„Liūtas karalius“ yra muzikinis animacinis filmas, pelnęs pasaulinį pripažinimą ir tapęs kultiniu kūriniu, su kuriuo užaugo ne viena karta. Šis filmas, ypač jo muzika, turi didelę reikšmę vaikų auditorijai. Prie sielos gelmes suvirpinančio animacinio filmo sėkmės ir populiarumo nemažai prisideda dviem „Oskarais“ įvertinta sero Eltono Johno (Geriausia kino filmo daina) bei Hanso Zimmerio (Geriausias garso takelis) kurta muzika.

Filme „Liūtas karalius“ (1994 m.) muzika - tai Hanso Zimmerio muzikinės kompozicijos, Eltono Johno ir Timo Rice‘o dainos. Geriausia kino filmo daina pripažinta „Can You Feel the Love Tonight“. Atlikęs šią dainą Eltonas Johnas pelnė ir vieną „Grammy“ apdovanojimą už „Geriausią vyro vokalą“. Vėlgi, didžiąja dalimi viskas yra ne nauja, o „paveldėta“ iš originalaus filmo, nors iš pradžių spyriojęsis H. Zimmeris prisijungė prie naujos versijos kūrimo.
Vienas iš garsiausių bei įdomiausią istoriją turinčių kūrinių - „The Lion Sleeps Tonight“ iš filmo „Liūtas karalius“. Šios dainos versijų egzistuoja tiek daug ir daugybe skirtingų pavadinimų (originalus pavadinimas - „Mbube“, tačiau randami ir tokie variantai kaip „Wimba Way“, „Wimoweh“, „In the jungle“, „The lion sleeps tonight“), jog tikrasias kūrinio šaknis atrasti buvo ne taip ir lengva. Daina parašyta 1939 metais, o jos autorius - Pietų Afrikos muzikantas Solomonas Popoli Linda. Penktajame dešimtmetyje kūrinys pateko į pop muzikos atlikėjų rankas ir jį perdainavo tokie muzikantai kaip „The Weavers“, Jimmy Dorsey, Yma Sumac, Miriamas Makeba, „The Kingston Trio“, suteikdami jam aiškesnį, vieningesnį skambesį. Filme „Liūtas karalius“ dainą atlieka Nathanas Lane ir Ernie Sabella - aktoriai, kurie įgarsino legendinius filmo personažus surikatą Timoną bei šerną Pumbą. Aktoriai dainos fragmentą atlieka vienoje iš filmo scenų akapela. Tačiau net ir už šį trumpą epizodą dainos autoriaus šeima patraukė „Disney“ kompaniją teisinėn atsakomybėn. Galiausiai daina buvo parduota ir perduota į „Disney“ rankas.

Neseniai pasirodęs 2019 metų filmas „Liūtas karalius“ sulaukė nemažai atgarsių, ypač dėl jo lietuviško dubliažo. Atlikėjas Stano pasidalijo savo įspūdžiais po filmo peržiūros su šeima, pabrėždamas prastą vertimą ir dainų adaptaciją į lietuvių kalbą. Atlikėjas teigė, kad pirmas smūgis buvo legendinė daina „Circle of Life“. Jis džiaugėsi išgirdęs pirmuosius akordus, bet netrukus nuliūdo išgirdęs dainą lietuviškai. Stano teigimu, tekstas buvo siaubingas, vokalas sausas ir atskirai nuo instrumentalo. Atlikimas, aišku, niekaip nepalyginamas su Eltonu Johnu.
Po to jis išgirdo ir kitas dainas, tokias kaip „Hakuna Matata“, „The Lion Sleeps Tonight“ ir „Can You Feel The Love Tonight“, kurios taip pat buvo atliktos lietuviškai. Atlikėjas Stano piktinosi vertimais, teigdamas, kad jie vienas už kitą baisesni, o atlikimai - be širdies. Jis pastebėjo, kad vertimuose vienarūšės sakinio dalys rimuojamos tarpusavyje, kartais net žodžiai tie patys, kirčiavimas laužomas bet kaip, nelietuviškos sakinių konstrukcijos, kartais net be logikos. Stano klausė, kodėl tokia nepagarba vaikams ir kokia prasmė versti jau klasika tapusius kūrinius. Jis šią situaciją prilygino nesąmonei, jei filme „Bohemian Rhapsody" lietuviškai perdainuotų visas „Queen“ dainas.

