gerinant žmonių su autizmu elgesį. Ši metodika turi didelę įtaką ruošiant lavinimo programas žmonėms su autizmu ir panašiais vystymosi sutrikimais. Šiandien yra kelios skirtingos bihevioristinių metodų sistemos: operantų, kognityvinė ir socialinio mokymo. Operantų metodo pagrindas yra tiesioginis mokymo teorijos principų taikymas. Pagrindiniai paskatinimo ir bausmės principai yra griežtai apibrėžti. Tikslas yra skatinti ir vystyti teigiamą elgesį, tuo pačiu šalinant ar slopinant nepageidaujamą elgesį. Operantų metodas yra efektyvus, vystant vaikų su autizmu ar panašiais vystymosi sutrikimais komunikacijos ir socialinius įgūdžius. Operantų metodas taip pat duoda gerų rezultatų mažinant sergančiųjų autizmu agresiją ir autoagresiją. Nors šis metodas yra gana veiksmingas, tačiau daugelis specialistų pereina prie pažangesnių metodų.
Kognityvinis metodas taip pat yra efektyvus, dirbant su autizmą turinčiais vaikais. Dirbant šiuo metodu, didelis dėmesys skiriamas sergančiųjų mintims ir idėjoms - išoriškai nepastebimui elgesiui. Nagrinėjama, kiek žmogus su autizmu gali suprasti jį supančią aplinką bei jos reikalavimus, ir stengiamasi palengvinti jam tai padaryti. Čia yra svarbu tinkamos aplinkos sukūrimas, padedantis suprasti užduotis ir ribas, tvarkaraščių naudojimas, rūpestingas individualus įvertinimas. Autistai dažnai būna įsitempę ir neramūs, todėl labai svarbu, kad jie išmoktų nusiraminti ir kontroliuoti save. Tai galima pasiekti atsipalaidavimo treniruočių metu, taikant gilaus kvėpavimo, raumenų atpalaidavimo ir vizualinės vaizduotės pratimus įtampai mažinti.
Socialinio mokymo metodas nagrinėja elgesį socialiniame kontekste, jo reikšmę ir pritaikymą asmenybės poreikiams. Socialinio mokymo metoduose svarbi socialinių įgūdžių reikšmė. Svarbu tinkamai parinkti tam tikrus įgūdžius ir jų mokyti bei praktikuoti natūralioje aplinkoje. Tinkamo socialinio elgesio paaiškinimui ir mokymui dažnai pasitelkiamas modeliavimas, inscenizavimas bei kartojimas. Lavinimo strategijos, pabrėžiančios individualizuoto vertinimo ir tinkamos aiškios aplinkos sukūrimo reikšmę, yra ypač efektyvios. Taip pat svarbu, kad su specialistais glaudžiai bendradarbiautų ne tik tėvai, bet ir visa visuomenė. Šiuo metu mokinius su autizmu stengiamasi mokyti įgūdžių, būtinų žmogaus gyvenime ne tik klasėje, bet - kiek tai įmanoma - ir natūralioje aplinkoje. Kadangi tikslas yra išmokyti autizmą turinčius vaikus gyvenimo visuomenėje įgūdžių ir, kiek tai įmanoma, paruošti juos savarankiškam gyvenimui, mokymas natūralioje aplinkoje yra labai svarbus. Taip pat reikėtų suteikti vaikams su autizmu galimybę dalį dienos praleisti su bendraamžiais be sutrikimų. Bendraudami su savo bendraamžiais, autizmo paveikti vaikai mato tinkamo elgesio pavyzdžius ir gali juos perimti. Taip galima autizmą turinčius vaikus išmokyti socialinių bei žaidybinių įgūdžių. Tačiau šios programos yra veiksmingos tik tuomet, kai jos yra rūpestingai suplanuotos ir gerai paruoštos. Pastaruoju metu vis labiau pabrėžiama darbinių įgūdžių mokymo svarba, mažiau dėmesio skiriant tradicinėms akademinėms disciplinoms. Šie pokyčiai yra tiesioginis autizmą turinčių suaugusiųjų patirties rezultatas. Autistų gydymo formos yra labai individualios ir ne visiems autistams tinka. Nuspręsti, kaip tokius žmones gydyti, gali tik labai patyrę specialistai.
