Nėštumas - džiaugsmingo laukimo kupinas laikotarpis, atnešantis daugybę permainų visose gyvenimo sferose, o moters organizmas - ne išimtis. Deja, ne visi pokyčiai malonūs: hormonų svyravimas, rytinis pykinimas, pakitę mitybos įpročiai ir kiti veiksniai neigiamai paveikia burnos ertmę. Protezavimo-implantavimo (PIK) klinikos gydytoja odontologė Jurgita Savickienė teigia, kad nėštumo metu iššūkių organizmui netrūksta.
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, reikalaujantis didesnio dėmesio savo sveikatai. Burnos sveikata nėštumo metu yra ypač svarbi, nes ji tiesiogiai veikia tiek motinos, tiek vaisiaus gerovę. Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra kritiškai svarbi, kadangi burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai.
Dantų infekcijos nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu žinoti jų priežastis, simptomus, gydymo būdus ir profilaktikos priemones. Deja, daug besilaukiančių moterų pamiršta, kad šiuo periodu būtina apsaugoti savo dantis ir dantenas nuo periodonto ir kitų ligų. Netinkama burnos higiena gali turėti neigiamą poveikį ne tik jūsų, bet ir besivystančio kūdikio sveikatai.

Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai. „Dėl hormonų įtakos, būsimos mamos kūne kraujo tūris padvigubėja. Tai reiškia, kad daugiau kraujo plūsta ir į burnos audinius. Šie hormonų pokyčiai gali sukelti uždegimą ir dantenų kraujavimą.“
Padidėja hormonų estrogenų ir progesterono kiekis, dėl to dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai sukelia dantenų uždegimą, kuris vadinamas nėščiųjų gingivitu. Dantenų uždegimas yra dažniausiai pasitaikanti dantenų liga nėštumo metu, kuri vystosi kaip atsakas į organizmo hormoninius pokyčius. Pasitaiko apie 60% nėščiųjų, todėl dar vadinamas nėštuminiu gingivitu.
Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma. Nėštumo metu gingivitą pirmiausia sukelia organizmo reakcija į apnašų kaupimąsi ant dantų. Apnašose esančios bakterijos gali sukelti dantenų uždegimą ir dirginimą. Dėl nėštumo hormonų dantenų uždegimas būna ryškesnis, sunkiau gydomas, ypač jei nėščioji šiomis ligomis sirgo ir prieš nėštumą. Labiausiai dantenas paveikia bakterinis minkštasis apnašas, susidarantis ant dantų paviršių.
Dauguma besilaukiančių moterų pastebi, kad šiuo metu jų dantenos itin jautrios bei linkusios audringiau reaguoti į įvairius dirgiklius. Dažniausi nėščiųjų gingivito simptomai yra:
Jei pastebite, kad dantenos tarsi patino, paraudo, lengvai kraujuoja - tai pirmas signalas, kad turėtumėte apsilankyti pas gydytoją odontologą.

Negydomas gingivitas gali išsivystyti į rimtesnę ligą - periodontitą. Periodontitas yra infekcinė liga, kuri pažeidžia dantį supančius audinius, įskaitant dantenas, kaulą ir periodonto raištį. Periodontitas gali sukelti dantenų atsitraukimą, kaulo nykimą ir dantų netekimą.
Be to, sergant dantenų ir periodonto ligomis, yra didesnė tikimybė pagimdyti kūdikį su mažesniu kūno svoriu ir patirti priešlaikinį gimdymą. Manoma, kad apie 18% gimusių neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais. Organizmas, reaguodamas į infekciją dantenose, išskiria uždegimines medžiagas (mediatorius), kurios gali iššaukti priešlaikinį gimdymą.
