Vaiko globa ir rūpyba Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečiojoje knygoje

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK), patvirtintas 2000 metais, yra kodifikuotas Lietuvos civilinės teisės sąvadas. Tai vienas moderniausių ir naujausių civilinės teisės kodeksų pasaulyje. Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., su tam tikromis išimtimis, kurios buvo nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu (toliau - LR CKPĮĮĮ).

CK normas aiškinant ir taikant, vadovaujamasi CK 1.9 straipsnyje įtvirtinta taisykle, kuri nurodo, kad jos aiškinamos atsižvelgiant į CK sistemą bei struktūrą, siekiant užtikrinti kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą. CK vartojami žodžiai ir jų junginiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę, išskyrus atvejus, kai iš konteksto matyti, kad žodis ar žodžių junginys vartojamas specialiąja - teisine, technine ar kitokia reikšme. Nustatant taikomos normos tikrąją prasmę, atsižvelgiama į CK ir aiškinamos normos tikslus bei uždavinius.

Civilinio kodekso struktūra ir globa trečiojoje knygoje

Šiuo metu galiojantį CK sudaro šešios knygos, suskirstytos į dalis, skyrius ir skirsnius. Pirmoji CK knyga skirta bendrosioms nuostatoms, antroji - fiziniams ir juridiniams asmenims, o trečioji CK knyga yra skirta šeimos teisės institutui. Jos reglamentuojamos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas. Ketvirtoji CK knyga reglamentuoja daiktinę teisę, penktoji - paveldėjimo teisinius santykius, o paskutinė, šeštoji, skirta prievolėms.

Šiame straipsnyje bus detaliau aptariama vaiko globa ir rūpyba, kurios teisinės nuostatos įtvirtintos būtent trečiojoje Civilinio kodekgo knygoje.

Vaiko globos ir rūpybos tikslai ir principai

Vaiko globos (rūpybos) tikslas, apibrėžtas CK 3.248 straipsnyje, yra užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai apima paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises bei teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, bei rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai, įtvirtinti CK 3.249 straipsnyje, pirmiausia pabrėžia vaiko interesų pirmumą. Pirmenybė tapti globėjais (rūpintojais) suteikiama vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Svarbus principas yra vaiko globa (rūpyba) šeimoje ir brolių bei seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus. Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą) bei skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam, ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.

Vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymas ir apskaita

CK 3.250 straipsnis reglamentuoja vaikų, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustatymą ir apskaitą. Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kitokių institucijų darbuotojai, taip pat kiti asmenys, turintys duomenų apie nepilnamečius, likusius be tėvų globos, privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Vaikus, kuriems reikalinga globa (rūpyba), nustato ir tokių vaikų apskaitą tvarko valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Ši institucija privalo užtikrinti laikinosios globos (rūpybos) paskyrimą per tris dienas.

Pagal CK 3.251 straipsnį, globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų.

Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos

CK 3.252 straipsnis nurodo vaiko globos (rūpybos) rūšis ir formas. Vaiko globos (rūpybos) rūšys yra laikinoji globa (rūpyba) ir nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globos (rūpybos) formos yra globa (rūpyba) šeimoje, globa (rūpyba) šeimynoje ir globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.

Laikinoji globa (rūpyba)

Vaiko laikinoji globa (rūpyba), apibrėžta CK 3.253 straipsnyje, yra laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą.

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai (CK 3.254 straipsnis) apima atvejus, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma, laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, arba nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą.

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnis), kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas, nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), vaikas įvaikinamas arba susituokia.

Nuolatinė globa (rūpyba)

Nuolatinė globa (rūpyba), kaip nurodyta CK 3.256 straipsnyje, skiriama be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma (CK 3.257 straipsnis) šiais atvejais: abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę, teismo paskelbti mirusiais arba pripažinti nežinia kur esančiais, vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų, tėvystės ar artimos giminystės ryšiai nuo vaiko radimo dienos nenustatyti per tris mėnesius, arba tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.258 straipsnis), kai vaikas sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas, grąžinamas tėvams, įvaikinamas arba susituokia.

Vaiko globos (rūpybos) formos ir nustatymo tvarka

Globa (rūpyba) šeimoje

CK 3.259 straipsnis apibrėžia vaiko globą (rūpybą) šeimoje kaip ne daugiau kaip penkių vaikų globą (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta, kai neišskiriami broliai ir seserys. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys, kuriems taikomi apribojimai pagal CK 3.269 straipsnį.

Globa (rūpyba) šeimynoje

Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje, numatyta CK 3.260 straipsnyje, yra globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta, kai neišskiriami broliai ir seserys, arba mažesnis, jeigu yra globojamas neįgalus vaikas. Vaiko globą (rūpybą) šeimynoje nustato įstatymai, Vyriausybės patvirtinti šeimynų nuostatai, kiti teisės aktai. Vaiko globėjo (rūpintojo), įsteigusio šeimyną, darbo užmokestis ir kitos darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos vadovaujantis įstatymais, Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais.

