Nėščiųjų sveikatos patikrinimai darbo metu ir darbuotojų teisių užtikrinimas

Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas - užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ši teisės sritis reguliuoja darbo santykius, nustato darbo užmokesčio garantijas, darbo ir poilsio laiko ribojimus, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos, draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei.

Privalomi sveikatos patikrinimai ir darbdavio atsakomybė

Kiekvienas privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindamas, o dirbdamas - tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką. Darbuotojai iki 18 metų amžiaus privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimai atliekami siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. Darbdavys privalo organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą.

Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, yra darbdavio pareiga organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus ir sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku bei už tą laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai. Svarbu paminėti, kad įgyvendinus minėtame įstatyme įtvirtintus esminius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui administracinė ar tuo labiau baudžiamoji atsakomybė nekyla, įmonė nėra keliama į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupę, net ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

Nustatyta sveikatos tikrinimų tvarka reglamentuoja, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (F Nr. 048/a) nurodant: darbuotojo vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais; kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi galimybę darbdaviams vietoj Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) (forma E048) ir Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos (forma E047), naudoti elektronines darbuotojų sveikatos tikrinimų formas e. sveikatos platformoje. Darbuotojų sveikatos patikros įrašų e. sveikatos platformoje klausimais pagal kompetenciją išaiškinimus teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o informacija yra pateikta jos interneto svetainėje pranešime „Darbdaviams ir darbuotojams - paprastesnis būdas tvarkyti profilaktinių sveikatos tikrinimų pažymas“. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje yra pateiktos su tuo susijusios darbdaviams aktualios instrukcijos.

„Nors darbdaviai periodiškai organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus, deja, dažnai jie nebūna suinteresuoti sužinoti apie tikrąją darbuotojų sveikatos būklę, - pastebi kancleris Šarūnas Orlavičius. - Privalomieji darbuotojų sveikatos tikrinimai dažnai būna formalūs, neefektyvūs, atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai, bijodami prarasti darbą ir pajamas, slepia savo tikrąją sveikatos būklę, vengia, kad būtų nurodomi apribojimai darbui. Todėl nereikėtų stebėtis, kad auga profesinių ligų atvejų skaičius: 2023 m. buvo užregistruotos 469 profesinės ligos 192 asmenims, tai 183 profesinėmis ligomis ir 50 asmenų daugiau negu 2022 m.“

Ypatinga nėščiųjų ir naujai pagimdžiusių darbuotojų apsauga

Darbo teisė nustato aiškias apsaugos priemones nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę darbo vietoje.

Teisė į sveikatos patikrinimą darbo metu

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

Darbo sąlygų pritaikymas ir perkėlimas

Jeigu nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, kurių neįmanoma pašalinti keičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą toje pačioje įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.

Darbo ir poilsio laiko reglamentavimas

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.

Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.

Lankstus darbo grafikas ir atostogos

Ne visas darbo laikas ir nuotolinis darbas

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).

Kasmetinės ir kitos atostogos

Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus. Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas.

Privalomos nemokamos atostogos

Darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas darbuotojui tam tikrais atvejais. Teisininkė taip pat nurodo, kad Darbo kodekse yra nustatyta ir maksimali nemokamų atostogų trukmė tais atvejais, kai jas suteikti darbdavys privalo. Toliau pateikiama suvestinė:

Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi tokį pažeidimą, kai darbdavys atsisako išleisti darbuotoja nemokamų atostogų tuo atveju, kai tai daryti privalo, galėtų taikyti administracinę atsakomybę. Pavyzdžiui, jei darbuotojas pateikia prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo santuokai sudaryti, o tokio prašymo darbdavys netenkina, ir darbuotojas prašyme nurodytu laiku nepasirodo darbe, darbdavys atleidžia darbuotoją dėl pravaikštų, toks atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu. Darbuotojo prašymu ar šalių susitarimu suteikiamų atostogų trukmę nustato šalys bendru sutarimu.