Periodontito pažeistos dantenos yra toksinų rezervuaras, kuris gali tiesiogiai paveikti besilaukiančią moterį. Būsimos mamos organizmas reaguoja į infekciją dantenose, išskirdamas uždegiminius mediatorius prostaglandinų. Negydomas nėštumo gingivitas gali būti susijęs su tokiomis komplikacijomis kaip priešlaikinis gimdymas ar mažas gimimo svoris. Jas ignoruojant, prastėja ne tik dantų sveikata, bet ir trumpėja vaisiaus augimo procesas, gali atsirasti netgi priešlaikinis gimdymas.

Nėštumo metu padidėja ne tik dantenų ligų, bet ir dantų ėduonies rizika. Tai lemia keli veiksniai:
Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, ant dantų atsiranda daug apnašų, o vėmimams kartojantis dėl rūgščių poveikio vyksta emalio demineralizacija. Tokia situacija labai palanki dantų ėduoniui vystytis. Naktį sumažėja organizmo pagaminamų seilių kiekis, todėl dantys mažiau natūraliai apiplaunami ir juos pasiekia mažiau medžiagų, kurios dantį stiprina, atstato pirminius jo pažeidimus, todėl būtina rasti būdus, kad vakare dantis visgi išvalytumėte.
Kitas veiksnys - pasikeitę mitybos įpročiai. Besilaukiančios moterys yra linkusios užkandžiauti, neretai sau leidžia daugiau maisto produktų, kurie yra krakmolingi, papildyti cukrumi. Taigi, jei sudedame suprastėjusius valymo įpročius ir į prastesnę pusę pasikeitusią mitybą, neabejotinai gausime išaugusią dantų ėduonies riziką.
Dantų erozija - tai danties audinio netekimas, kurį sukelia rūgštys, tiesiogiai patenkančios į burną. Nėštumo metu dantų erozijos rizika padidėja dėl dažno vėmimo ir rūgščių refliukso. Skrandžio sultys, likusios ant dantų paviršiaus, gali pažeisti dantų emalį.
Kartu su kitais mokslininkais, tiriančiais dantų erozijų paplitimą, pastebime, kad jų paplitimas auga visame pasaulyje. Pirmiausia tai lemia pasikeitusi mityba, bet nėštumas taip pat riziką šiai būklei smarkiai padidina. Nors dantų ėduonis atsiranda dėl burnos mikroorganizmų ir jų veiklos, kurios metu išskiriamos rūgštys, ardančios danties audinį, dantų erozijų atveju audinį tirpdo tiesiogiai į burną patenkančios rūgštys.
Dažniausiai pastarasis procesas yra lėtesnis ir ne taip greit ar visai nepastebimas paciento, bet anksčiau ar vėliau gali pridaryti visai nemažai bėdos. Esant dantų erozijoms, pacientą gali nuolat kamuoti dantų jautrumas, dantys gali smarkiai nudilti. Pagrindinis dalykas, kurį turime atlikti pastebėję dantų erozijas - pašalinti jas sukėlusią priežastį.
Dantų infekcijos nėštumo metu gali sukelti rimtų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui. Bakterijos, atakuojančios dantenas bei dantis, per kraujo sistemą gali nukeliauti iki vaisiaus ir sukelti komplikacijas ar netgi persileidimą bei priešlaikinį gimdymą. Negydomos burnos ertmės infekcijos gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir padidinti preeklampsijos tikimybę.
Dantenas puolančios bakterijos per kraujotakos sistemą gali pasiekti gimdą ir sukelti tokių komplikacijų, kaip persileidimas, priešlaikinis gimdymas ar pernelyg mažas naujagimio svoris. Siekiant išvengti visų šių pasekmių, nėštumo metu privaloma tinkamai prižiūrėti savo dantis.
Sunkios dantų infekcijų komplikacija gali būti sepsinis šokas, kuris yra gyvybei pavojinga būklė. Sepsis atsiranda, kai infekcija patenka į kraują ir sukelia viso organizmo uždegiminę reakciją. Nėštumo metu sepsinis šokas gali būti ypač pavojingas, nes jis gali sukelti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus žūtį ir motinos mirtį.
