Kūdikio verksmas: priežastys ir kaip nuraminti

Verksmas - tai vienintelis būdas kūdikiui bendrauti su aplinkiniais, išreikšti savo poreikius ir emocijas. Tėvams ne visada lengva suprasti, kodėl mažylis pravirko, tačiau atidžiai stebėdami vaiko elgesį, galime atpažinti daugelį priežasčių. Naujagimio verksmas - vienintelė ,,kalba", kuria jis gali susikalbėti su suaugusiais žmonėmis. Iššifruoti ir suprasti mažulėlio siunčiamus signalus tėvams iš pradžių nėra visiškai lengvas uždavinys. Kūdikio verksmas jo pirmaisiais gyvenimo mėnesiais - beveik vienintelė „kalba“, kuria jis gali komunikuoti, pasiskųsti, papasakoti apie patiriamus nepatogumus. Kiekvienas tėvas gali pastebėti, kad kūdikio verksmas yra skirtingas, gali būti įvairiausių „atspalvių“, skirtingų intonacijų - vienas verksmas būna liūdnas, ilgesingas, kviečiantis artimiausius asmenis emociniam kontaktui, kitas gali būti primenantis piktą riksmą, išreiškiantis susierzinimą, nepasitenkinimą, nusivylimą, trečiasis - panašus į aprašomąjį, tarsi prašant skubios pagalbos, galimai reiškiantis skausmą, tikrą fizinį diskomfortą, dėl to patiriamą kūdikio siaubą. Svarbu nepamiršti, kad tokio amžiaus kūdikis dar nemoka palaukti, pakentėti - jei jis alkanas, jei jam tuo metu šalta, jei skauda, vadinasi, viduje vyksta kažkas katastrofiško ir nesuvokiamo, ir atrodo, jog tai vyks amžinai, kol galiausiai kartu su tėvų pastangomis įvyksta poreikio patenkinimas, situacijos pagerėjimas ir mažylis palaimingai nurimsta, tuomet pasaulis vėl atrodo saugus, besirūpinantis ir... tiesiog puikus. Net ir pats sveikiausias rūpestingų tėvų kūdikis verkia. Kaip suprasti verksmo priežastį ir padėti? Pirmų mėnesių kūdikis. Nustatyta, kad pirmą pusmetį kūdikis verkia maždaug apie dvi valandas per parą, vienas šiek tiek daugiau, kitas mažiau. Verksmo priežasčių yra labai daug, nemažai jų priklauso nuo kūdikio amžiaus. Naujagimio verksmas tėvams kelia nerimą, nors tokiam mažam kūdikiui dažnai verkti yra nieko keista. Mat jis negali savimi pasirūpinti, turi prašyti pagalbos. Verksmas - tai kone vienintelis būdas pranešti, kad nori bendrauti, yra neramu, trokšta švelnumo ir, žinoma, išreikšti savo fiziologinius poreikius. Kūdikio verksmas dažniausiai kinta pagal jo poreikius ir jau pirmas gyvenimo savaites neretai galima suprasti, kodėl verkia, ir greičiau padėti. Netikėkite pasakymu, kad imdami ant rankų kūdikį išlepinsite. Priešingai, pirmų mėnesių kūdikis turėtų suprasti, kad šis pasaulis yra saugus, juo pasitikėti, galėtų įsitikinti, kad tėveliai atsiras šalia, kai tik prireiks. Prieikite prie verkiančio kūdikio, paimkite ant rankų ir bandykite suprasti, ko nori.

Dažniausios kūdikio verksmo priežastys

Neretai vaikai kūdikystėje išgyvena periodus, kai tampa neįprastai irzlūs, nervingi arba verkia be jokios priežasties. Visi mažyliai daug ir dažnai verkia pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Šiuo laikotarpiu vidutinė verkimo trukmė svyruoja nuo 42 min. iki 2 val. per dieną! Maždaug 6-8 savaičių amžiaus kūdikiai pasiekia verkimo piką. Po 4 gyvenimo mėn. kūdikis verkia rečiau ir trumpiau (jau apie 72 min.).

Alkanas

Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas. Sužinoti, ar ši versija teisinga, galite tokiu būdu: ištieskite savo ranką prie vaikučio veido. Jei jis alkanas, prasižios, tarsi ieškodamas krūties, ims čiulpti jūsų delną ar pirštą. Pirmus gyvenimo mėnesius mažylis praalksta kas 3-4 valandas, o kartais ir dar dažniau. Iki 6 mėnesių kūdikiui pakanka mamos pieno (arba mišinėlio), jei gydytojas nerekomendavo primaitinimo pradėti anksčiau. Vaikas žindomas pagal poreikį. Jeigu kūdikis klykia 15 minučių ar ilgiau ir jeigu nuo paskutinio maitinimo praėjo daugiau ar net mažiau kaip 2 valandos, o per ankstesnį maitinimą kūdikis išgėrė visai mažai pieno, pamaitinkite jį. Jeigu jis užmigs patenkintas, vadinasi, jūs atspėjote jo norą. Jeigu jis pravirko, praėjus mažiau kaip 2 valandoms, kai per paskutinį maitinimą išgėrė įprastą pieno porciją, tai vargu ar jis verkia iš alkio. Leiskite jam paverkti 15-20 minučių, jeigu galite iškęsti. Pamėginkite nuraminti jį čiulptuku. O jeigu jis vis labiau verkia, pamaitinkite. Tai nepakenks.