Globa (rūpyba) valstybinėse ir nevyriausybinėse globos institucijose

CK 3.261 straipsnis nurodo, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko globą (rūpybą) institucijose nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Globos (rūpybos) nustatymas ir globėjo skyrimas

Vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą (CK 3.262 straipsnis). Vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija.

Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą (CK 3.263 straipsnis).

Vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas savivaldybės mero sprendimu, jei nustatoma laikinoji globa (rūpyba). Rekomendacijas dėl globėjo skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga. Mero sprendime nurodoma institucijos pavadinimas, sprendimo priėmimo data, globos rūšis, globėjas, budintis globotojas, globojamo vaiko duomenys, globos vieta, institucija, atsakinga už turto apsaugą, ir kitos svarbios aplinkybės. Svarbu, kad, siekiant apsaugoti vaiko interesus, nustatant laikinąją globą, globėjo duomenys gali būti neatskleidžiami vaiko tėvams. Jeigu nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja CK 3.269 straipsniui.

Svarbios Civilinio kodekso 3.264 straipsnio pataisos

2023 m. kovo 28 d. įstatymu Nr. XIV-1838 (TAR, 2023, Nr. 2023-05730) nustatyta, kad 3.264 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki šių posėdžių taikomos iki įstatymo Nr. XIV-1838 įsigaliojimo dienos (2023 m. balandžio 1 d.) galiojusios Civilinio kodekso 3.264 straipsnio nuostatos.

Vaiko globos (rūpybos) vieta gali būti globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje, vaiko gyvenamojoje vietoje arba vaikų globos institucijoje (CK 3.265 straipsnis).

Globos (rūpybos) organizavimas ir priežiūra

Vaiko globos (rūpybos) organizavimą rajono (miesto) savivaldybės vaiko teisių apsaugos institucijos savo teritorijoje reglamentuoja CK 3.266 straipsnis. Ši institucija bendradarbiauja su kitomis vietos savivaldos ir nevyriausybinėmis institucijomis bei organizacijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Vaiko globos (rūpybos) organizavimo tvarką nustato Vyriausybės patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai.

Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga (CK 3.267 straipsnis).

Globėjo (rūpintojo) parinkimas, pareigos ir atsakomybė

Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarka (CK 3.268 straipsnis) atsižvelgia į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), pateikia rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai prašymą, sveikatos pažymėjimą ir kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą.

Asmenys, kurie negali būti skiriami globėjais (rūpintojais)

CK 3.269 straipsnis nurodo asmenis, kurie negali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju):

• Neturintis dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.
• Pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu.
• Nuo kurio buvo atskirtas vaikas.
• Buvęs įtėviu (įmote), jeigu jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko.
• Jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnyje numatytais pagrindais.
• Teistas už tyčinius nusikaltimus.
• Sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.
• Sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

Vaiko globėjo (rūpintojo) pasirengimą globoti (rūpintis) organizuoja ir koordinuoja rajonų (miestų) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, kitos šio darbo patirtį turinčios organizacijos ir institucijos (CK 3.270 straipsnis).

Globėjo (rūpintojo) pareigos ir teisės

Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos, nustatytos CK 3.271 straipsnyje, apima:

• Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
• Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
• Auklėti vaiką.
• Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis.
• Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
• Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
• Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius.
• Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Vaiko globėjo (rūpintojo) teisės (CK 3.272 straipsnis) numato, kad jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai.

Globėjo (rūpintojo) atsakomybė

CK 3.273 straipsnis nustato vaiko globėjo (rūpintojo) atsakomybę už vaiko padarytą žalą pagal įstatymus. Taip pat globėjas (rūpintojas) atsako už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą įstatymų nustatyta tvarka.

Turtiniai santykiai globos (rūpybos) atveju

Globojamo vaiko išlaikymą šeimoje, šeimynoje ir nevyriausybinėje globos institucijoje reglamentuoja įstatymai (CK 3.274 straipsnis). Globojamo vaiko globėjas (rūpintojas) disponuoja globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis ir tik vaiko interesais, vadovaudamasis CK ketvirtosios knygos normomis, reglamentuojančiomis turto administravimą (CK 3.275 straipsnis).

Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, o vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į gloojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Ši nuostata aiškiai apibrėžia, kad globa (rūpyba) nekuria paveldėjimo ar nuosavybės teisių tarp globėjo ir globojamojo.

Apibendrinimas apie globos ir rūpybos sistemą

Lietuvos Civilinio kodekso nuostatos, ypač trečiojoje knygoje, sukuria išsamią ir modernią teisinę bazę vaiko globai ir rūpybai, užtikrinančią pačių mažiausiųjų visuomenės narių interesų apsaugą ir tinkamą vystymąsi. Ši sistema atspindi valstybės įsipareigojimą rūpintis kiekvienu vaiku, likusiu be tėvų globos.

tags: #civilinis #kodeksas #7 #knyga #globa #ir

• Socialinių tarnybų iššūkiai Rusnėje
• viskas apie indukuotą žindymą
• Atraskite Jolantos Blažytės sėkmės istoriją
• Vaiko vystymasis iki vienerių metų
• Temperatūros įtaka salmoneliozei kiaušiniuose