Dantų pūlinio, pulpito ir dantenų pūslės priežastys bei kūdikių dantų dygimo simptomai

Burnos ertmės sveikata yra esminė bendrai gerai savijautai. Tačiau neretai susiduriame su nemaloniais pojūčiais, tokiais kaip dantų skausmas, dantenų patinimas ar net pūliniai. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančias problemas: danties pūlinį, pulpito uždegimą ir dantenų pūsles suaugusiems, bei natūralų, tačiau sudėtingą kūdikių dantų dygimo procesą. Sužinosite, kodėl atsiranda šios problemos, kokie yra jų simptomai, gydymo būdai ir svarbiausia - kaip jų išvengti.

Danties pūlinys, tai infekcijos sukeltas pūlių kaupimasis danties viduje, pulpoje arba aplink dantį. Pūlinys gali sukelti skausmą, diskomfortą ar rimtesnes pasekmes, todėl svarbu skubiai taikyti gydymo metodus. Norint išvengti rimtesnių pasekmių, būtina laiku užkirsti kelią ties danties šaknies viršūne susidarančio pūlinio atsiradimui arba jam atsiradus suteikti skubią pagalbą.

Dantų pūlinys (dantenų abscesas): priežastys ir simptomai

Danties pūlinys (dantenų abscesas) - bakterinė infekcija, įprastai susiformuojanti dantenų/danties šaknyse, sukelianti ne tik skausmą bei kito pobūdžio diskomfortą, bet ir įspėjanti apie kitas burnos ertmės sveikatos problemas. Danties pūlinys, žinomas kaip dantenų abscesas, yra bakterinė infekcija, kuri dažniausiai išsivysto dantenų ar danties šaknies srityje. Tai gali būti skausminga būklė, susijusi su uždegimu, ir reikalauja medicininės intervencijos.

Kodėl atsiranda danties pūlinys?

Dažniausiai tokio uždegimo priežastis - bakterinė infekcija pulpoje. Dažniausiai jį sukelia negydomi danties kietųjų audinių pažeidimai (kariesas) ir ten apsigyvenusios bakterijos. Pūlinys gali atsirasti ir po danties rovimo, kadangi išrovus dantį mikroorganizmai gali pakliūti į žaizdą. Taip pat galima išskirti ir kitas priežastis, tokias kaip:

• Įtrūkęs arba skilęs dantis;
• Prasta burnos ertmės higiena;
• Traumos burnos ertmėje, pažeista burnos gleivinė;
• Gingivitas, kitaip dantenų uždegimas;
• Periodontitas (parodontozė);
• Lėtinės organizmo infekcijos;
• Silpna imuninė sistema, autoimuniniai sutrikimai;
• Kitos ligos.

Bet kokiu atveju pūlinys ant dantenų turi būti gydomas. Danties pūlinys iš pradžių atrodo nekeliantis daug žalos, tačiau iš tiesų jis gali sukelti rimtų ligų bei komplikacijų.

Danties pūlinio simptomai - kaip atpažinti?

Paprastai pirmiausiai atsiranda vienas pūlinys virš danties arba ribotas pūlinys, patinimas vieno danties srityje. Tačiau uždelsus jis gali apimti platesnę sritį, nusileisti į kaklo sritį, sukelti karščiavimą ir kitus bendrinius simptomus. Pagrindiniai simptomai, padedantys atpažinti tokią problemą, yra šie:

• Nemalonus tvinkčiojimas dantyje, ar jo srityje reguliarus, pasikartojantis, nuolat atsinaujinantis skausmas;
• Dantenų uždegimas, burnos ertmės patinimas;
• Kartus skonis burnoje (primenantis geležies skonį);
• Pūlių tekėjimas;
• Dantenų paraudimas, paburkimas;
• Skausmas sukandant, kramtant - ypač patinimo srityje;
• Galvos skausmas;
• Patinę ir/ar skausmingi limfmazgiai;
• Padidėjusi kūno temperatūra;
• Diskomfortas kalbant;
• Miego sutrikimai.