Verksmas prasideda trumpais ritmiškais protrūkiais, kurie tampa vis intensyvesni, kol galiausiai virsta tikru skausmingu riksmu. Tik pradėjęs valgyti, kūdikis kaipmat nurimsta. Ką daryti? Reikėtų pasistengti, kad kūdikis neperalktų, laukdamas maitinimo laiko. Taip paprastai neatsitinka, kai kūdikis maitinamas tada, kai jis nori, o ne griežtai nustatytomis valandomis.

Pilvo diegliai

Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių. Vaikai, kuriems skauda pilvuką, verkia netolygiai: verksmas tai pagarsėja, tai prityla. Kiti požymiai: vaikas riečia kojytes prie pilvo, muistosi. Viena geriausių rekomendacijų, padedančių atskirti sveikatai nepavojingą verkimą nuo pavojingo, vadinama Tim’s cries. Kolika yra užsitęsęs ir intensyvus kūdikio verksmas ar nerimastingumas. Tai ypač vargina tėvus, nes atrodo, jog kūdikio kančios kyla be jokios aiškios priežasties ir jokia paguoda nepadeda vaikui nusiraminti. Kolikos sindromas dažnai siejamas su kūdikių pilvo pūtimu ir diegliais. Kolikos dieglių epizodai dažniausiai pasirodo kūdikiams iki maždaug 6 savaitės, tačiau po 3-4 mėnesių amžiaus jų skaičius gerokai sumažėja. Galimas daiktas, jog visi tie elgesio tipai - tos pačios būklės variacijos. Galima tik apytikriai spręsti, kad pirmaisiais trim mėnesiais netobula vaiko nervų bei virškinimo sistema prisitaiko prie išorinio pasaulio. Vieniems vaikams šis procesas praeina lengvai, kitiems - sunkiai. Svarbiausia, atsiminkite, jog nuolatinis verkimas pirmomis savaitėmis po gimimo - laikinas reiškinys ir ne ligos požymis.

Pamėginkite rasti ir sušvelninti problemą. Jei jums atrodo, kad kaltos dujos, po kiekvieno maitinimo įsitikinkite, kad mažylis atsirūgo. Jei žindote, kurį laiką nevalgykite pupų, kopūstų ar brokolių ir pažiūrėkite, ar reikalai nesikeičia. Jei kūdikį kamuoja vidurių užkietėjimas (tai dažnai pasitaiko perėjimo nuo mamos pieno prie mišinuko metu ar pažindinantis su kietu maistu apie šeštą mėnesį), pasitarkite su pediatru.

Pagalba vaikui: Paimkite kūdikį ant rankų, prispauskite jo pilvuką prie savo šilto kūno (oda prie odos kontaktas). Pamasažuokite pilvuką laikrodžio rodyklės kryptimi. Šiluma šiek tiek sumažina skausmą.

Dažniausia kūdikių verkimo priežastis - pilvo diegliai. Verkdamas kūdikis raivosi, riečia kojas prie pilvo, jo veidas išrausta.

Skausmas prasideda staiga garsiu kūdikio riksmu, po kurio seka pauzė, po jos riksmas pasikartoja. Kūdikis rėkdamas plačiai išsižioja, mojuoja rankytėmis ir kojytėmis. Ką daryti? Patikrinti, ar kūdikiui neveržia drabužėliai, ar ne pernelyg tampriai užsegtos sauskelnės. Pirmaisiais mėnesiais skausmo priežastis dažniausiai būna pilvo diegliai. Skausmą sušvelnins pilvuko masažas pagal laikrodžio rodyklę.

Nešvarios sauskelnės

Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština. Mažam kūdikiui rekomenduojama keisti sauskelnes ne rečiau kaip kas tris valandas arba dažniau, jei jis pasituština. Nepatogiai dėl pilnų sauskelnių besijaučiančio mažylio verksmas yra ne toks garsus, kaip, pavyzdžiui, alkano. Jis labiau kniaukia, zirzia, o ne rėkia visu balsu.