Tačiau teisininkė pažymi, kad darbuotojas, teikdamas prašymą dėl nemokamų atostogų turi nepamiršti vieno svarbaus aspekto - kad nemokamų atostogų metu jis nėra apdraustas socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad darbuotojas turėtų pats atidžiai įsivertinti, kiek nemokamų atostogų jam reikia, nes nuo to gali priklausyti kitos svarbios socialinės garantijos - net ir tokios, kaip galimybė gauti valstybines sveikatos priežiūros paslaugas. „Jeigu darbuotojas nemokamų atostogų metu susirgtų, ligos išmoka nebūtų mokama, o darbdaviui taip pat nepriklauso apmokėti dvi pirmąsias nedarbingumo dienas. Tiesa, pasibaigus nemokamoms atostogomis, o nedarbingumui vis dar tęsiantis - „Sodra“ mokės ligos išmoką nuo nemokamų atostogų pabaigos. Svarbu paminėti ir tai, kad be atskiro darbuotojo prašymo nemokamos atostogos nebūtų pratęsiamos ligos laikotarpiu,“ - apibendrina dr. I. Povilaitienė.

Inspekcijos atstovai rekomenduoja darbuotojams planuoti atostogas (tiek kasmetines, tiek nemokamas) tik tada, kai darbdavys priima rašytinį sprendimą dėl atostogų suteikimo. Prašymą reikėtų pateikti raštu, kaip ir gauti raštišką darbdavio sutikimą, kitaip bus sunku įrodyti, kad darbuotojas apie atostogas darbdavį įspėjo, o šis su jomis sutiko.

Nėščiųjų ir jaunų mamų apsauga nuo atleidimo

Mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites. Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus.

Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu.

Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.

Darbo kodekse nemokamos atostogos yra priskiriamos prie tikslinių, o tai reiškia, kad darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo teisę po šių atostogų, kad ir kokios trukmės jos būtų, sugrįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs.

Bendrieji darbuotojų sveikatos tikrinimai ir jų svarba

„Kiekvienas privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindamas, o dirbdamas - tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimų grafiką. Įsivaizduojama, kad nuolatiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai turėtų rūpėti tik su kenksmingomis medžiagomis ar pavojinga aparatūra dirbantiems žmonėms. Vis dėlto medikai prieštarauja. „Visada galima paklausti - o kas yra pavojingos ar kenksmingos sąlygos? Juk galima būtų ne sveikatą tikrinti, o pašalinti tas „netinkamas“ sąlygas. Bet iš tiesų visada primenama, kad sveikas gyvenimo būdas, tai ne tik kenksmingų medžiagų vengimas, bet ir aktyvus judėjimas, sportas, tinkama mityba, - pasakoja Karoliniškių šeimos klinikos gydytojas Tomas Gudas. - Klaidingai galvojama, kad sėdimas darbas neturi kenksmingų padarinių. Dažniausiai tai darbas prie kompiuterio - nuolatinė akių įtampa, „sustingusi“ kūno padėtis, labai riboti judesiai. Be to, kiekviena elektroninė darbo priemonė - net kompiuterio pelė - veikdama sukuria labai silpnus elektromagnetinius laukus, kurie gali paveikti kai kuriuos gyvybinius procesus.“

E. Syrkaševaitė pasakoja, kad profilaktinis sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas gydymo įstaigoje, kurioje darbuotojas yra prisiregistravęs pas savo šeimos gydytoją, arba privačioje klinikoje, pas bendrosios praktikos ar šeimos gydytoją. Na, o tiems, kurie nori sutaupyti laiko, patiks galimybė profilaktiškai pasitikrinti sveikatą registruojantis internetu www.sveikatospazymos.lt. Čia galėsite pasirinkti patogią atvykimo vietą, t. y. miestą ir kliniką, bei atvykimo laiką. Bendras profilaktinis darbuotojų sveikatos patikrinimas apima: šeimos gydytojo konsultaciją, regėjimo, klausos ištyrimą, kraujospūdžio matavimą, širdies tonų, plaučių klausymą, bendrą kraujo ištyrimą, psichikos, nervų sistemos veiklos įvertinimą.

Ko gero, dažnas mūsų į gydytojus kreipiamės tik tada, kai ką nors suskausta ar jaučiame ryškų sveikatos pablogėjimą, net jei ir žinome, kaip svarbu profilaktiškai tikrintis. „Užimtumas - ne pasiteisinimas. Pagal Lietuvos teisės aktus, žmogus profilaktiniam sveikatos patikrinimui turi teisę gauti visą dieną, už kurią mokamas vidutinis atlyginimas“, - sako Karoliniškių šeimos klinikos gydytojas.

tags: #ar #nestumo #metu #tikrinantis #sveikata #atskaiciuoti

• Stilius ir patogumas
• Atsakymas, kodėl kiaušinis tapo Velykų simboliu
• kaip saugoti kūdikio nuotraukas
• Vaisiaus alkoholio sindromo apžvalga
• Dainelės vaikams lietuvių kalba