Pūlinio zona gali būti skausminga, ypač spaudžiant arba liečiant liežuviu. Patinimas. Pūlinys gali sukelti patinimą ir paraudimą aplink uždegimo vietą. Nemalonus jausmas, lyg tvinkčiotų kartu su skausmu. Danties skausmas pūliniui esant gali būti nuolatinis ar pasikartojantis. Taip pat atsiradęs danties pūlinys gali atnešti danties skausmą ir pulių tekėjimą. Esant danties pūliniui gali atsirasti kartumo skonis burnoje. Esant danties pūliniui gali būti jaučiamas danties jautrumas bei skausmas. Kramtant maistą jaučiamas nemalonus skausmas gali byloti apie danties pūlinio atsiradimą, kurį reikėtų skubiai pašalinti.

Pulpitas - danties nervo uždegimas

Pulpitas yra danties nervo uždegimas, besiformuojantis giliai šaknyje. Danties vidinėje dalyje yra minkšti audiniai, vadinami pulpa. Ją sudaro kraujagyslės, limfagyslės, jungiamasis audinys ir nervai. Pulpitas yra būklė, lemianti skausmingą šios srities uždegimą, kuris gali pasireikšti viename arba keliuose dantyse. Išskiriamas skirtingų rūšių ir intensyvumo pulpitas, pagal kurį parenkamas ir tinkamiausias gydymas. Ligos pavadinimas „pulpitas“ kilo nuo žodžio „pulpa“. Pulpa - tai po emaliu ir dentinu esantis vidinis minkštasis audinys, dar kitaip vadinamas nervu.

Pulpito priežastys

Dažniausiai pulpitą sukelia įvairūs infekcinio pobūdžio pažeidimai. Įprasta situacija, kai pulpitas atsiranda dėl pažengusio karieso, kuris pažeidžia dantų kanalus. Negydant dantų ėduonies suardomas emalis ir bakterijos patenka į pulpą. Remiantis naujausiais duomenimis, dažniausia pulpito priežastis yra į danties minkštimą dėl ėduonies patekusios bakterijos. Tokiu atveju pažeidžiami emalio ir dentino sluoksniai, apsaugantys pulpą nuo infekcijos.

Kitos pulpito priežastys gali būti šios:

• Sužalojimas, pavyzdžiui, smūgis į dantį;
• Nulūžęs dantis ir dėl to atsivėrusi pulpa;
• Pasikartojanti trauma, kurią sukelia dantų problemos, pavyzdžiui, žandikaulio poslinkis arba bruksizmas.

Be infekcinio pobūdžio pažeidimų įtakos gali turėti ir fiziniai bei cheminiai dantų pažeidimai, medikamentų vartojimas, rūkymas, kiti prasti įpročiai. Pulpitas gali būti išprovokuotas patyrus į dantį smūgį, dančiui nulūžus ir atsivėrus pulpai, kai atsiranda atviras danties nervas. Tokios priežastys pirmiausia paprastai sukelia grįžtamą pulpos uždegimą. Jeigu jis nėra gydomas, pulpitas tampa negrįžtamu.

Pulpito formos ir simptomai

Pulpitas pasireiškia labai įvairiai. Išskiriamos skirtingos šios susirgimo stadijos pagal sudėtingumą. Sunkesniais atvejais pažeidimai dar didesni ir gresia komplikacijomis, todėl pastebėjus pulpitą reikėtų gydyti jį nedelsiant, svarbu neatidėlioti vizito odontologo kabinete.

Grįžtamas pulpitas

Tai lengvesnė pulpito forma, pasireiškianti gana nedideliu uždegimu ir skausmu. Paprastai dantyje susiformuoja negili ertmė be bakterijų sankaupų. Sergant grįžtamu pulpitu, valgant ką nors saldaus ar šalto, gali pasireikšti skausmas, kuris pašalinus dirgiklį praeina. Procedūrų metu danties minkštimą galima nesunkiai išgelbėti. Danties minkštimas šiuo atveju išlieka pakankamai sveikas, kad būtų galima jį išsaugoti. Pirmuoju atveju paprastai skausmas būna silpnesnis ir atsiranda tik valgant.