Pagalba vaikui: Pakeisti sauskelnes. Jei vaikas pasituština, nuplaukite užpakaliuką. Drėgnos servetėlės naudokite ypatingu atveju, kelionėje arba kai neturite galimybės namuose apiplauti vaikučio po tekančiu šiltu vandeniu. Prieš pakeičiant sauskelnes, leiskite kūdikiui pabūti pliku užpakaliuku. Oro vonios jam bus naudingos.

Pirmiausia patikrinkite, ar nereikia pakeisti sauskelnių.

Karšta arba šalta

Visai gali būti, kad vaikui yra karšta. Rūpestingos mamos neretai persistengia ir namuose prirengia vaiką taip, lyg eitų į lauką. O kur dar pūkinė antklodė, kuria užkloja mažylį… Tai, kad vaikui per karšta, parodys ne tik jo nepatenkintas balselis, bet ir rausvi žandukai, sušilęs kūnelis (užkiškite ranką ties spranduku). Taip pat žr Ar mažyliui nešalta?

Pagalba vaikui: Nuklokite šiltas antklodes ir perrenkite vaiką švariais, sausais rūbeliais. Jei jis atrodo ištroškęs, pažindykite.

Šaltis ar perkaitimas. Kai kūdikiui šalta, jo odelė pašiurpsta, tampa melsva (ypač rankytės, kojytės, sritis apie lūpas). Jei mažyliui per karšta, jis tampa sudirgęs, irzlus, galvytė būna drėgna, prakaituota. Ką daryti? Jei jam šalta - šilčiau užkloti, paguldyti ant pilvo (gulėjimas ant pilvo padeda kūnui išsaugoti šilumą). Jei jam šilta, patikrinti, nurengti, duoti atsigerti.

Pervargimas

Tai tikrai labai dažna kūdikių verksmo priežastis. Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai - šviesos ir garsai prekybos centre, zyziantis televizorius, užgriuvę svečiai į namus, rodantys jam ypatingą dėmesį. Toks mažylis tampa verksmingas ir jo negalima sudominti jokia iki tol jam buvusia įdomia veikla. Tėvai užmiršta svarbiausią verkimo priežastį - nuovargį.

Pagalba vaikui: Panešiokite ramiai vaikelį, pavėžinkite vežimėlyje, leiskite pagulėti ramioje aplinkoje. Vaikus raminamai veikia liūliavimas, ramus mamos balsas, fizinis kontaktas su ja. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau jam reikia dirgiklių. Jeigu kūdikis labai ilgai budi (nemiega) arba jeigu jis ilgai būna tarp nepažįstamų žmonių ar nepažįstamoje vietoje, arba jeigu tėvai per ilgai su juo žaidžia, visa tai gali pertempti jo nervų sistemą ir jį sudirginti. Užuot taip nuvargęs greitai užmigtų, jis niekaip negali sudėti akių. Jeigu tėvai ar nepažįstami žmonės stengsis kūdikį nuraminti ir toliau su juo žaisdami bei kalbėdami, tai tik pablogins reikalą. Kai kurie vaikai jau yra tokie, jog niekaip negali ramiai užmigti. Jie į kiekvieno budėjimo (nemiegojimo) periodo pabaigą taip nuvargsta, kad jų nervų sistema įsitempia ir sudaro savotišką barjerą. Kad galėtų užmigti, jie pirma turi nugalėti šį barjerą. Tokiems vaikams verkti tiesiog būtina. Kai kurie vaikai iš pradžių klykia, rėkia, o paskui arba staiga, arba pamažu nutilsta ir užmiega. Taigi, jeigu jūsų kūdikis verkia, baigiantis budėjimo periodui po maitinimo, tai pirmiausia pagalvokite, kad jis nuvargo, ir paguldykite jį į lovą. Tegul jis paverkia 15-30 minučių, jeigu jam tai būtina. Vieni vaikai užmiega geriau, lovelėje palikti vieni; prie to reikia pratinti visus vaikus. O kiti vaikai greičiau nusiramina, kai juos ramiai supa vežimėlyje arba jų lovelę (jei ji su ratais) stumdo pirmyn ir atgal, arba nešioja juos ant rankų, geriau užtemdytame kambaryje. Galima retkarčiais taip padėti kūdikiui užmigti, kai jis labai nuvargsta, bet ne diena dienon.

Kūdikis suirzta, verkia nereguliariais protrūkiais. Kūdikio žvilgsnis tampa ,,stiklinis", vokai paraudę ir paburkę. Kūdikis dar labiau suirzta, jei suaugę jį kalbina ar ima ant rankų. Ką daryti? Nestimuliuoti kūdikio kalbinimu, barškučiais ir žaidimais, nenešioti ir nemankštinti. Pritildyti triukšmą ar išnešti kūdikį į ramesnę aplinką. Galima švelniai pačiūčiuoti ant rankų, užmigdyti, tyliai dainuojant lopšinę.

