Tėvų ir vaikų santykiai: meilė, atsakomybė ir sąmoningas buvimas kartu
Tėvų ir vaikų santykiai yra viena aktualiausių visų laikų temų, apie kurią savo nuomonę turi visi: nuo pedagogų iki uošvių, nuo mamystei pasišventusių moterų iki vaikų dar nesusilaukusių ar net neplanuojančių draugių. Tai ne tik džiaugsmas, bet ir didžiausias rūpestis, o kartais - nepaprastas iššūkis.
Šeima yra visuomenės ląstelė, pirmoji vaiko bendruomenė; šeimoje jis susipažįsta su žmonių santykiais, ji įskiepija juos giliai vaikui į širdį, ir čia slypi jos didybė. Šeima - miniatiūrinė visuomenė, nuo kurios vientisumo priklauso didelės visuomenės saugumas. Vaikai - tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kuries mes nematysime. Jūsų vaikai nėra jūsų, jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio. Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų.
Sąmoningas buvimas su vaikais
Auklėjant vaikus pirmiausia svarbu ne imtis dar kokių nors veiksmų, o būti sąmoningesniems. Vaikams tai - didžiausia dovana: laisvi nuo tėvų įsivaizduojamų projekcijų, baimių, reikalavimų ir kontrolės jie gali augti savimi pasitikinčiais žmonėmis. Niekas, ką darai vaikui, nėra veltui. Buvimas su vaikais gydo sielą. Vaikai netrukdo atlikti svarbesnių darbų. Jie yra svarbiausias darbas.
Matytis, būti kartu, kalbėtis - didžiulis malonumas, ypač tada, kai ne tik išvysti tą, kurį nori išvysti, bet ir matai jį tokį, kokį nori matyti. Kai tėvas su sūnumi vaikščiojo po parduotuves, sūnus paprašė: „Paimk mane už rankos“. Tai priminimas, kad svarbiausia yra dėmesys ir artumas, o ne daiktai.
Ryšio kūrimas ir patirtys
Jei nuolat kritikuojame vaikus, jie nenustoja mūsų mylėti. Jei nori pakeisti pasaulį, grįžk namo ir mylėk savo šeimą. Svarbiausias mūsų uždavinys - ugdyti auklėtinių potraukį ir meilę mokslui, kitaip mes užauginsime asilus, besididžiuojančius knygine išmintimi. Bausmė - kalba, kuria reiškiamas moralinis nepritarimas kitokios kalbos nesuprantantiems. Niekada nesu matęs, kad nepaklusnus vaikas imtų elgtis geriau dėl to, kad gavo pylos.
Šeimos lizdas ir autonomija
Kiekvienas galime išmokti skirti reikiamos lizdo šilumos savo vaikui, o atėjus metui - paleisti jį skristi. Viena vertus, su savo vaikais norime gražiai bendrauti, įsijausti į jų pasaulį ir visur juos lydėti. Kita vertus, kaip tėvai norime išlaikyti atstumą, atsižvelgti ir į savo poreikius, o vaikus laikyti savarankiškais žmonėmis. Šeima - tai nuolatinis mokymasis pusiausvyros tarp prieraišumo ir autonomijos.
| Vertybė | Aprašymas |
|---|---|
| Meilė | Šeimos pagrindas ir svarbiausias tikslas. |
| Kantrybė | Būtina namų laimei suprasti. |
| Sąmoningumas | Leidžia išvengti projekcijų ir kontrolės. |
Įkvėpimas knygose
Dr. Danielio J. Siegel knygos padeda tėvams prisiimti brandaus suaugusiojo vaidmenį, nuraminti save kritinėse situacijose ir atrasti kelią į vaiko protą ir širdį. Isabelle’s Filliozat knyga „Viską išbandžiau“ neurofiziologijos ir eksperimentinės psichologijos pagalba padeda suprasti, kodėl vaikai savo elgesiu kartais varo iš proto. Stefanie Stahl ir Julios Tomuschat knygoje „Šeimos lizdo šiluma - sparnai tėvams ir vaikams“ žingsnis po žingsnio parodoma, kaip atpažinti įsisenėjusias nuostatas ir ankstyvuosius patyrimus bei kaip juos sėkmingai keisti.
Tobulų tėvų nebūna, kaip ir tobulų vaikų. Svarbiausia, kad tėvai šiais laikais tikrai stengiasi. Pabaigos nėra. Yra tik nauja pradžia. Gyvenimas juda, visada kinta, norim to ar ne. Ir taip, tai kartais skaudina, liūdina, bet jis taip pat džiugina, stebina ir svarbiausia dovanoja mums žmones, dėl kurių verta gyventi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