Stano nuomone, didžiausia bėda yra būtent vertimo kokybė. Jo teigimu, buvo galima pasistengti žymiai labiau, nes tai muzika, su kuria užaugo karta. Anot Stano, versti veikėjų dialogus yra viena, tačiau eiliuota kalba, o tuo labiau dainos, yra kitas reikalas. Jis išreiškė nuomonę, kad vertimą turėtų atlikti savo srities profesionalai, kurie skirtų daug daugiau laiko. Stano piktinosi požiūriu, kad filmas vaikams, todėl galima nesistengti ir neieškoti gražesnių metaforų ar sudėtingesnių frazių. Vis dėlto, nors pernelyg nesusižavėjo ir lietuvišku dainų atlikimu, kūrinius atlikusiems įgarsintojams jis patikino pernelyg daug priekaištų duoti nenorintis: „Nes kokią medžiagą jie turėjo, tokią ir turėjo.“
Stano pabrėžė jokiu būdu nekaltinantis už kino juostos platinimą Lietuvoje atsakingų atstovų. Jis neatmeta versijos, kad į lietuvių kalbą versti filme skambančias dainas buvo jį sukūrusios kompanijos reikalavimas, tad teko vykdyti susitarimą. Tačiau tai, pasak jo, nepateisina prastai išverstų kūrinių. Kalbėdamas apie įgarsinimą, Stano svarstė, kad ateityje dubliuoti tokių filmų galbūt iš viso nebereikės. Jis teigė, kad vaikai šiaip ar taip žiūri daug filmukų angliškai ir tai, ką jie veikia laisvalaikiu, labai stipriai susiję su anglų kalba, todėl klausimas, ar ateity išvis bus reikalinga ši paslauga. Stano mano, kad dabartinė karta labai greitai gaudosi ir jai būtų tikrai fainiau girdėti dainas originalo kalba.
Nors lietuviškas dubliažas nuvylė, pats filmas Stano patiko. Jis teigė, kad jam būtų smalsu pasižiūrėti jį ir originalo kalba. Stano atžalos taip pat sužavėtos filmo. Vaikai, stebėdami filme gyvūnus, klausė, kas čia toks yra, ar iš tikrųjų toks gyvena. Labai vizualus filmukas ir vienareikšmiškai rekomenduoju visiems nueiti. Be to, yra variantas žiūrėti nedubliuotą. Filmas tikrai vertas dėmesio.
Vis dėlto, Stano neslepia, kad labiau prie širdies - ne perdirbinys, o originali, 1994-ųjų „Liūto karaliaus“ versija. Naujame filme nebėra tos šilumos ir stipraus, vienijančio jausmo, bet ką padarysi - kiti laikai, kitos technologijos. Nors 2019 m. „Liūtas karalius“ neabejotinai yra jau minėto „Disney“ klasikinės animacijos perkūrimo konvejerio produktas, vis tik nuo visų kitų ligšiolinių (ir būsimų) projektų skiriasi tuo, kad tai yra… dar vienas animacinis filmas. Tiesa, animacija čia visiškai kitokia nei 1994 m. Būtent tuo gali pasigirti ši naujoji versija. Žvėrių kailių tekstūra, skirtingas kraštovaizdis, įspūdingi Afrikos savanų ir džiunglių vaizdai - techninė pusė tiesiog gniaužia kvapą.

Tačiau naujoji „Liūto karaliaus“ versija kažko stokoja. Realistiška animacija atėmė iš šio filmo personažų emocijas. Originalą matę žiūrovai žino, kada Simba liūdnas ar piktas, tačiau nei iš jo mimikos, nei iš akių čia to nesimato. Tokia savotiška įgarsinta „National Geographic“. Rėžis pakankamai skiriasi nuo Mufasos ir Simbos, tačiau liūtės (Nala, Sarabė) atrodo visiškai identiškos. Dėl to personažai tampa plokšti, vienodi ir neįdomūs. Filmą režisavęs Jonas Favreau nesugebėjo tinkamai emociškai perteikti kertinių filmo momentų. Jie slysta ir praslysta nesuvirpindami nė raumenėlio. Tad naująją versiją verta žiūrėti nebent tik dėl to, kad pamatytumėte, kokios šiuolaikinės kompiuterinės animacijos aukštumos yra pasiektos. Visais kitais atvejais - originalas išlieka originalu - ne mažiau įspūdingas, bet daug lengviau prisibeldžiantis į žiūrovų jausmus.
Personažai - seni pažįstami. Ši versija žodis žodin ir kadras kadran atkartoja savo pirmtaką ir dar kartą seka Williamo Shakespeare’o „Hamleto“ versiją vaikams. Visi sugrįžta. Vienintelis Mufasa atgavo savo „balsą“ - aktorių Jamesą Earlą Jonesą. Visi kiti personažai „prakalbo“ naujai ir juos garsinti buvo pakviesta daug daugiau afroamerikiečių ar afrikiečių aktorių - tik Zazu, Timoną ir Pumbą įgarsino baltieji aktoriai (kalbant apie pagrindinius personažus). Išimtis nebuvo padaryta net ir Jeremy Ironsui, kuris originaliame filme įgarsino klastingąjį Rėžį ir buvo išreiškęs pageidavimą vėl grįžti prie šio personažo.
1997 metais pirmą kartą pristatytas miuziklas „Liūtas karalius“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Wolto Disney animacinį filmą. Muziką miuziklui sukūrė Eltonas Johnas, žodžius - Timas Raisas. Tai vienas iš trijų ilgiausiai rodomų miuziklų Brodvėjaus istorijoje. Miuziklas „Liūtas karalius“ nuo premjeros 1997 metais uždirbo 853,8 mln. dolerių, pripažintas pelningiausiu Brodvėjaus istorijoje. Šį miuziklą yra matę daugiau nei 100 milijonų žmonių visame pasaulyje. Niujorko Brodvėjaus teatre jį kiekvieną savaitę galima išvysti 8 kartus. „Liūto karaliaus“ dainos skamba ne tik anglų, bet ir šešiomis Afrikos kalbomis, o išvysti galima ne tik aktorius, bet ir 232 lėles. Jas ir aktorių kaukes sukurti užtruko 37 tūkstančius valandų.

Unikaliame koncerte „Magiškas Liūtas karalius ir jo pasaulis“ legendinius kūrinius atliks net keturiolikos artistų bei muzikantų kolektyvas, kurio priešakyje - charizmatiškoji aktorė ir dainininkė Oneida Kunsunga, talentingasis aktorius Simonas Storpirštis bei žavusis miuziklų aktorius bei dainininkas Deivis Norvilas. Emocionalią koncerto atmosferą taip pat kurs gospel stiliaus choras „Vilnius voices“, gyvo garso grupė bei smuikininkė Ieva Makauskaitė. Dainininkė, pakviesta lietuviškai įgarsintame filmuke sudainuoti „Circle of Life”, džiaugėsi: „Atrodė, lyg būčiau grįžusi į vaikystę, kartu ir išpildžiusi savo svajonę.“