Kūdikiai irgi pervargsta, nors ir dėl kitokių priežasčių nei suaugusieji. Mažylio smegenys nepajėgia susidoroti su per dideliu kiekiu stimuliacijos. Ypač dažnai dėl šios priežasties mažieji verkia popietinėmis valandomis ar vakare, kai visų patirtų įspūdžių, šviesų, garsų gausa pradeda imti viršų. Tuomet nuneštas nuo pypsinčių žaislų, lojančio šuns, veikiančio televizoriaus ir šeimos pokalbių mažylis pagaliau pajėgs nusiraminti.

Nepatogumas

Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių: jis nugulėjo vieną šoną, o ant kito pasiversti pats dar nemoka, guli nepatogioje lovelėje, pernelyg prigludę rūbai, aštrios jų etiketės ir t.t. Nemokėdamas pasakyti, ką jaučia, žodžiais, mažylis ima verkti. Jei nepatogumas susijęs su jo gulėjimo poza, kūdikis gali mostaguoti rankomis ir kojomis.

Pagalba vaikui: Paguldykite vaiką ant kitos pusės, aprenkite patogiais, švelnaus audinio ir judesių nevaržančiais rūbeliais.

Kūdikis kniurksi, muistosi? Gali būti, kad spaudžia drabužių raukšlė, gal karšta ar per šalta. Švelniai paglostykite nugarą, rankas, kojas ir vaiką vėl paguldykite.

Nuobodu

Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje. Ne veltui iš karto gimę jie dedami mamai ant krūtinės. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis jaučia ypatingą artumą su mama ar kitu žmogumi, kuris jį nuolat prižiūri. Tai, kad mažylis verkia dėl to, kad jam nuobodu, suprasite jį pakalbinę ir priglaudę. Jei verksmas tada liaujasi, vadinasi, jūs atspėjote jo nerimo priežastį.

Pagalba vaikui: Bendraukite su vaiku, glauskite, myluokite, kalbinkite jį, kai tik turite laisvo laiko. Jei turite išeiti į kitą kambarį, o mažylis verkia, pasiimkite pagal galimybes jį su savimi.

Nuobodulys. Burbuliavimas ir gugavimas palaipsniui pereina į zirzimą ir niurzgėjimą. Verksmas atrodo dirbtinis - jis būna vangus, gergždžiantis. Ką daryti? Pakalbinti kūdikį, pralinksminti jį nauju žaislu ar žaidimu, dainele. Paimti kūdikį ant rankų, panešioti po kambarį, leisti jam pasidairyti.

Paduokite vaikui įdomų žaislą, pažaiskite kartu, padainuokite dainelę.

Dygsta dantys

Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai dantukai prasikala ir 4 mėnesių, ir gerokai vyresniam kūdikiui. Verkdami dėl dantų dygimo skausmo, kūdikiai kiša rankas į burną, stipriai kanda į mamos paduotą pirštą, graužia viską, kas tik pasitaiko po ranka.

Pagalba vaikui: Duokite kūdikiui specialių kramtukų, kad jis galėtų pasikasyti niežtinčias dantenas. Kai kurie kramtukai prieš naudojimą gali būti palaikomi šaldytuve.

Jei kūdikis zirzia, pirštus kiša į burną, seilėjasi ir blogai miega, ko gero, dygsta dantukai. Žvilgtelėkite, ar neparaudusios ir nepatinusios dantenos. Duokite atvėsintą kramtuką. Galite švelniai pamasažuoti dantenas, patepti specialu tepalu.

Refliuksas

Jei mažylis taip elgiasi vidury maitinimo, be to dar ir verkia ar spjauna krūtį (buteliuką) - tai gali būti ženklas, jog jį kamuoja refliuksas. Tuomet rūgštys iš skrandžio grąžinamos į stemplę ir ją graužia. Vaiką erzinantis taškas yra maždaug stemplės viduryje, todėl išsiriesdamas jis mėgina sau padėti.

Kojyčių makalavimas

Na, ateity galbūt iš jo išaugs futbolininkas, bet ką gali reikšti kojyčių makalavimas dabar? Tai priklauso ir nuo kitų ženklų. Jei mažylis patenkintas ir šypsosi, tikriausiai jis tuo rodo, jog norėtų pažaisti. Bet jei jis neramus ir virkčioja, spardymasis rodo, jog jam kažkas nepatinka.

Galvos daužymas

Suprantama, neramu žiūrėti, kaip dešimties mėnesių kūdikis galvyte kaip būgno lazdele metodiškai muša į kietas grindis arba lovytės grotas. Tačiau taip elgiasi nemažai kūdikių, ir akivaizdu, kad jiems kažkokiu būdu neskauda. Bet kodėl jie taip elgiasi? Negalima to visiškai ignoruoti. Jei kūdikis daužo galvytę ilgą laiką ir nelabai domisi žaidimu su žmonėmis ar žaisliukais, reikėtų atkreipti savo pediatro dėmesį. Tai gali būti galvos skausmo išraiška, kurį galbūt sukelia sutrikusi galvos skysčio cirkuliacija - tai gali patvirtinti arba paneigti atlikta galvos smegenų echoskopija ar akių dugno tyrimas. Taip pat gali būti ir kitos neurologinės problemos ar klausos sutrikimas dėl serozinio otito.

