Daina lietuvį lydėjo visą gyvenimą: nuo kūdikystės iki paskutinių gyvenimo dienų. Lietuvių liaudies dainose atsispindėjo kasdienis gyvenimas, darbai, šventės ir netgi kovos už laisvę. Šiandienos ugdymo procese daina ir gamtos pažinimas taip pat užima svarbią vietą, padėdami vaikams suprasti supantį pasaulį ir puoselėti kūrybiškumą. Vaikai mokosi tausoti gamtos išteklius, rūšiuoti atliekas, saugoti gyvąją aplinką bei taikyti tvarius įpročius kasdienėje veikloje. Svarbu padėti vaikams suprasti savo santykį su aplinka, tyrinėti gamtą, išmokti darnaus gyvenimo principų, būti atsakingais, gabiais ir kompetentingais šiuolaikinės visuomenės piliečiais.
Lapkričio 25 dieną „Saulučių“ grupės vaikai dalyvavo atviroje integruotoje veikloje „Kas ten darže auga?“. Veiklos metu buvo įtvirtinamos žinios apie rudenį, pagrindinius rudens požymius bei tuo metų laiku vykstančius darbus. Vaikai su „Močiute ir seneliu“ (pirštininėmis lėlėmis) keliavo į daržą baigti rudeninių darbų - surinkti darže likusias daržoves ir padėti seneliui išrauti didžiąją ropę. Jie prisiminė daržovių pavadinimus ir spalvas bei inscenizavo pasaką „Ropė“.

Mažieji „Voveriukai“, „Skruzdėliukai“ ir „Svajokliai“ (3-4 m.) žaidė liaudies žaidimą „Kas ten darže auga?“. „Boružėlių“ ir „Žiogelių“ (4-5 m.) grupių vaikai padainavo dainą „Skėtis“. Po pasirodymų, direktorė tarė sveikinimo žodį ir visus šventės dalyvius pakvietė į grupių aikšteles, o šeimininkės pagamino patį skaniausią rudens patiekalą - prikepė blynų su moliūgais.
Vėliau ugdytiniai pagal amžių buvo suskirstyti į dvi grupes („saulutes“ ir „debesėlius“), kuriose atliko loginio mąstymo užduotis: ieškojo daržovių šešėlių ir bandė surasti tinkamą spalvą daržovei. Darželis nušvito oranžine spalva, nes dauguma vaikučių savo aprangoje turėjo oranžinių akcentų.
Vaikai mokosi per žaidimus ir eilėraštukus. Pavyzdžiui, žinomas eilėraštukas ar dainelė apie kiškius:
Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip paprastomis priemonėmis ugdomas vaikų ryšys su gamta ir kasdieniu gyvenimu.

Kūdikystėje skambėjo lopšinės, paūgėję vaikai dainuodavo piemenėlių dainas, vėliau kiekvienas darbas buvo dirbamas skambant dainoms: šienapjūtės, rugiapjūtės, linų apdorojimo, audimo ir kitoms. Nesuskaičiuojamos dainos skambėjo jaunimo pasilinksminimo vakaruose, kur daina buvo viena iš pasilinksminimo priemonių.