Negrįžtamas pulpitas

Tai jau sudėtingesnė pulpito forma, kuriai būdinga stiprus pulpos uždegimas bakterijoms išplitus į nervą. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl reikalingas skubus dantų gydymas. Negrįžtamas pulpitas dažniausiai sukelia intensyvų skausmą, kuris gali būti savaiminis, užsitęsiantis ir plintantis. Šis simptomas gali būti toks stiprus, kad nuo jo pabundama naktį. Su negrįžtamu pulpos uždegimu susijęs skausmas gali būti stipresnis ir išlikti visą dieną bei naktį. Pasireiškus tokiai būklei gali būti sunku nustatyti tikslų skausmo šaltinį.

Pulpito simptomų raiška labai individualaus intensyvumo. Jis priklauso nuo ligos pažengimo stadijos ir paciento būklės. Negydomas pulpitas sukelia rimtų komplikacijų, kurių gydymas dar ilgesnis ir sudėtingesnis, nei įprastai. Negrįžtamas pulpos uždegimas gali apimti tokius infekcijos simptomus kaip:

• Karščiavimas;
• Nemalonus skonis burnoje;
• Blogas kvapas (halitozė);
• Patinę limfmazgiai;
• Pasunkėjęs valgymas;
• Veido ar skruosto patinimas.

Pulpito diagnozavimas ir rizikos veiksniai

Gydytojas odontologas gali nustatyti tikslią uždegimo priežastį. Odontologas gali diagnozuoti pulpitą vertindamas paciento simptomus, apžiūrėdamas dantis ir, esant poreikiui, padarydamas rentgeno nuotraukas. Kai kuriais atvejais specialistas gali atlikti tokius tyrimus kaip:

• Jautrumo testas - tikrinama, ar šalti arba karšti dirgikliai sukelia skausmą, diskomfortą. Paciento reakcijos padeda odontologui nuspręsti, ar paveikta visa pulpa, ar tik jos dalis.
• Bakstelėjimo testas - lengvu, buku instrumentu švelniai patapšnojamas pažeistas dantis ir taip patikrinamas uždegimo lygis.
• Elektrinis pulpos nervų testas - naudojantis specialiu įrankiu, pulpa veikiama mažu elektros krūviu. Jei pacientas tai pajunta, pulpa reaguoja normaliai ir uždegimas gali būti grįžtamas.

Visi šie tyrimai leidžia odontologui nustatyti pulpos pažeidimo mastą ir galbūt ją išsaugoti. Viskas, kas padidina dantų ėduonies riziką, gali lemti ir didesnę tikimybę susirgti pulpitu. Didesnė rizika taip pat gali būti būdinga ir vaikams bei vyresniems suaugusiesiems. Visgi daugiausiai įtakos tokiai būklei turi dantų priežiūros kokybė ir burnos higienos įpročiai. Tam tikras gyvenimo būdas taip pat gali padidinti pulpito riziką:

• Blogi burnos higienos įpročiai, pavyzdžiui, dantų nevalymas po valgio ir nesilankymas pas odontologą reguliariems patikrinimams;
• Dieta, kurioje yra daug cukraus, arba maisto produktų ir gėrimų, kurie skatina dantų ėduonį, vartojimas;
• Profesija arba hobis, lemiantis didesnę dantų traumos riziką, pavyzdžiui, boksas ar ledo ritulys;
• Lėtinis bruksizmas.

Pulpito ir danties pūlinio gydymas

Jeigu Jums ant dantenų guzas (pūlinys), pašalinti jį saugiai ir efektyviai galima tik odontologo kabinete. Nepaisant to, kad internete (ir ne tik) gausu patarimų, kaip tai padaryti liaudiškais būdais bei kitomis priemonėmis, rizikuoti tikrai nepatariame - dažniausiai tokie eksperimentai suteikia daugiau žalos nei duoda naudos. Taigi atsakymas į klausimą, ištino žandas nuo danties ką daryti, pakankamai aiškus - kreiptis į specialistus.

Gydymas priklauso nuo uždegimo laipsnio ir infekcijos sunkumo. Jeigu Jums atsirado pūlinys virš danties, jokiu būdu nešalinkite jo patys, nes taip galite tik dar labiau pabloginti situaciją. Tokiu atveju svarbu kuo skubiau kreiptis į specialistus, kurie suteiks jums skubią pagalbą. Pirmiausia būtina nesigydyti pačiam, o kuo skubiau kreiptis į gydytoją odontologą.