Ausų tampymas

Daugeliui tėvų tai sukelia būtent tokį įtarimą, bet dažniausiai kūdikis būna tiesiog atradęs, kad turi ausis. Pasak tyrimų, jei ausų tampymas - vienintelis simptomas, didžiajai daliai vaikų ausų uždegimas nenustatomas. Pasidžiaukite kartu dėl tokio nuostabaus atradimo, bet stebėkite savo mažylį. Kai kurie kūdikiai itin įnirtingai „užgula“ savo ausis, kai jiems dygsta dantys, ypač, kai apie pirmą gimtadienį lenda pirmieji krūminiai.

Kojyčių tampymas

Ne, mažylis taip nebando sportuoti ir stiprinti pilvo raumenukų. Tokia padėtis paprastai reiškia diskomfortą pilvo srityje - gal tai susikaupusios dujos, gal užkietėję viduriukai.

Sugniaužti kumštukai

Suprantama, naujagimis neketina taip niekam grasinti… Daugelis naujagimių laiko sugniaužę kumštukus net ilsėdamiesi. Kol kas mažylio rankos nelabai kažką daugiau ir sugeba, mat plaštakų ir pirštukų judinimui reikia brandesnės nervų sistemos ir sudėtingesnių smegenų funkcijų. Kūdikiai delniukus atveria apytikriai 8 savaitę, o siekti ir čiupti pradeda 3-4 mėnesių. Kita vertus, sugniaužti kumštukai retkarčiais gali reikšti ir stresą, įtampą ar netgi alkį.

Pagalba vaikui: Jei mažylis ir sulaukęs trijų mėnesių vis dar neatpalaiduoja kumštelių, pasirodykite gydytojui.

Moro refleksas

Daugeliui pažįstama seka: mažylis snūduriuoja ir jau tuoj tuoj užmigs, keliate jį į lovytę, bet staiga jis galingai sumosuoja rankytėmis ir pats to išsigandęs plačiai atmerkia akis… Tai - tipiškas naujagimių refleksas, neturiu moksliškai pavadinimą - Moro refleksas.

Pagalba vaikui: Šio reflekso prasmė tokia, kad paleistas iš rankų kūdikis staiga galėtų ir vėl į ką nors įsikibti. Tai normalu, tačiau išgąstingo krūpčiojimo galite padėti išvengti tiesiog vystydami migdomo mažiuko rankutes.

Troškulys

Troškulys verksmo priežastimi paprastai tampa, kai kūdikis būna šiltai aprengtas, ir jam per karšta. Verksmas panašus į išalkusio kūdikio, tačiau maitinimas jo nenumalšina. Ką daryti? Duoti atsigerti vandens. Jei įmanoma, sumažinti aplinkos temperatūrą, nurengti šiltus drabužius.

Neaiški priežastis

Deja, ne visada pavyksta išaiškinti kūdikio verksmo priežastį. Kartais jis taip įsirėkia, kad pats pamiršta, ko verkė. Ką daryti? laikyti kūdikį glėbyje, prisiglaudus galvytę prie peties; švelniai pasupti; duoti čiulptuką; įsupti į šiltą minkštą skarą; atitraukti kūdikio dėmesį tam tikru triukšmu (įjungti dulkių siurblį, plaukų džiovintuvą ar žadintuvą); pasiguldyti sau ant kelių pilvuku žemyn; panešioti nešynėje; išeiti su kūdikiu į lauką; pavežioti kūdikį automobiliu; nusirengti ir, pasiguldžius nuogą kūdikį ant krūtinės, giliai ir ritmiškai kvėpuoti. Vis dėlto kartais verksmo priepuoliai priverčia tėvus nuleisti rankas: vaiką nuraminti labai sunku.

Kai kuriems kūdikiams padeda monotoniškas judėjimas, nešiojimas, stumdymas vežimėlyje ar sūpavimas lovelėje (be abejo, pajuntant mažylio ritmo poreikį, nepradedant kratyti ar siūbuoti pernelyg smarkiai).

