Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Tačiau ovuliacija paprasčiausiai yra kiaušinėlio išlaisvinimas iš kiaušidės menstruacinio ciklo metu.
Moters ciklui ir bendrai visai reprodukcinei sveikatai ovuliacija yra labai svarbi. Jos dėka kiaušialąstė gali būti apvaisinta ir taip pradėta nauja gyvybė. Dažnai šis žodis asocijuojamas su švytinčia oda, pakilia nuotaika, pasitikėjimu savimi ir vaisingomis dienomis. Visa tai tikrai yra susiję. Norint pastoti (arba išvengti pastojimo) yra rekomenduojama sekti savo ciklą ir ovuliacijas.

Ovuliacija yra sudėtingas, tačiau itin tiksliai organizme reguliuojamas procesas, kuris vyksta kiekvieną menstruacinį ciklą. Kiekvieno mėnesinių ciklo metu pradeda bręsti folikulai, tačiau paprastai tik vienas iš jų subręsta iki Grafo folikulo stadijos. Šis folikulas sparčiai auga dėl hormonų (folikulino ir liuteinizuojančio hormono) poveikio ir prieš ovuliuodamas yra apie 15 mm skersmens.
Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai - ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai. Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą, o kai šis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija. Ovuliaciją skatina liuteinizuojančio hormono koncentracijos (kurią reguliuoja hipofizė) maksimumas.

ovuliãcija (ovulatio < gr. ovum - kiaušinis), moters ir žinduolių patelių organizme vykstantis procesas, per kurį plyšta folikulo sienelė ir subrendusi moteriškoji lytinė ląstelė - kiaušinis - patenka į pilvo ertmę kartu su folikuliniu skysčiu. Sukelia hormonų koncentracijos pokyčiai. Folikulas galiausiai plyšta - dėl sienelės spaudimo ir fermentinių procesų.
Kiaušinis dažniausia prilimpa prie kiaušidės, kurią supa kiaušintakio fimbrijos. Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta spermatozoido. Po to, kai kiaušinėlis palieka folikulą, folikulas virsta vadinamuoju geltonkūniu (lot. corpus luteum). Ovuliacijos metu gimdos gleivinės membrana pasiekia savo maksimalų dydį, lygiai kaip ir gleivinės liaukos (nors jos dar neišskiria sekreto).
Patekęs į kiaušintakį kiaušinis po 4-6 parų pasiekia gimdą ir, jeigu nebuvo apvaisintas, suyra ir pašalinamas per mėnesines kartu su atkrintamuoju gimdos gleivinės sluoksniu. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji suyra ir išsiskiria per makštį menstruacijų metu. Apvaisintas kiaušinis įsitvirtina gleivinėje ir pradeda augti.
Paprastai ovuliacija įvyksta maždaug 12-16 dieną nuo pirmosios mėnesinių dienos, tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo moters ciklo ilgio. Ovuliacija įvyksta mėnesinių ciklo viduryje, po folikulinės fazės, kurią lydi liuteininė fazė. Ovuliacija įvyksta maždaug ciklo viduryje, apie 14 dienų (normos ribos 12-16 dienų) iki ateinančių mėnesinių, paprastai tai įvyksta apie 28 moters ciklo dieną.
Ovuliacija dažniausia įvyksta ciklo viduryje (12-14 ciklo dieną, jei ciklo trukmė 28 dienos), bet jos laikas gali kisti, nes folikulai galutinai subręsta per skirtingą laikotarpį. Deja, dažnai moterys yra suklaidinamos, dėl to, kada pati ovuliacija įvyksta. Pagrinde todėl, kad tam paaiškinti yra naudojamas “vidutinio ciklo” apibrėžimas. T.y. ciklas, kuris trunka 28 dienas. Pagal tai, ovuliacija turėtų būti 14-tą dieną. Tačiau tai nereiškia, kad visada ovuliacija vyksta tą dieną.
Svarbu! Kiekvienos moters ciklas gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų ar ilgiau.
Vaisingos dienos - tai dienos, kuriomis mylintis yra galimybė pastoti. Moterų vaisingumas yra cikliškas ir pastoti jos gali tik 24 valandas per mėnesinių ciklą - tiek, kiek gyvena iš kiaušidės iškeliavęs kiaušinėlis. Išsiskyręs kiaušinėlis patenka į kiaušintakį. Ten jis išbūna apie 24 valandas ir laukia, kol jį apvaisins vienas spermatozoidas. Būtent ši diena yra pati vaisingiausia. Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas.
Tad norint, kad apvaisinimas įvyktų, reikėtų mylėtis kelias dienas iki ir pačią ovuliacijos dieną. Nors moters kiaušinėlis gali būti apvaisintas tik tą parą kai vyksta ovuliacija, pastoti galima ir jei mylėjotės 2-5 dienas iki ovuliacijos. Kai moters makšties terpė yra itin draugiška, o spermatozoidai - itin gyvybingi, išgyventi jie gali dar ilgiau - iki 5 parų.

Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime dažniausius ir rečiau pasitaikančius ovuliacijos simptomus. Būtent dėl hormonų poveikio ciklo metu pakinta bazinė kūno temperatūra (BKT), makšties išskyros ir gimdos kaklelis.

Na, tai dabar visai painu… Kaip gi žinoti kada ta ovuliacija? Jei planuojate pastoti arba, priešingai, stengiatės išvengti nėštumo, organizmo pokyčiai yra svarbus informacijos šaltinis. Dauguma periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija) remiasi būtent ovuliacijos dienos nustatymu. Tam nustatyti galima naudoti ovuliacijos testus arba sekti temperatūrą viso ciklo metu.

Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą.
Tačiau ovuliacija nėra vien tik fizinis procesas - ją gali paveikti daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, tokių kaip stresas, hormonų disbalansas, svorio svyravimai ar net miego trūkumas. Dėl šios priežasties vienoms moterims ovuliacija vyksta reguliariai, o kitoms gali būti nenuspėjama. Žinodamos, kaip vyksta ovuliacija, moterys gali ne tik tiksliau planuoti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo sveikatą bei galimus hormonų svyravimus.
Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. O jei ovuliacijos testai nuolat nerodo LH šuolio, tai gali būti ženklas, kad ovuliacija nevyksta - tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos priežastys. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą - gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį.
Ovuliaciją galima skatinti keičiant gyvenimo būdą: sveika ir subalansuota mityba, streso mažinimas, pakankamas miegas ir saikinga fizinė veikla gali padėti organizmui atkurti natūralų ciklą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, kuris padeda subalansuoti hormonų veiklą ir paskatinti ovuliaciją. Svarbiausia - neignoruoti ovuliacijos sutrikimų, nes jie gali turėti įtakos ne tik vaisingumui, bet ir bendrai moters sveikatai.
tags: #cto #takoe #ovuliacija