Ši terapijos rūšis pradėta taikyti 1964 metais, po to kai I.Lovaas įrodė jos efektyvumą su autistais. Sunkiausia yra terapijos intensyvumas. Autistai daro garantuotą pažangą jei per savaitę gauna 30 valandų tokios terapijos. Tačiau didžioji sėkmės dalis yra tėvai. Vaikas daro pažangą, jei jie aktyviai dalyvauja terapijoje ir likusį dienos laiką su vaiku kartoja, ką jis išmoko per pamokas.
Mokymo strategijos vaikams su autizmu
Norėdamas efektyviau mokyti vaikus su autizmu, mokytojas privalo struktūruoti užsiėmimus. Struktūrinis mokymas - mūsų pastangos sukurti mokymo strategijas, padedant suprasti jų autizmą. Pakeisdami mokymo aplinką, mes stengiamės, kad autistų pasaulis taptų prasmingas. Neretai mokinys nesupranta kalbos, o mokytojas to nesuvokia, ir tai gali būti mokinio agresyvaus elgesio ar iniciatyvos stokos priežastimi. Mokinys su autizmu gali neturėti pakankamai išvystytų kalbinių įgūdžių ir tik agresyviai elgdamasis ar įniršio priepuoliais tesugeba pranešti aplinkiniams, kad jis pavargęs, alkanas, yra baigęs užduotį ar nuobodžiauja. Jis gali turėti blogą uosekliąją atmintį ir nesugebėti prisiminti netgi žinomų įvykių tvarkos ar sutrikti, prasidėjus kažkam naujo. Dažnai jis gerai jaučiasi užsiimdamas jau žinoma ir įprasta veikla ir priešinasi, mokomas naujų užsiėmimų ar pratinamas prie neįprastos rutinos. Neretai jis nesugeba organizuoti ir riboti savo elgesio ir nesupranta ar nepripažįsta visuomenėje įprastų taisyklių. To paseka gali būti bandymai netinkamais būdais atkreipti į save dėmesį ar tendencija būti vienam.
Sunku tikėtis, kad greitai išsiblaškantis, stokojantis laiko suvokimo bei organizavimo įgūdžių autizmo paveiktas vaikas tinkamai elgsis klasėje pamokų metu. Tinkamas klasės ar kitos mokymo aplinkos įrengimas ir struktūravimas, atsižvelgiant į vaiko supratimo lygį, gali padėti sumažinti šias problemas ir pagerinti mokymą. Struktūravimas yra naudingas, dirbant su bet kurio amžiaus autizmą turinčiais žmonėmis. Reikėtų tinkamai paruošti aplinką, kurioje žadama dirbti, sudaryti tvarkaraščius ir tinkamai pasirinkti mokymo metodus. Puikiausiai įrengta klasė ir tvarkaraščiai mokiniui nepadės, jei planuojant nebuvo atsižvelgta į jo individualius poreikius, stipriąsias puses.
Fizinė aplinka
Fizinė klasės aplinka yra svarbus veiksnys, planuojant vaikų su autizmu mokymą. Netgi klasės baldų išdėstymas gali padidinti ar sumažinti mokinio sugebėjimus dirbti savarankiškai bei laikytis taisyklių ir ribų. Planuojant fizinę aplinką, reikia atsižvelgti į autizmo sukeliamus sunkumus. Dauguma vaikų su autizmu turi organizacinių problemų - nežino, kurioje vietoje jie turėtų būti ir kaip tiesiausiu keliu nusigauti iki tos vietos. Dėl vidinės kalbos sunkumų jie dažnai nesupranta nurodymų ar taisyklių. Struktūruotoje aplinkoje tokie žmonės daug greičiau ir paprasčiau gali susigaudyti. Kai kuriuos autizmą turinčių žmonių dėmesį labai blaško aplinkiniai daiktai. Mokytojas privalo taip struktūruoti aplinką, kad ji neblaškytų dėmesio.