Labai svarbus fenomenas, padedantis nurimti bei tyrimais įrodytas turintis teigiamą poveikį kūdikio raidai - nuogos odos lietimasis, vadinamasis „skin to skin“ kontaktas, kuomet nuogas mažylis liečiasi prie šiltos suaugusiojo krūtinės, ir taip pabūnama ilgesnį laiką. Norėtųsi paminėti ir nešiojimą, pakankamai ilgą kūdikio buvimą ant artimiausio asmens rankų ar jo glėbyje pagal amžių ir raidą pritaikytoje nešioklėje - net ir tuomet, kai jis ramus, neverkia. Mitas, jog kūdikis gali pernelyg priprasti, toks įsivyravęs, kad daugybė mažylių vien dėl jo praranda šią nuostabią galimybę augti taip, kaip augo jų protėviai, nuolat girdėdami raminantį mamos širdies plakimą bei stebėdami pasaulį ne iš lovelės ar gultuko, o tyrinėdami kartu su mama, jos krūtinės aukštyje judėdami jį supančioje aplinkoje.

Kaip padėti vaikui nusiraminti?

Kai vaikas verkia, reikėtų įvertinti ašarų priežastį ir, jeigu įmanoma, ją pašalinti. Tėvų elgesys, emocijos, gyvensena besilaukiant vaikelio ar netgi dar neužsimezgus naujai gyvybei kuria aplinką, kurioje pasitinkama į pasaulį ateinanti nauja gyvybė, ir palieka žymę vaiko raidoje. Darniai kūdikio ir vaiko raidai reikalinga ne tik fizinė priežiūra, bet ir emocinė bei socialinė gerovė.

Strategijos nuraminti kūdikį:

• Sugalvokite „rimtą“ priežastį: Atsižvelkite į situaciją ir improvizuokite: „Oi, debesėliai renkasi, nėra kada verkti, reikia greičiau bėgti į lauką, nes pradės lyti ir negalėsime pasivaikščioti.“ Visa gudrybė - jog jūs nedraudžiate vaikui verkti ir nenuvertinate jo ašarų.
• Ignoruokite nerimtas situacijas: Ignoruoti verkimą ir nukreipti vaiko dėmesį reikėtų tik tipinėse „nerimtose“ situacijose: pavyzdžiui, jeigu mažylis visada kelia skandalą, kai reikia mautis kepurę ar sėsti į vežimėlį. Nelaukite protesto, pasistenkite nukreipti pravirkusio vaiko dėmesį.
• „Dantų užkalbėjimas“: Gudrybė ta, kad reikia „numušti“ blogą nuotaiką savo monologu. Daug kalbėkite nesustodami: vaikas įsiklausys ir nutils. Svarbiausia - kalbėti emocionaliai ir apie ką nors įdomaus mažyliui.
• Staiga parodykite ką nors įdomaus (dėmesio atitraukimas): Tai gali būti bet kas - praskrendantis drugelis, lėktuvas aukštai danguje ar bėgantis šuniukas. Galima nukreipti vaiko dėmesį į jo paties kūną ir pojūčius: „Atrodo, tau blakstiena iškrito. Atspėk, iš kurios akytės.“
• Sudominkite žaislu ar kažkokiu daiktu: Jeigu pamatyti šuniuko arba drugelio nepavyko arba jeigu tai iš viso buvo mamos vaizduotės vaisius, galima pasinaudoti realiu daiktu, kuris sudomintų vaiką. Praverstų su savimi nešiotis mėgstamą vaiko žaislą ar bloknotėlį su flomasteriais ar kokį nors skanėstą, kuris padėtų greitai nuraminti vaiką.
• Parodykite, kad suprantate jo jausmus: Jeigu mažylis tuoj pravirks, išsakykite viską, ką jis gali jausti: „Tu nusiminęs, kad nenupirkome tau žaisliuko. Pyksti ant mamos. Tau labai skaudu: norėjai pažaisti su nauja mašinyte, o mes jos negalime nupirkti“, ir t.t.
• Juokinga procedūra-žaidimas: Kai tik vaikas pradės verkti, pradėkite švelniai pūsti orą jam į veiduką ir džiovinkite ašaras (tiesiogine prasme). Arba galima įsitaisyti gražią stiklinaitę/maišelį, kur „rinksite“ ašaras. Duokite užduotį: tegul vaikas priverkia pilną.
• Paversti ašaras juokais: Pamatę, kad mažylis tuoj pravirks, parodykite savo nuostabą: „Oi, kas čia toks priešais mane? Kur dingo mano linksmas ir besišypsantis sūnelis / linksmoji dukrytė?“
• „Meškos apkabinimas“: Tai labai stiprus ir ilgai (daugiau nei 20 sekundžių) trunkantis apkabinimas.
• Masažas teniso kamuoliuku: Tai - senas fizioterapeutų triukas. Jis gerai atpalaiduoja, kai vaikas iš nuobodulio ima rodyti kaprizus - pavyzdžiui, kelionės metu ar laukiant eilėje.
• „Pastumk sieną“: Puikus būdas atsikratyti streso, kai susierzinimas viduje tiesiog kunkuliuoja: pasiūlykite vaikui įsiremti į sieną abiem rankom ir stumti iš visų jėgų. Taip stresas virsta raumenų energija.
• „Riaumok, kaip liūtas ir trypk, kaip dramblys“: Susikaupusias neigias emocijas išleisti, mintis nukreipti ir aktorinį meistriškumą tobulinti padės įsijautimas į skirtingų gyvūnų roles.
• „Užpūsk žvakę“: Uždekite arba pasiūlykite vaikui įsivaizduoti, kad uždegėte žvakę. Paraginkite vaiką ją užpūsti, tačiau laikykite ją ne prie pat, o šiek tiek atokiau. Bet kuris vaikas mielu noru tą padarys. Po to uždekite žvakę dar kartą ir pastatykite ją dar toliau. Vaikas įkvėps kuo daugiau oro ir mėgins užpūsti iš ...