Įvertinęs Jūsų burnos būklę, odontologas paskirs ir suplanuos tinkamiausią gydymą. Konkretus danties pūlinio gydymo metodas yra parenkamas, odontologui įvertinus jo susiformavimo vietą bei esamos infekcijos stiprumą. Priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti:

• Skiriami antibiotikai. Jeigu gydytojas nenurodė, jų jokiu būdu negalima pradėti vartoti savo nuožiūra. Antibiotikai nuo danties skausmo nėra skiriami, tačiau antibiotikai nuo dantenų uždegimo ar danties pūlinio gali būti paskirti. Ne visi uždegiminiai procesai reikalauja antibiotikų, todėl prieš juos vartojant būtina pasitarti su gydytoju. Dažniausiai paskiriamos antibiotikų grupės danties pūliniui gydyti yra penicilinai, cefalosporinai, metronidazolas. Sunkesniais atvejais kuomet kamuoja pulpitas, vaistai nuskausminimui gali būti taikomi kaip puiki palengvinamoji priemonė. Jeigu dantį labai skauda ir nepadeda net vaistai nuo dantų skausmo, enodontas gali pasiūlyti antibiotikų. Tačiau šios priemonės yra laikino poveikio, kol laukiate procedūros, ir jomis negalima naudotis ilgą laiką.
• Atliekamas dantų šaknų kanalų (endodontinis) gydymas. Jei uždegimas jau yra negrįžtamas, taikomas endodontinis gydymas - šaknų kanalų terapija. Vystantis pulpitui gręžiamas dantis ir atveriama viduje esanti pulpa, iš kurios išvalomi ir pašalinami uždegimą formuojantys dariniai. Tam, kad būtų galima sekti ir vertinti jo procesą, visų pirma atliekamos diagnostinės rentgeno nuotraukos. Gydomas dantis nuskausminamas ir izoliuojamas nuo burnos ertmės. Šaknų kanalai pirmiausia kruopščiai išvalomi mechaniškai, tada apdorojami cheminėmis medžiagomis, ir užplombuojami. Danties vainiko atstatymui naudojama plomba arba vainikėlis. Laiku nepradėjus tokio gydymo, pulpoje esantys mikroorganizmai gali paskatinti uždegimą aplinkiniuose audiniuose, taip pat sukelti periodontitą, kaulo tirpimą ir kitas komplikacijas. Kanalų valymo procedūrą gali tekti atlikti kelis kartus, nes viskas priklauso nuo danties būklės kokia ji yra. Viršūninio periodontito gydymo pagrindas yra mikroorganizmų pašalinimas iš šaknies kanalų sistemos. Kai mikroorganizmai yra tik pagrindiniame šaknies kanale, įprastas šaknies kanalo paruošimas yra efektyvi priemonė, tačiau ligai įsisenėjus ir mikroorganizmams išplitus į pridėtinius kanalėlius ir dentino tubules, jiems išvalyti reikalinga sudėtingesnė ir specialių įgūdžių reikalaujanti gydymo procedūra - dantų kanalų gydymas mikroskopu.
• Atliekamas pūlinio drenavimas. Tokia procedūra taikoma, jei pūlinys yra itin didelis. Pūlinio valymo metu taikoma vietinė nejautra. Tuomet procedūros metu nejaučiamas skausmas. Esant dideliam pūliniui ar patinimui, nuo danties ir dantenų išplitusiam į veidą ir dėl to atsiradus sunkumui, juntamam išsižiojus ar kalbant, gali būti atliekamas drenavimas. Tai - procedūra, kurios metu, prieš tai pacientui atlikus vietinę nejautrą, burnos chirurgas, atvėręs pūlinį nedideliu pjūviu, įveda dreną, taip ištraukdamas susikaupusius pūlius.

Jeigu atsirado pūlinys ant dantenų gydymas privalomas, o pasitelkiant šiuolaikinius metodus bei priemones jis gali būti visiškai neskausmingas. Todėl net ir patys jautriausi pacientai neturėtų jaudintis dėl nemalonių pojūčių. Jei infekcija yra labai sunki ir danties gydymo prognozė yra neigiama, dantis gali tekti šalininti. Tačiau dažniausiai, atsiradęs danties pūlinys indikuoja, kad bus reikalingas danties šaknies kanalo gydymas.