Specialios vietos, skirtos mokytis ir atlikti specifines užduotis, aiškiai pažymėtos ribos, lengvai pasiekiamos medžiagos ir priemonės padeda mokiniams savarankiškai suprasti, kur jie turėtų būti tam tikru metu ir iš kur pasiimti priemones ar medžiagas darbui. Kiekvienoje klasėje ir kiekvienam mokiniui reikalingas skirtingas struktūros lygis. Skirstant klasę į sritis, reikia atsižvelgti į natūralią aplinką. Nereikėtų darbo vietų įrengti arti dėmesį blaškančių veidrodžių ar langų. Jei to negalima išvengti, padeda užuolaidos, žaliuzi ar ant lango užklijuota neskaidri danga. Daugelyje klasių reikia įrengti pašalinimo vietą, kur atskiri mokiniai gali nurimti įniršio priepolių ar konfliktų atveju, taip pat - pasišalinti nuo įvairių trikdančių veiksnių. Kiekvienoje klasėje turi būti vietos, kur mokiniai galėtų laikyti savo asmeninius daiktus. Mokytojo stalas ar vieta taip pat turi būti aiškiai pažymėtas plotas. Įrenginėjant klasės aplinką, visada svarbu atsižvelgti į individualius mokinių poreikius. Kiekvieno mokinio struktūros poreikis turi būti individualiai įvertintas ir suplanuotas. Mokiniui išmokstant daugiau savarankiškumo, struktūra gali būti po truputį laisvinama.
Svarbu:
- Apibrėžta klasės aplinka
- Vieta individualiam darbui (autistams sunku dirbti, jei šalia sėdi kitas žmogus, mokytojas. Tuomet jis nedirbs savarankiškai).
Tvarkaraščiai
Tvarkaraščiai yra mokiniams su autizmu reikalingos struktūros dalis. Daug mokinių turi problemų su sekvencine atmintimi ir laiko organizavimu. Tokiems vaikams gali būti sunku suprasti, ką jie turėtų daryti. Tvarkaraštis padeda mokiniui organizuoti ir numatyti dienos ar savaitės įvykius. Tai mažina nerimą dėl nežinojimo, kas įvyks toliau.
Dirba du specialistai, mokytojas sėdi priešais vaiką, o vaiko asistentas (dubleris) - už jo. Mokytojas vienoje rankoje laiko tai, ko vaikas šiuo metu gali norėti (mėgstamą maistą ar daiktą). Kita arčiau mokinio esanti ranka lieka laisva. Prieš ugdytinį padedamas simbolis. Dubleris atlieka partnerio funkciją, t. y. Bendrais veiksmais padeda vaikui ištiesti ranką, siekti, paimti paveikslėlį-simbolį ir paduoti jį priešais sėdinčiam mokytojui. Mokytojas ima paveikslėlį ir duoda už tai vaikui simbolyje pavaizduotą daiktą. Tas pats veiksmas kartojamas 10-20 kartų.
Mokymo metu nekalbama arba kalbama labai mažai. Veiklos laikas fiksuotas, dirbama tol, kol vaikas rodo norą, domisi, tačiau ne ilgiau nei 20-30 minučių.
Vaikas priešais save turi knygelę, ant kurios viršelio priklijuojami du skirtingi simboliai.
Keičiantis komunikaciniais simboliais-daiktais dar vis nekalbama. Vaikui sudaromos galimybės bendrauti su skirtingais komunikacijos partneriais.
Mokinys mokosi sudėti paprastą sakinį, pvz., ,,Aš matau obuolį".
Mokinys mokosi sudaryti tinkamą sakinio konstrukciją, tarti žodžius, pvz.: ,,Aš matau...", ,,Aš noriu...", skirti spalvas, formas, dydžius, t. y.