Kai vaikas verkia, reikėtų įvertinti ašarų priežastį ir, jeigu įmanoma, ją pašalinti. Tėvų elgesys, emocijos, gyvensena besilaukiant vaikelio ar netgi dar neužsimezgus naujai gyvybei kuria aplinką, kurioje pasitinkama į pasaulį ateinanti nauja gyvybė, ir palieka žymę vaiko raidoje. Darniai kūdikio ir vaiko raidai reikalinga ne tik fizinė priežiūra, bet ir emocinė bei socialinė gerovė.

Ko nereikia daryti: Pirmiausia, nereikia kalbėti su vaiku, kol jis verkia, o tuo labiau barti ar skaityti moralus. Nereikia sakyti jam „ateik, aš tavęs pagailėsiu“, aimanuoti ir guosti vaiką: „oi tu mažuti, vargšeli...“ Tylėdami priimkite vaiką į savo glėbį, tvirtai prispauskite prie savęs, užklodami savo kūnu lyg šiltu pledu. Pirma, tai suteiks vaikui saugumo jausmą. Antra, padės jums susitvarkyti su savo jauduliu ir emocijomis išsigandus dėl vaiko. Neturėtumėte perduoti vaikui savo jaudulio kūno ir pasąmonės lygmenyje - jums reikia perduoti jam savo ramybę ir jėgą. Šie apkabinimai suteiks galimybę vaiko smegenims suvokti problemą ir neperkraus jo informacija. Nereikia pūsti į žaizdą, tuojau pat bėgti į pagalbą - jei tai, žinoma, ne rimtas kraujoplūdis ar lūžis. Jei vaikas tik užsidirbo guzą, svarbiau jam padėti psichologiškai. Nereikia kišti vaikui žaisliukų ar saldainių, supti kaip kūdikio: neduokite vaikui dingsties manipuliuoti situacija ir pulti į isteriją. Visi jūsų veiksmai vėlgi perkraus vaiko psichiką, tuo pat metu kada jam reikia apsiraminti. Kitą kartą, kai vaikas parkris, o jūs nebėgsite pas jį išsigandę, nepradėsite jo gailėti ar barti, jis galbūt ir visai nepravirks, o pats susidoros su savo neganda. Atsikels, pasipurtys ir ateis pas jus ramus.

Ką reikia padaryti: Pirmiausia apkabinkite vaiką, stipriai prispauskite prie savęs ir užstokite jam kritimo ar nelaimingo įvykio vietą. Tegu jis pajunta jus visu savo kūnu. Imkite ramiai ir giliai kvėpuoti, suskaičiuokite iki dešimties lėtu tempu. Pastebėsite, kaip trūkinėjantis vaiko kvėpavimas išsilygina ir susinormalizuoja. Vaikams tai nutinka nesąmoningai - kvėpavimas išsilygina pagal suaugusiojo. Galima vaiką lengvai pasupti, paglostyti kvėpavimo ritmu - žodžiu, taktiliškai stimuliuoti odą. Tačiau tai turi būti lengvi judesiai, kad vaikas nebūtų atitrauktas nuo situacijos suvokimo. Nereikia stengtis iškart nutraukti verksmą - reikia leisti emocijoms išsilieti su ašaromis. Galima lengvai niūniuoti arba dainuoti be žodžių, tai taip pat padeda nuraminti ir subalansuoti kvėpavimą. Ir tik po to, kai mažylis pradės ramiai kvėpuoti ir nustos kūkčioti, galima išsiaiškinti situaciją be emocijų: pažiūrėti, kur ir kas nutiko, papasakoti jo kritimo istoriją be emocijų ir vertinimo - tik informaciją. Pavyzdžiui, „tu ėjai, ant grindų gulėjo žaislas, tu užkliuvai už žaislo ir nukritai.“ Pasakojimo kulminacijos metu mažylis gali vėl pravirkti, bet tai jo teisė - jam būtina išgyventi ir suvokti situaciją, tik tada jis išmoks susidoroti su verksmu ir greičiau nusiramins. Nereikia pasakojant situaciją vertinti ir teisti: „tai dėl to, kad tu mėtei žaisliukus“, ir pan.