Daugelis nėščiųjų nerimauja dėl dantų gydymo nėštumo metu. Specialistai pataria rūpintis savo psichologine bei fizine savijauta, o tame tarpe ir burnos ertmės būkle. Dažnai vyrauja įsitikinimas, kad odontologinis gydymas besilaukiant kūdikio gali stipriai pakenkti vaisiui, tačiau tai tėra mitas.
Nors pagrindinį dantų gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant ekstrinėm situacijom, kai skauda dantį ar gydymas neišvengiamas dėl gresiančios rizikos mamos bei vaisiaus sveikatai, odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu.
Tinkamiausias laikas odontologinėms procedūroms nėštumo metu yra antras nėštumo trimestras (4-6 mėn.). Gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui (per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi). Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi.
Kai gulima ant nugaros, spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su gydytoju - ginekologu).
Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas, o vaisius labai reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Kad būtų išvengta didelės baimės, išgyvenamo streso ir komplikacijų, gydymo metu galima naudoti lokalius anestetikus (vietinius nuskausminamuosius), kurių sudėtyje nėra adrenalino. Nuskausminamieji vaistai, naudojami odontologijoje, paprastai yra saugūs nėštumo metu, nes jie veikia tik toje vietoje, kur atliekama procedūra.
Tačiau prieš naudojant bet kokius vaistus, būtina pasikonsultuoti su odontologu ir ginekologu. Gydytojai rekomenduoja naudoti kuo mažiau skausmą malšinančių vaistų nėštumo metu - ypač vengti lidokaino. Nereikėtų nėštumo metu naudoti šių antibiotikų: tetraciklino, eritromicino, klaritromicino, ir analgetikų: aspirino.
Daug diskusijų kelia rentgeno nuotraukos. Nėštumo metu patariama jų vengti. Tačiau, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, rentgeno sukeliamos radiacijos kiekis toks mažas, kad rizika yra minimali, todėl vengti šios ir kitų procedūrų visiškai nebūtina. Rentgeno nuotraukos nėštumo metu turėtų būti daromos tik būtinu atveju, kai nauda motinai viršija galimą riziką vaisiui. Jei dantų rentgeno nuotrauka neišvengiama, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau naudojant specialias apsaugines prijuostes. Šiuolaikinės pažengusios technologijos siūlo ir naują rentgeno būdą - kompiuterinį tyrimą.

Tinkama dantų priežiūra yra labai svarbi norint išvengti dantų infekcijų nėštumo metu. Jūs nenorite, kad nėštumo metu jums pasireikštų dantenų uždegimas ar skaudėtų dantis, nes tai sukeltų nemalonumų. Štai keletas patarimų, kaip prižiūrėti dantis nėštumo metu:

Valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Racionali, subalansuota mityba padeda išvengti problemų, susijusių su emalio pažeidimais ir taip sumažinti ėduonies atsiradimo tikimybę.
Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Be to, tokios mineralinės medžiagos, kaip kalcis, yra ypač reikalingos dar negimusio kūdikio dantų vystymuisi, kurie dažniausiai pradeda augti septintąją nėštumo savaitę. Turtingų kalciu maisto produktų, pavyzdžiui, pieno produktų - sūrio, jogurto ir pan. vartojimas padės tinkamai vystytis kūdikio dantims ir dantenoms.
Puikiausias desertas - sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį. Šie elementai yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl to sūris išsaugo bei atstato dantų emalį, skatina seilių išsiskyrimą, padeda neutralizuoti burnos pH, naikina bakterijas, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas.
Atsisakykite saldžių gėrimų, nealkoholinio vyno arba alaus, taip pat saldumynų. Nėra nieko labiau erzinančio už dantų skausmą nėštumo metu. Jei jaučiate, kad ir jums nutinka panašiai, pasitarkite su gydytoju, kaip galėtumėte rasti kompromisus: galbūt pavyks palikti jūsų mėgstamus patiekalus ar desertus, bet juos valgant tinkamu metu ir kiekiais, dantys nenukentės.