Galimos komplikacijos

Iš pirmo žvilgsnio danties pūlinys atrodo negrėsmingai. Tačiau iš tiesų jis gali sukelti rimtas komplikacijas. Negydomas pulpitas gali sukelti rimtų komplikacijų. Negydant pulpito gali susiformuoti danties pūlinys, kuris ilgainiui pažeidžia žandikaulio kaulą. Vėliau gali reikėti ir žandikaulio kaulo gydymo, o dantis prarandamas visiškai. Negydoma infekcija gali išplisti į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, sinusus, žandikaulį ar netgi smegenis. Kai bakterijos patenka į kraujotaką ir sukelti sistemines infekcijas, kurios gali turėti rimtų pasekmių bendrai sveikatai. Štai keletas jų:

• Veido kaulo ir formos pakitimai;
• Burnos ertmės pažeidimai, nekrozė;
• Gingivitas ir periodontitas (tai gali būti tiek dantų pūlinio atsiradimo priežastis, tiek komplikacija);
• Sepsis (infekcija, galinti išplisti po visą organizmą);
• Kvėpavimo takų problemos;
• Dantų netekimas.

Tai komplikacijos, kurių rimtumu tikriausiai neabejoja nei vienas. Laiku pradėtas gydymas gali padėti jų išvengti. Uždelsus, galimos labai rimtos komplikacijos: nuo didelio laipsnio kaulo netekimo iki infekcijos išplitimo į kitus audinius, sepsio ar net mirties.

Dantų dygimo simptomai kūdikiams

Kūdikis verkia, seilėjasi, kiša viską į burną, karščiuoja arba dantenos patinusios? Tai klasikiniai dantukų dygimo simptomai. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6-10 mėn., o visas procesas trunka iki 3 metų. Dantų dygimas - natūralus, bet dažnai sunkus laikotarpis kūdikiui ir tėvams. Dauguma simptomų praeina savaime, o tinkama pagalba padeda mažyliui lengviau ištverti.

Kada pradeda dygti pirmieji dantukai? (Dantų dygimo schema)

Kiekvienas vaikas skirtingas, bet vidutiniškai:

Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.

Dantų dygimo simptomai - kaip atpažinti?

Dažniausi požymiai (ne visi vaikai juos turi):

• Gausus seilėtekis ir bėrimai aplink burną;
• Dirglumas, prastas miegas, verksmas;
• Apetito sumažėjimas;
• Žemas karščiavimas (iki 38 °C) - dažnas, bet ne visada;
• Viduriavimas ar švelnesnė kėdė (dėl seilių rijimo).

Svarbu: aukštas karščiavimas (>38,5 °C), vėmimas ar stiprus viduriavimas - greičiausiai ne dėl dantų, o virusas. Kreipkitės į gydytoją!

Kaip atrodo dantenos, kai dygsta dantukai?

Dantenos tampa:

• Raudonos ir patinusios;
• Blizgančios, kartais su mėlynomis hematomomis;
• Vaikas jas kaso pirštuku;
• Po dantenos matosi baltas dantuko kraštelis.

Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą? (Saugūs būdai)

Tinkama pagalba (šalti kramtukai, geliai, kantrybė) padeda mažyliui lengviau ištverti:

• Šalti kramtukai - įdėkite į šaldytuvą (ne į šaldiklį!);
• Dantenų masažas - švariu pirštu švelniai masažuokite 1-2 minutes;
• Šalti šaukšteliai ar obuolio gabaliukas (vyresniems);
• Homeopatiniai geliai (pvz., Dentinox, Pansoral, Baby Orajel) - be cukraus ir lidokaino;
• Paracetamolis arba ibuprofenas kūdikiams - tik pagal amžių ir svorį, pasitarus su gydytoju;
• Naktį pakelta galvutė - mažiau spaudimo dantenoms.

Kada kreiptis į vaikų odontologą?

• Pirmas vizitas rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų;
• Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C;
• Dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja;
• Dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn.

Jei kūdikis karščiuoja aukščiau 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija. Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo duokite tik pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, tiksliai laikydamiesi dozės pagal svorį ir amžių.