Jei vaikas serga. Žinoma, verksmas gali būti ligos signalas - skauda dantukus, ausis, galvą ar pilvą, tačiau tada vaikas pakankamai tiksliai nurodo jums skausmo šaltinį. Šiuo atveju būtina kviesti gydytoją, pamatuoti temperatūrą, išsiaiškinti skausmo šaltinį. Būtina visais įmanomais būdais padėti mažyliui - duoti vaistų nuo temperatūros, paskambinti gydytojui ir paklausti, kaip palengvinti būseną, mažylį paglostyti, nuraminti. Paprastai skausmo požymius lydi visas simptomų kompleksas - keičiasi elgesys, vaikas sukarščiuoja, jį pykina, vemia. Tačiau jei jokių išorinių požymių nėra, nereikėtų ignoruoti vaiko skundų ir galvoti, kad šis simuliuoja. Paprastai vaikai žino, kiek nemalonūs jo skausmai, ir retai apgaudinėja. Visuomet atsiliepkite į vaiko skundus dėl sveikatos.

Jei vaikas nukrito ir užsigavo, patyrė traumą. Vaikas gali pravirkti iš skausmo, iš nuoskaudos arba išsigandęs, ir būtina mokėti teisingai jam suteikti pagalbą ir nuraminti. Yra tam tikri psichologiniai būdai, mokantys vaiką susitvarkyti su emocijomis ir greitai nusiraminti. Šie būdai kiek skiriasi nuo mums įprastų raminimo būdų, tačiau jie padeda kur kas efektyviau nei įprastiniai.

Jei vaikui isterija. Vaikiškos isterijos - tai riksmų priepuoliai su verksmu ir įtūžiu, kylantys dėl stiprių emocijų. Tai būdas manipuliuoti artimaisiais, sukeltas pykčio, susierzinimo, agresijos ar nevilties. Būtent toks verksmas tėvams sunkiausia nuraminti, kadangi traumos ir kritimai pakankamai greit pamirštami, o isterijos priežastys - aiškios.

Šiais atvejais vienareikšmių patarimų nėra, kiekvienu atveju būtina rasti savo išeitį iš situacijos. Tačiau yra keli būdai, kurie yra populiarūs tarp daugiavaikių tėvų ir auklėtojų. Jei isterija ištinka vietose, kur daug žmonių - parduotuvėse, žaidimų aikštelėse ar namie: Nukreipkite vaiko dėmesį į dangų, parodę: „ten lėktuvėlis“, debesėlis ar dar kas nors neįprasto, pageidautina patraukti ir kitų suaugusiųjų žvilgsį (jie paprastai apsimeta susidomėję), ir tai lengvai padės atitraukti vaiką nuo jo isterijos priežasties. Suaugusiųjų dėmesys, o dar ir kolektyvinis, labai stipriai veikia vaiko smalsumą ir slopina jo isteriją. Imti ieškoti telefono ar automobilio signalizacijos, apsimetus, kad išgirdote skambutį, imti pasakoti vaikui, kad reikia atsiliepti telefonu, reikia nubėgti pažiūrėti, ar saugus automobilis... Jei tai triukas su telefonu, galima apsimesti kalbant ir paskubinti vaiką namo ar kur jums reikia, pasakius, kad kažkas jo laukia. Toliau orientuokitės pagal aplinkybes. Apsimeskite, kad verkiate ne ką mažiau nei vaikas, ir jums labai skauda. Paprastai vaikas puola nuraminti verkiančių tėvų, pamiršdamas savo problemas. Galima, priešingai, imti vaipytis, kutenti vaiką, išdarinėti pokštus, daryti mimikas, apskritai - isterijas paversti juoku. Tai dažniau pavyksta tėvams, jų kantrybė ir humoro jausmas didesni nei mamų. O dar visada galima pasikalbėti su vaiku kaip su suaugusiuoju, paaiškinti jam visą situaciją. Reikia vaiką apkabinti ir priglausti - dažniausiai isterijos kyla dėl dėmesio trūkumo, vaikai jas naudoja kaip būdą sukelti tėčio ir mamos susidomėjimą jais, parodyti, kad jiems trūksta bendravimo su tėvais. O kaip jūs kovojate su vaiko isterijomis? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.

tags: #paniskas #kudikio #verksmas

• viskas apie Lauma nėščiųjų diržą ir jo naudojimą
• Arvydas Sekmokas: gyvenimo kelias
• Išsamiau apie Justiniškes ir Viršuliškes
• Žaismingas vaiko pagalbininko rinkinys namų ruošai
• Vaikų globa ir parama Šalčininkų savivaldybėje