Saugių vaikų namų koncepcija ir veiklos principai Lietuvoje

Straipsnyje aptariamos vaiko gyvenimo globos namuose pratęsimo sąlygos Lietuvoje. Nagrinėjami teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teises ir globą, socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo aspektai, globos centrų veikla ir budinčių bei nuolatinių globotojų vaidmuo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į vaiko gerovės užtikrinimą, jo teises ir galimybes augti saugioje aplinkoje.

Vaiko teisių apsauga ir teisinis reguliavimas

Lietuvoje vaiko teisinę apsaugą reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pradedant nuo Konstitucijos ir baigiant specializuotais įstatymais. Vaiko teisės yra prigimtinės kiekvieno asmens teisės ir laisvės. Valstybė įpareigojama garantuoti šias teises ir laisves kiekvienam, kas yra jos jurisdikcijoje. Šeimos narių santykiai nėra visiškai privatūs, jiems būdingas tam tikras viešumas. Valstybė užtikrina vaiko apsaugą, tėvų valdžios ribojimą, globą ir rūpybą. Svarbios nuostatos, užtikrinančios vaiko rūpybą, yra įtvirtintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

Konvencija pripažįsta, kad vaikas yra individas, turintis teisę žinoti savo tėvus ir augti šeimoje. Vaiko teisės ir teisėti interesai turi būti ginami, kai to negali užtikrinti jo tėvai. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją 1995 m. liepos 3 d., o 1996 m. kovo 14 d. priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą.

Vaiko gerovės valstybės politika

Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Šioje Koncepcijoje Lietuva įsipareigojo siekti visapusiškos vaiko apsaugos ir jo gerovės. Koncepcijos siekis - daryti įtaką socialinei ir ekonominei politikai, kad vaikui būtų sudarytos sąlygos gyventi visavertį gyvenimą.

Šie principai yra kuriami: vaiko gerovės klausimai yra politiniai, o vaiko gerovės užtikrinimas yra valstybės politinis prioritetas, vaiko gerovės užtikrinimo atsakomybe dalijasi šeima ir valstybė, priimant sprendimus vadovaujamasi vaiko interesų prioritetiškumu, vaikui yra garantuojamos teisės ir galimybės gyventi saugioje aplinkoje, jaustis mylimam, oriam ir visaverte asmenybe.

Pagal Koncepcijos nuostatas, vaiku yra laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, o vaiko gerovės politika yra socialinės politikos dalis, apibrėžta trimis principais: vaiko teise į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą. Vaiko apsauga - tai teisė augti tėvų šeimoje ir gauti profesionalią pagalbą, kuri jį apsaugotų nuo socialinio ir individualaus smurto. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtino Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemones 2005-2012 metams.

Vaikų globos institucijų raida ir pertvarka

Istorinė perspektyva

Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms). 1940 SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų).

Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos modelio

2015 pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. T. p. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Vykdant Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005 - 2012 metams planą, parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007 - 2012 metams planas. Siekiant įgyvendinti Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos pirmąjį tikslą - pertvarkyti vaiko globos (rūpybos) sistemą, kad ji atitiktų vaiko geriausius interesus - tėvų globos netekusius vaikus siųsti į globėjus (rūpintojus) šeimas. Siektina reikšmė 2012 metais turėtų būti 55 procentai, lyginant su dabartine 2006 m. Taip pat siekiama mažinti globos institucijose esančių vaikų skaičių. Siektina reikšmė 2012 metais - 30 proc., lyginant su 2006 m.

Vaiko globos institucijų sistema dažnai lemia sutrikusį vaiko prieraišumo jausmą, o tai savo ruožtu apsunkina vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose. Institucinė globa negali užtikrinti tokio paties dėmesio, meilės ir rūpesčio, kokį vaikas galėtų gauti šeimoje, kartu gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę.

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja.

2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %). 2018 globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose).

Bendruomeniniai vaikų globos namai: saugios aplinkos kūrimas

Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija

Įgyvendinant Institucinės globos pertvarkos projektą, bendruomeninių globos namų atidarymas - vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Pagrindinis jos tikslas - tėvų globos netekusiems vaikams suteikti šeimai artimą aplinką - saugumą, kuriant patikimą tarpusavio ryšį.

Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., name, bute) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius.

Pertvarkos procesų ekspertas Utenos regione Gytis Baltrūnas teigia, kad globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės. Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų.

