Darbo kodekso garantijos tėvams, auginantiems vaikus: teisės ir galimybės
Lietuvos teisės sistema įtvirtina platų garantijų spektrą, kurio tikslas - sukurti palankesnę darbo aplinką darbuotojams, auginantiems nepilnamečius vaikus. Darbo kodekso garantijos tėvams, auginantiems vaikus, užtikrina galimybę efektyviai derinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą. Šios garantijos apima specialias nuostatas, skirtas nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, taip pat visiems tėvams, auginantiems vaikus, palengvinant jų suderinamumą su darbo įsipareigojimais.
Specialios garantijos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato ypatingas garantijas nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų. Šios garantijos apima saugias darbo sąlygas, apsaugą nuo atleidimo, atostogas ir specialias pertraukas.
Saugios ir sveikos darbo sąlygos
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės.
Be to, nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu.
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų po gimdymo.
Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas. „Šios atostogos skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.“ Elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais.
Pertraukos kūdikiui žindyti
Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 val., suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti. Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos, perkeltos į darbo dienos pabaigą.
Apsauga nuo atleidimo nėštumo metu ir po gimdymo
Darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. įspėta apie planuojamą atleidimą gali būti tik tuo atveju, jei baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo sprendimu). Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta, jei su tuo sutinka pati darbuotoja.
Vaiko priežiūros atostogos ir tėvystės atostogos
Kam priklauso vaiko priežiūros atostogos?
Darbo kodeksas numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda. Įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas, tačiau apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu, ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų.
Tėvystės atostogos
Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis.
Grįžimas į darbą po atostogų
Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti po tikslinių atostogų, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise. Darbdavys saugo darbuotojo vietą. Keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Išmokos
Svarbu pažymėti, kad nėštumo, gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui mokamos socialinio draudimo išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Darbo laiko reguliavimas ir lankstumas
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tėvams derinti darbą ir šeimą, Darbo kodeksas numato keletą darbo laiko reguliavimo ir lankstumo galimybių.
Sutrumpinta darbo laiko norma biudžetinio sektoriaus darbuotojams
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 str. 5 d. pakeitimas ir nustatoma sutrumpinta 32 valandų darbo laiko norma biudžetinio sektoriaus darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų. Darbo užmokestis mažesnei darbo laiko normai paliekamas toks, koks jis buvo mokamas esant didesnei laiko normai. Darbuotojo prašymas nereikalingas, tai yra darbdavio pareiga pasirūpinti, kad darbuotojui būtų taikoma sutrumpinta darbo laiko norma. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
Tuo atveju, jei darbuotojas dirba ne visą darbo laiką (pvz. 0,5 etato) - darbo laiko norma trumpinama proporcingai. Jei mokytojo kontaktinės valandos yra susietos su nekontaktinėmis (pasiruošimas ugdomajai veiklai), tiek kontaktas, tiek ir ne kontaktas trumpinami proporcingai. Jei teisės aktai pareigybei nustato savaitinę darbo laiko normą trumpesnę nei 32 valandos (pvz. meninio ugdymo mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, darbo laikas per savaitę yra 28 valandos), tokiu atveju savaitės darbo laiko norma nėra trumpinama.
Darbo, pamainų grafiko pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Darbuotojas galėtų išreikšti norą pakeisti jam nustatytą pamainą tiek vienetinį atvejį, vieną kartą pakeitus jam nustatytą pamainą, tiek pakeičiant viso mėnesio grafiką, perkeliant jį į kitą šio mėnesio pamainą. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų.
Darbas nuotoliu
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Jeigu darbdavys atsisako jį tenkinti, jis privalo pateikti pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, įrodydamas, kad nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų. Ši nuostata padeda darbuotojams derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
Kasmetinės ir nemokamos atostogos
Darbo kodeksas taip pat numato aiškius prioritetus, sudarant kasmetinių atostogų grafiką, ir suteikia teisę į nemokamas atostogas tam tikroms darbuotojų grupėms.
Kasmetinių atostogų prioritetai
Darbo kodeksas nustato aiškius prioritetus sudarant kasmetinių atostogų grafiką. Prioritetas teikiamas šioms darbuotojų grupėms:
- darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų;
- darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų;
- darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų;
- darbuotojams, auginantiems du ar daugiau vaikų.
Kiekviena pirmiau įvardyta darbuotojų grupė turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką kitos atžvilgiu. Darbdavys privalo pirmiausia atsižvelgti į šių darbuotojų norus dėl kasmetinių atostogų laiko pasirinkimo. Tik tuomet, kai atsižvelgta į šių grupių norus, svarstomi kitų darbuotojų pageidavimai.
Papildomos kasmetinės atostogos
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Atskiros darbuotojų kategorijos (pavyzdžiui, medikai, lėktuvų pilotai, pedagogai ir panašiai) gali turėti kitas (pailgintas) kasmetinių atostogų trukmes, kurias nustato Vyriausybė.
Nemokamos atostogos
Darbo kodeksas taip pat suteikia teisę tam tikroms darbuotojų grupėms gauti nemokamas atostogas. Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į iki 14 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, gali gauti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Vaiko motinos NGA ir VPA metu tėvui (tėvo VPA metu - motinai), jų prašymu turi būti suteiktos nemokamos atostogos.
Apsauga nuo atleidimo ir ilgesni įspėjimo terminai
Darbo kodeksas numato apsaugą nuo atleidimo ir ilgesnius įspėjimo terminus darbuotojams, auginantiems vaikus.
Bendroji apsauga
Apsauga taip pat taikoma darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai) t.y., dėl pareigybės naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Darbuotojui atsisakius pakeisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti į kitą vietovę, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
Ilgesni įspėjimo terminai atleidžiant iš darbo
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Svarbios išlygos mažoms įmonėms
Svarbu pažymėti, kad kai kurios nuostatos, pavyzdžiui, pirmenybė likti darbe atleidžiant grupę darbuotojų, sutrumpintos darbo dienos galimybė ar kasmetinių atostogų suteikimo eiliškumo tvarkos taisyklės, negalioja mažose įmonėse, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