Būna situacijų, kai moterims nėštumo metu džiūsta burna, sumažėja seilių. Tokiu atveju rekomenduojama pakramtyti becukrės kramtomos gumos kelis kartus per dieną.
Jei pastebite daug susikaupusių apnašų ir kraujuojančias dantenas, svarbu kreiptis pagalbos, kadangi tai gali reikšti periodonto ligas.

Visuomenėje egzistuoja mitas, kad kiekvienas vaikas kainuoja po dantį. Jis grindžiamas tuo, kad vaisius pasisavina kalcį tiesiai iš motinos dantų, o kai nebėra kitos galimybės - pašalinami. Šis mitas yra klaidingas. Jei motinos maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, motina kalcio nepraranda.
Padidėjęs dantenų jautrumas ir kraujavimas susijęs su tuo, kad nėštumo metu kraujotaka pagreitėja 30-50 proc. Bakterijos, kurios lokalizuojasi pregingivinėje srityje (prie dantenų), gauna geresnę mitybą, todėl padidėja gingivito rizika.
Dantenų skausmas yra plačiai paplitusi odontologinė problema, galinti kilti dėl netinkamos burnos ertmės higienos, hormoninių pokyčių, vitaminų trūkumo ir įvairių ligų.
Patiriant stiprų dantenų skausmą, reikia apsilankyti pas odontologą, kuris nustatys priežastį ir rekomenduos tinkamą gydymą. Pirminės konsultacijos metu gydytojas Jus apžiūrės ir, įvertinęs burnos ertmės būklę, paskirs patį tinkamiausią gydymą. Labai dažnai dantenų ligas sukelia tam tikrose vietose užsilaikantis dantų apnašas, tokiu atveju, gydytojas parodys, kur jo lieka po jūsų įprasto dantų valymo, parinks priemones, kurios leis lengviau jį pasiekti.
Dar viena dažna dantenų ligų priežastis - kabantys esančių plombų kraštai ar esantys ėduonies pažeidimai. Šiose vietose pradeda kauptis daugiau apnašo, kuris su laiku provokuoja ir dantenų uždegiminius procesus. Šias problemas taip pat būtina spręsti nėštumo metu, nes negydytas ėduonis gali komplikuotis sunkesnėmis būklėmis, kaip ir netinkamų plombų kraštų sukeltas dantenų uždegimas.
Pirmiausia jis patikrins, ar tai tik dantenų uždegimas, kuris, pašalinus jį sukėlusią priežastį, visiškai pranyksta, ar jau sudėtingesnė būklė - periodontitas, kai pradeda irti dantį supantis kaulas. Net ir šiuo atveju jūsų gydytojas pasiūlys, kaip jį suvaldyti, kad išvengtumėte rimtesnių komplikacijų.
Jei nėštumo metu pykina, štai keli patarimai, kaip prižiūrėti dantis:
Nepamirškite pasakyti gydytojui, jei susiduriate su sunkumais valant dantis dėl pykinimo, taip pat, jei pykinimas pereina į vėmimą bet kuriuo dienos metu - tuomet reikalinga aptarti, kokios priemonės gali palengvinti valymą ir kada jį apskritai galima atlikti. Kiekviena besilaukianti moteris susiduria su didesniais ar mažesniais sveikatos iššūkiais, pasikeitusia dienotvarke ir įpročiais, o tai neabejotinai atsiliepia ir burnos sveikatai.
Dantų priežiūra iki minimumo sumažins bet kokių rimtų su dantimis susijusių problemų tikimybę. Tačiau jei jus kamuoja dantų ar dantenų skausmas, turėtumėte nedelsiant apsilankyti pas savo odontologą. Praneškite jam, kad esate nėščia, taip pat išvardinkite vaistus, kuriuos vartojate.
Meskite rūkyti: jei rūkote, nedelsiant meskite. Rūkydami nėštumo metu daug kuo rizikuojate. Vienas iš rūkymo nėštumo metu keliamų pavojų yra prastėjanti dantenų būklė.