Veiklos principai ir vaiko įgūdžių ugdymas

Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas - nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų. „Beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t.“, - sakė Gytis Baltrūnas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai. - „Juk niekas iš mūsų nenorėtų daryti to, ko niekada neprireikė, pavyzdžiui, keisti patalynės užvalkalus ar plauti indus. Paprasčiausia maisto gamyba gali būti didelis iššūkis.“ Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant. „Žmogaus protas visuomet rinksis lengvesnę galimybę - nedaryti, jeigu to nereikalaujama“, - pastebėjo G. Baltrūnas.

G. Baltrūnas pastebi, kad tendencija pasaulyje yra tokia, jog tokiuose namuose vis dėlto apsigyvena daugiau vyresnių vaikų, kurie nenori keliauti iš vieno globėjo pas kitą, todėl kuria jaukią ir privačią erdvę bendruomeniniuose namuose. Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui. Pertvarkos procesų ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: „Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus.“

Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė sako, kad bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai kaip įstaiga bus palankesnė tuo, jog neturės jokių skiriamųjų ženklų - nebus įstaigos lentelės, kiekvienas tokiuose namuose gyvenantis vaikas turės savo asmeninį raktą, o erdvės bus kuriamos atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, į svečius visuomet bus galima pasikviesti draugų. Kitaip tariant, primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka. „Viskas vyksta geranoriškai, darbuotojams ir vaikams kartu planuojant veiklas ir darbus. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį“, - sako Ž. Vaidachovičienė, akcentuodama, kad labai svarbu vaikams sudaryti sąlygas įgyti darbinius, namų ūkio, biudžeto planavimo ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius. Moteris teigia, kad ne visi tradicinėse šeimose augantys vaikai moka įjungti skalbimo mašiną ar išsilyginti savo drabužius. O čia tokie įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis. - „Džiaugiamės vaikų savarankiškumu, jų gebėjimu planuotis savo biudžetą.“

Vis dėlto, kad ir koks šiuolaikiškas, visus standartus atitinkantis pastatas bebūtų, ne tai paverčia vietą namais, į kuriuos visada norisi sugrįžti. Visų pirma, tai žmogiškieji ištekliai - socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius. Apie tai kalba ir Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų direktorius Marius Baltuška. „Sukūrę tvarius, saugumu ir pasitikėjimu grįstus santykius, džiaugiamės, kad jau suaugę ir iš globos namų išėję vaikai pas mus grįžta, dalinasi savo pasiekimais ir patirtimis.“ Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai. Tam yra parengta GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa. Remiantis ja, jau ne vienerius metus yra mokomi darbuotojai, galintys deramai atliepti į krizines situacijas patekusių vaikų poreikius. - „Žinome, kad vaikai patenka iš disfunkcinių šeimų, todėl reikia skirti dvigubai daugiau dėmesio ir rūpesčio, tuo pačiu skatinant, kad jie įgytų kuo daugiau savarankiškų įgūdžių, ateityje jiems padėsiančių gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje“, - apie laukiančius bendruomeninių namų iššūkius sako Ž. Vaidachovičienė.

Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.

Higienos ir saugumo reikalavimai

Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo patalpų ploto, o miegamajame kambaryje vienai vietai - ne mažiau kaip 6 kv. m.

COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus, kaip organizuoti veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui. Tai apima temperatūros matavimą, izoliavimą, grupinių veiklų ribojimą, apsaugos priemonių naudojimą ir lankymo draudimą.

Finansavimo iššūkiai ir valdymas

Finansavimo sistemos problemos

Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. „Paslaugų krepšelis vaikui“ - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus „paslaugų krepšelį vaikui“, atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.

Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt.

Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.

Administravimas ir valdymas

Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji. Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, yra 19.

Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, apklausiant globos namų vadovus ir vaikus. Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, infliacija bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, apšildymui.

Visuomenės požiūris ir mitų griovimas apie globos namuose augančius vaikus

Paplitę mitai ir jų paneigimas

Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą.

Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.

Kitas mitas yra susijęs su globėjų amžiumi ir patirtimi. Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.

Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.

Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. „Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas.

Santykių kūrimas ir pagalba globėjams

Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas. Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku.

Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

tags: #saugu #vaiku #namai

• Išsamus gidas apie katės nėštumą
• Apie bendruomeninės priežiūros modelius vaikų globos namuose
• Pasivaikščiojimai su mažyliu: naudingi patarimai tėveliams
• aktyvus nėštumas: sporto gidas būsimoms mamoms
• Apie aborto tipus ir eigą