Vis daugiau tėvų pritaria idėjai, kad jų atžalos vasaros atostogas išnaudotų produktyviai ir semtųsi žinių darbo rinkoje. Tyrimai rodo, kad net 75 proc. tėvų teigia, kad leistų dirbti savo 14-mečiui vaikui. Darbas paauglystėje ne tik suteikia finansinę nepriklausomybę, bet ir ugdo atsakomybę, lavina bendravimo įgūdžius bei padeda susipažinti su realia darbo aplinka.
Lietuvoje įdarbinti galima asmenis nuo 14 metų. Tačiau visi 14-18 metų jaunuoliai dar skirstomi į dvi grupes: vaikus (14-16 m.) ir paauglius (16-18 m.). Norint dirbti, būtina gauti tėvų raštišką sutikimą. Darbdavys, norintis įdarbinti moksleivius, privalo informuoti juos ir jų tėvus apie galimas profesines rizikas, susijusias su konkrečiu darbu.
14-16 metų vaikai gali dirbti tik lengvus darbus, kurie nekenkia jų sveikatai ir raidai. Teisės akte yra numatytas darbų, kurių negalima dirbti nepilnamečiams asmenims, sąrašas. Šios amžiaus grupės atstovai gali dirbti tik 6 valandas per dieną arba 30 valandų per savaitę. Jiems draudžiama dirbti nuo 20 iki 6 valandos (t. y. pamainomis). Be to, vaikai bent 14 kalendorinių dienų per vasaros atostogas turi ilsėtis.
Paaugliai (t. y. 16-18 m.) gali dirbti iki 8 valandų per dieną arba 40 valandų per savaitę, bet ne ilgiau nei 8 valandas per dieną, įskaitant laiką, skirtą mokymuisi. Jiems draudžiama dirbti nuo 22 iki 6 valandos.

| Kriterijus | Vaikai (14-16 metų) | Paaugliai (16-18 metų) |
|---|---|---|
| Leidžiamas darbas | Tik lengvi darbai, nekenkiantys sveikatai ir raidai | Įvairesni darbai, išskyrus draudžiamus nepilnamečiams |
| Maksimalus darbo laikas per dieną | 6 valandos | 8 valandos (įskaitant mokymąsi) |
| Maksimalus darbo laikas per savaitę | 30 valandų | 40 valandų |
| Draudžiamas darbas nuo/iki | 20:00 - 6:00 | 22:00 - 6:00 |
| Tėvų sutikimas | Būtinas raštiškas | Būtinas raštiškas |
| Atostogos vasarą | Mažiausiai 14 kalendorinių dienų | Nereglamentuojama konkrečios vasaros atostogos, bet priklauso nuo bendro atostogų grafiko |
Pirmoji mintis, kylanti daugeliui moksleivių - didieji darbo skelbimų portalai. Tačiau jie dažniausiai yra orientuoti į ieškančiuosius nuolatinio darbo. Verta paieškoti specializuotų portalų, pavyzdžiui, „Dirbam.lt“, kuriame yra daugiau darbo pasiūlymų jaunuoliams.

Puiki terpė jaunuoliams ieškoti sezoninių darbų yra socialiniai tinklai. Rinka susiklosčiusi taip, kad didysis sezoninių, trumpalaikių darbų skelbimų srautas vis tik nusistovi „Facebook“ grupėse. Galima rasti netgi specializuotų grupių, pavyzdžiui, „Darbas Palangoje, Šventojoje“, „Darbai moksleiviams, studentams“ ir pan. Ieškant darbo Švenčionyse, verta ieškoti panašių vietinių grupių ar skelbimų lentų.
Kartais net nebūtina ieškoti darbo internete. Jeigu netoli namų yra kokia kavinė ar tinklo restoranas, galima tiesiog užeiti ir paklausti, ar ten neieškoma darbuotojų, palikti savo kontaktinius duomenis. Kreiptis į darbdavį tiesiogiai, ne per kažkokius interneto kanalus, gali būti veiksminga.
Vienas efektyviausių ir užtikrintų būdų rasti darbą, pasakoja „CV Online“ specialistė, yra per artimuosius: „Pasidomėkite, gal net toje pačioje įmonėje, kur dirba mama arba tėtis, vasarai ieškoma darbuotojų?“. Jei dirbote praeitą vasarą ir darbdaviai pastebėjo, kad darbuotojas geras, tvarkingai atliko visas jam paskirtas užduotis, jie stengiasi kitą vasarą vėl prisitraukti tą darbuotoją, o tada dar paklausia, gal dirbti norėtų ir draugai.
Kasmet vis daugiau dėmesio sulaukia projektai, skirti padėti jaunuoliams išbandyti įvairias profesijas, pavyzdžiui, „Pasimatuok profesiją vasarą“. Užimtumo tarnyba pateikia informacijos, kad jau nuo kovo aktyvėja sezoninių darbų pasiūla, stebimas sezoninių svyravimų nulemtas laisvų darbo vietų augimas.

Dažniausiai ir darbdaviai ieško, ir patys jaunuoliai pageidauja dirbti ledų, gaiviųjų gėrimų ar suvenyrų pardavėjais. Gana dažnai darbą galima gauti pas ūkininkus, ieškančius derliaus surinkėjų, arba pas žmones prižiūrėti sodą, šienauti veją, pavedžioti augintinius ir t. t.
Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės labai dažnai ieško pagalbinių darbuotojų, padavėjų, o kai kurie ryžtasi apmokyti patirties neturinčius jaunuolius kepti picas, gaminti sušius ar kebabus. Ypač turizmo ir maitinimo sektoriai kurortuose (nors Švenčionys nėra tradicinis kurortas, vasarą čia taip pat padidėja turistų srautai, atsiranda daugiau darbo vietų) reikalingi klientus aptarnaujantys darbuotojai viešbučiuose (administratoriai, kambarinės), maitinimo įstaigose (indų plovėjai, virėjų padėjėjai, barmenai, padavėjai ir t. t.). Maitinimo sektorius yra labai priklausomas nuo jaunimo - tai viena iš tų sričių, kurioje daugelis moksleivių ir studentų pradeda savo karjerą.
Vasarą taip pat padaugėja darbo skelbimų prekybos centruose (pavyzdžiui, „Maximose“, „Rimi“), ieškančiuose sezoninių darbuotojų. Nemažai jaunuolių aktyviai ieško darbo ir savo mieste. Pagrindinės sritys, kur moksleiviai arba jaunimas dirba vasarą, yra prekyba, maitinimo įstaigos, gamyba, žemės ūkis (prie jo galima priskirti uogų, grybų rinkimą, perdirbimą).
Kai kuriuose regionuose gausu lauko pramogų (batutų parkų po atviru dangumi, atrakcionų parkų ir kt.), tad sėkmingai įsidarbinti galima ir ten. Statybų sektoriuje jaunimui siūlomi paprastesni pagalbiniai darbai, kur nereikalinga kvalifikacija. Dažniau tokius darbus renkasi vaikinai.
Darbo paklausa prieš vasaros sezoną kasmet išauga, pavyzdžiui, 44,1 proc., rodo statistika. Tai rodo, kad galimybių dirbti jaunuoliams Lietuvoje, įskaitant Švenčionių rajoną, yra vis daugiau.
tags: #darbas #14 #metu #vaikui #svencionys