Rekomendacijos ir pagalba
Mokyti vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, atrodo bauginanti užduotis, tačiau tinkamai pasirengus galima pradėti sklandžiai. Ruošiantis rugsėjui, Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistai rekomenduoja mokytojo vadovą „Pasiruošimas darbui su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų“. Šis vadovas padės išsiaiškinti, ko verta tikėtis, ir parodys, kaip paversti savo klasę efektyvaus mokymosi erdve.
Kviečiame susipažinti su REKOMENDACIJOMIS, skirtomis tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Rekomendacijas parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos skyriaus specialistai. Šiame leidinyje rasite informaciją apie Lietuvoje teikiamas paslaugas šeimoms, auginančioms vaikus turinčius įvairiapusių raidos sutrikimų, taip pat apie vaikų ugdymą, „draugiškas“ ugdymo įstaigas bei bendras rekomendacijas padėsiančias suprasti kaip tinkamai ugdyti vaiką namuose, pritaikius aplinką ir prisitaikius prie pagrindinių vaiko poreikių.
Pristatome Ugdymo plėtotės centro parengtą leidinį „Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų?” Metodiniame leidinyje ir jo prieduose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi. Metodinėje knygoje pateikta informacija leis giliau susipažinti su ASS sampratomis, šių sutrikimų tipais ir priežastimis, raiška, probleminio elgesio prevencijos…
Ugdymo plėtotės centras parengė interviu su ISADD supervizore Isabella O’Donovan (Australija). Interviu kalbama apie intervencijos pasirinkimą, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą ir kaip siekti įtraukties mokykloje, klasėje. Supervizorės pateikti intervencijos ir ugdymo bendrieji principai aktualūs ugdymo, socialinio darbo specialistams ir tėvams. Subtitrai lietuvių kalba: video apatiniame dešiniame kampe paspaudę ikoną „Subtitrai” pasirinkite „Lietuvių kalba”.
Vasarai einant į pabaigą svarbu ne tik pasirūpinti mokyklinėmis priemonėmis, bet ir paruošti patį vaiką mokslo metams. Nauja mokykla, nauja klasė, naujos patalpos, mokytojai, vaikai - gali sukelti stresą bet kuriam vaikui. Ką bekalbėti apie vaikus turinčius autizmo spektro sutrikimą, kuriems ypač sunku prisitaikyti prie naujovių bei pokyčių. Mama Kimberlee Rutan McCaffery, auginanti vaikus su ASS savo tinklaraštyje pasidalino patarimais kaip paruošti vaikus su ASS…
„Šiandien įtvirtinome bendrą siekį padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms, pradedant ankstyvąja diagnostika, reikalingomis paslaugomis, baigiant specialistų rengimu ir realia pagalba tėvams. Tai mūsų visuomenės nariai, kuriems norėdami padėti, įsipareigojame dirbti petys į petį“, - sako ministras A. Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis tvirtina, kad pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimais, turi būti kuo individualesnė: čia negalioja principas, kas tinka vienam - tiks ir kitam. „Daugelis tyrimų ir ne vienos šeimos patirtis rodo, kad dėmesys, kantrybė ir sunkus nuolatinis darbas su autizmo spektro sutrikimą turinčiu vaiku gali padėti pasiekti reikšmingos pažangos. Norėdami padėti - turime sujungti pajėgas, todėl ir radosi konkretus veiksmų planas.“
„Tiek kuo anksčiau nustatant diagnozę, tiek vykdant ankstyvąją intervenciją ankstyvosios reabilitacijos ar ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose individualizuojant ugdymą ir teikiant švietimo pagalbą vaikui, taip pat konsultuojant tėvus ir kt. Džiaugiuosi, kad pavyko suvienyti pastangas, pasiekti bendro sutarimo. Tikiuosi, kad bus pritarta ir Švietimo įstatymo pataisai, numatančiai, kad kiekviena mokykla sudarytų sąlygas įvairių ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui ir reikalingos pagalbos teikimui“, - sako ministras A.