Burnos higiena ir prevencija

Geriausias būdas išvengti pulpito ir danties pūlinio yra tinkama burnos higiena ir reguliarūs vizitai pas odontologą. Pulpito prevencijai reikėtų nuolatos kruopščiai valyti dantis ir rūpintis jų priežiūra. Tai reiškia, kad bet kokie pastebėti dantų susirgimai turėtų būti gydomi nedelsiant. Pulpitui efektyviausiai kelią užkerta savalaikis dantų ėduonies gydymas, tuomet jis gana paprastas ir nebrangus, pilnai sutaisant dantį per vieną procedūrą.

Asmeninė burnos higiena

Norint ilgai džiaugtis sveika ir estetiška šypsena, burnos ertmės priežiūrai verta skirti pakankamai dėmesio bei laiko. Dantis reikėtų valytis du kartus per dieną: ryte, po valgio, ir vakare, prieš einant miegoti. Be to, po kiekvieno valgio burną rekomenduojama išsiskalauti vandeniu.

• Dantų šepetėlis: Dantų valymui naudojamas šepetėlis turėtų atitikti jūsų burnos būklę, t. y. nebūti nei per kietas, nei per minkštas. Jeigu nesate tikri, kokį šepetėlį pasirinkti, visuomet galite pasikonsultuoti su odontologijos klinikoje dirbančiais specialistais.
• Tarpdančių siūlas ir skalavimo skystis: Puikiai asmeninei burnos higienai užtikrinti taip pat rekomenduojama naudoti tarpdančių siūlą ir skalavimo skystį. Jie padeda pašalinti sunkiai šepetėliu pasiekiamose vietose esančius mikroorganizmus. Jeigu skalavimo skystis naudojamas reguliariai, rizika, jog atsiras dantų pūlinys, sumažėja.

Turėtų būti kruopščiai valomi ne tik dantys, bet ir dantenos, liežuvis, iš esmės visa burnos ertmė. Tik šitokiu būdu pašalinsite iš burnos ertmės didžiąją dalį mikrobų ir išvengsite pulpito bei kitų susirgimų.

Mityba ir gyvenimo būdas

Tiesa, uždegimą gali paskatinti ir netinkama mityba, naudingų medžiagų (vitaminų, mineralų) organizme trūkumas. Taigi, norint to išvengti, svarbi visavertė bei subalansuota mityba, o esant poreikiui - ir maisto papildų vartojimas. Cukrus skatina kariozinių ertmių, dėl kurių gali atsirasti pūlinys virš danties, formavimąsi. Todėl sveikai burnos ertmei palaikyti derėtų pasirūpinti ne tik tinkama jos higiena, bet ir saikingai vartoti saldžius maisto produktus.

Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas odontologą leidžia anksti nustatyti ir gydyti kariesą, kol jis dar nepasiekė pulpos. Jei jau yra plombuotų ar kitaip gydytų dantų, juos reikia periodiškai tikrinti, kad būtų užtikrinta jų gyvybingumas.

Profesionali burnos higiena

Verta nepamiršti ir profesionalios burnos higienos. Siekiant išvengti karieso, rekomenduojama reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną. Jos metu pašalinamos minkštos ir kietos dantų apnašos. Tai vienas iš efektyviausių būdų, padedantis užkirsti kelią tokioms ligoms kaip periodontitas. Profesionalią burnos higieną įprastai patariama atlikti porą kartų per metus (maždaug kas 6 mėn.), tačiau apsilankymų dažnis gali skirtis - jis individualus. Įvertinęs individualią burnos būklę, specialistas gali patarti, kas kiek laiko reikėtų atlikti tokią procedūrą. Pavyzdžiui, sergantiems sisteminėmis, periodonto ligomis, taip pat tiems, kurie daug rūko, nešioja breketus, profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti maždaug kas 3-4 mėn. Tik vien kruopštaus dantų valymo toli gražu nepakanka - dar reikia nuolatos tikrintis pas odontologą dantis, net tada, kai jie atrodo sveiki. Reikalinga profesionali burnos ertmės higiena bent 2 kartus per metus.

tags: #dantuko #dygimo #vietoje #puslele

• Kaip tinkamai auginti braškes ir obelis
• kaip tobulinti darbą su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais
• Vaisingumo hormonų svarba
• Išsamiau apie emocinę, socialinę ir kalbinę kūdikių raidą
• Išsamiau apie Justiniškes ir Viršuliškes