Ypatingą dalį sudarė tėvynės gynimo ir karo dainos. Lietuva visą laiką buvo apsupta priešų, su kuriais nuolat reikėjo kariauti dėl Nepriklausomybės ir Laisvės. Labai populiarios tapo dainos apie bėrą žirgelį, aštrų kardą, į karą išeinantį ginti tėvynės bernužėlį. Labai daug dainų buvo sukurta Nepriklausomybės kovų metu (1918-1920 m.). Tos dainos tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.) skambėdavo švenčių, įvairių susibūrimų metu. Tam įtakos turėjo tuometinė švietimo sistema - jaunimas buvo auklėjamas patriotine ir meilės Tėvynei dvasia.
Užėjus antrajai sovietinei okupacijai, jaunimas, vedinas patriotinių jausmų, pasitraukė į miškus ir su ginklu rankose stojo į beviltišką kovą su okupantais. Tuo metu pradėjo skambėti dainos nauja partizanine tematika. Daug dainų buvo pritaikyta ne tik iš Nepriklausomybės kovų laikotarpio, bet ir iš ankstesnių kovų. Partizanai pradėjo kurti naujas dainas, kuriose skambėjo ryžtas ginti Tėvynę, jos Nepriklausomybę, sunki partizano dalia, viltis ir tikėjimas pergale.
Daugelyje dainų skamba rauda motinų, kurios laimina į mišką išeinančius sūnelius, bet tiki, kad jie iškovos pergalę ir vėl Lietuva bus laisva. Dažnai partizanai apdainuoja savo mergeles, kurių prašo puošti partizanų kapus. Beveik visose partizanų dainose pradžioje skamba skausmas, nepakeliamos gyvenimo sąlygos, o gale viltis, kad jų vargas ne veltui, ir Lietuva vėl bus nepriklausoma ir laisva. Daug dainų sukurta žuvusių bendražygių ir kovos draugų atminimui. Sukurtos dainos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas, todėl tų pačių dainų yra daug variantų. Pokario metais retas kuris dainininkas užsirašydavo, nes bijojo, kad užrašai nepatektų valdžios represinėms struktūroms. Yra ir humoristinių dainų, kuriose išjuokiami išdavikai ir kolaborantai, nuėję tarnauti okupantams, liaudis juos vadino niekinamai - stribais. Jiems skiriamose dainose skamba vien tik prakeiksmai.
Daug dainų Atgimimo metais (1988-1992 m.) Ukmergės apylinkėse surinko Vaclovas Janušis. Vadokliuose gyvenanti Kazimiera Kisielienė, jaunystėje buvusi garsi dainininkė ir saviveiklininkė, daug dainų dainavusi su partizanais, padainavo ir užrašė 98 dainas, kurios saugomos Kėdainių krašto muziejuje.
Dainose atsispindi daugelio kovotojų likimai. Štai keletas pavyzdžių:
| Slapyvardis | Vardas, Pavardė | Gimimo metai | Papildoma informacija |
|---|---|---|---|
| Briedis | Danielius Vaitelis | 1913 m. | Vyčio apygardos vadas, Geležių kaime. |
| Plienas | Alfonsas Morkūnas | 1908 m. | Kapitonas, Didžiosios kovos apygardos B rinktinės vadas, vėliau apygardos vadas. |
| Šarūnas | Juozas Survila | 1920 m. | Būrio vadas, apygardos štabo narys. |
| Vilius | Nežinoma | - | Klapėdos krašto vokietis, dezertyravęs iš Vermachto, Vyčio apygardos štabo narys, geras dainininkas. |

Šį pavasarį lopšelio-darželio lauko erdvę papildė šiltnamis ir lysvės. Gerbiami ugdytojai jau džiaugiasi pirmuoju derliumi. Kovo mėnesį grupės „Riešutėliai“ vaikai pasodino mango sėklą. Ji išdygo ir sparčiai augo. Birželio mėnesį sodinuką persodino į naujus namus.

Ekologinis jautrumas ankstyvajame ugdyme reiškia požiūrį, kuriuo siekiama ugdyti vaikų supratimą apie aplinkosauginį sąmoningumą, pagarbą gamtai ir tvarumą. Vaikai susipažins su gyvūnais (naminiais, laukiniais), išmoks mylėti gyvūnus, gebės užjausti, rūpintis, turės atsakomybės jausmą. Įgis teorinių ir praktinių žinių, turtins žodyną, supras netinkamo elgesio su gyvūnais pasekmes, sužinos, kaip prižiūrėti gyvūnus, neliks abejingi gyviems sutvėrimams. Šis projektas padės mokytojams ir tėvams ugdyti vaikų meilę gyvūnams, taip pat padės suprasti, kaip svarbu atkreipti dėmesį į tuos, kuriems reikia padėti, o galiausiai ugdys tokias žmogiškąsias vertybes kaip švelnumas, kantrybė, meilumas. Atlikdami numatytas veiklas ugdytiniai plėtos savo kūrybines, pažintines galias, stiprins skaitymo, rašymo gebėjimus, ugdysis gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.
Projektai leidžia ikimokyklinukams bendradarbiauti atrandant savo šalies florą (augalai, gėlės, medžiai) bei dalintis ja su kitų šalių mokiniais. Jie tyrinės augalus juos supančioje artimiausioje aplinkoje, vaikai susipažins su augalo dalimis, atliks eksperimentus, džiovins augalus.