„Dėsime visas pastangas, kad jis virstų ne dar vienu dokumentu stalčiuje, o realia pagalba su autizmu susidūrusioms šeimoms Lietuvoje. Deja, plane kalbame tik apie vaikus, o visai pamirštame, kad po 15 metų mes turėsime tūkstančius suaugusių autistiškų asmenų, kuriems reikės plataus spektro pagalbos priemonių - nuo grupinio gyvenimo namų iki pagalbos universitetuose, integracijos į darbo rinką. Tad kviečiame žengti dar vieną svarbų žingsnį - paruošti šalies Autizmo strategiją, kokias turi kitos Vakarų Europos šalys. Mūsų asociacija yra „Autism Europe“ narė ir glaudžiai bendradarbiauja su kitų šalių asociacijomis, tad siūlome inicijuoti tarptautinę darbo grupę bei perkelti gerasias praktikas į Lietuvą“, - sako K.
Planuojama paruošti ir daugiau specialistų, kurie galėtų dirbti su tokių raidos sutrikimų turinčiais vaikais, padėti jų tėvams. Kaip pabrėžia specialistai, ankstyvoji diagnostika yra kritinis veiksnys tolesnei vaiko raidai. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo anksčiau pradedama teikti efektyvi pagalba ir ugdymas, tuo geresnė prognozė. Tam buvo atnaujintas vaikų profilaktinis sveikatos tikrinimas ir nuo 2015 metų pabaigos išsamiai specialistų aprašytas bei atliekamas ankstyvojo amžiaus vaikų iki 4 metų psichomotorinės raidos visuotinis tikrinimas. Pastebėjus, kad vaiko raida neatitinka jo amžiaus arba yra rizikos veiksnių vystytis vaiko raidos sutrikimui, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Tokia pagalba yra vaiko raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija. Lietuvoje daugėja vaikų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų. Kasmet didėja ir finansavimas. 2017 metais iš viso panaudota 5,8 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšų vaikų ankstyvosios reabilitacijos paslaugoms apmokėti, 2018 m. - 8,5 mln. eurų, o 2019 m. Pernai vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, iš viso buvo 1 896, 2017 metais - 1 719 vaikų, 2016 metais - 1 434 vaikai. Naujai susirgusių vaikų pernai buvo 710, 2017 metais - 409 vaikai, 2016 metais - 323 vaikai.
Vilniaus technologijų mokymo centro psichologė Milda Anužytė, lapkričio 19 d. popietę skyrusi pedagogų švietimui, sukvietė kolegas pagilinti žinias ir diskutuoti tema „Darbo su autistiškais vaikais galimybės mokykloje“. Susitikime aptarti keli svarbūs aspektai: kaip atpažinti autizmo spektro sutrikimus, kokią naudą autizmo spektrą turinčiam vaikui gali atnešti mokykla, kaip bendradarbiaujant grupių vadovams, mokytojams ir tėvams padėti tokiam vaikui. Paskaitos dalyviai, mokytojai, grupių vadovai, švietimo administratoriai džiaugėsi mokymų turiniu. Atsiliepimuose akcentuojamos atnaujintos žinios. „Ugdymo procese panaudosiu autizmo sutrikimų turinčio mokinio privalumus. Autizmas - neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Tai - ne liga, autizmu nesergama. Kol kas nėra vaistų autizmo gydymui. Tokia būklė tęsiasi visą gyvenimą. Sutrikimui nėra būdingi tipiški išoriniai fiziniai bruožai, tačiau autizmo bruožų yra labai daug. Ko autizmo sutrikimų turintis vaikas mokosi mokykloje? Čia vaikas mokosi būti grupės dalimi, laikytis klasėje nustatytos tvarkos ir paklusti grupėje nustatytoms taisyklėms, vadovautis grupės vertybėmis.
tags: #darbas #su #autizmu #serganciais #vaikais
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
