Česlovo Juršėno biografija: nuo žurnalisto iki valstybės atkūrimo ir parlamento lyderio

Česlovas Juršėnas (g. 1938 m. gegužės 18 d. Panižiškėje, Švenčionių apskritis, Vilniaus vaivadija) - Lietuvos žurnalistas, sovietinis partinis bei politinis veikėjas, iki 2012 m. aktyviai dalyvavęs Lietuvos politiniame gyvenime.

Gimė 1938 m. gegužės 18 d. Švenčionių apskrities (dabar - Ignalinos rajonas) Panižiškės kaime valstiečių šeimoje. Jo tėvai buvo ūkininkas ir siuvėja. Žmona Jadvyga (1937-2017) buvo žurnalistė. Jų sūnus Saulius gimė 1970 m.

Išsilavinimas ir žurnalistinė karjera

1955 m. Česlovas Juršėnas aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą (dabar - Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinė mokykla). Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą (dabar - Vilniaus universitetas), kurį 1960 m. baigė ir įgijo žurnalisto specialybę. Vėliau, 1973 m., Leningrado (dabar - Sankt Peterburgas, Rusija) aukštojoje partinėje mokykloje baigė žurnalistikos specialybės studijas.

Ankstyvoje karjeroje apie 15 metų dirbo žiniasklaidos baruose. 1958-1960 m. dirbo žinybinio savaitraščio „Statyba“ redakcijoje. Po to, 1960-1964 m., buvo laikraščio „Tiesa“ korespondentas ir dirbo jo redakcijoje. Nuo 1964 m. perėjo į Lietuvos radiją ir televiziją, kur 1964-1971 m. buvo Valstybinio televizijos ir radijo komiteto darbuotojas ir tarptautinis apžvalgininkas. Nuo 1968 m. iki 1973 m. ėjo Lietuvos televizijos Informacijos redakcijos vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Česlovas Juršėnas taip pat buvo aktyvus Žinijos draugijos narys, daugiausia paskaitininkas tarptautinėmis temomis.

Veikla sovietmečio partinėse ir vyriausybinėse struktūrose

Po žurnalistinės karjeros Česlovas Juršėnas užėmė įvairias pareigas Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Lietuvos SSR Ministrų Tarybos struktūrose. 1973-1975 m. dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete instruktoriumi. Vėliau, 1975-1978 m., buvo LTSR Ministrų Tarybos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas. Grįžęs į žurnalistiką, 1978-1983 m. ėjo dienraščio „Vakarinės naujienos“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas. Nuo 1983 iki 1988 m. dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete Spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus vedėju, o nuo 1982 m. dar ir LTSR žurnalistų sąjungos valdybos sekretoriumi.

Atgimimo laikotarpis ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

Prasidėjus Atgimimui, Česlovas Juršėnas grįžo į Lietuvos televiziją. 1988 m. tapo Juozo Kuolelio vadovaujamo Valstybinio televizijos ir radijo komiteto kolegijos nariu ir populiariu politikos apžvalgininku. 1988-1989 m. organizavo ir vedė pirmąsias „Atgimimo bangos“ ir kitas populiarumą turėjusias laidas. 1989 m., įvedus Vyriausybės informacijos atstovo pareigybę, jis tapo pirmuoju atgimstančios Lietuvos valdžios atstovu spaudai, vėliau - taip pat atsakingu už ryšius su Aukščiausiąja Taryba.

1990 m. vasario 24 d. Česlovas Juršėnas buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Švenčionėlių rinkiminėje apygardoje Nr. 109. Jį iškėlė savarankiškoji Lietuvos komunistų partija. 1990 m. kovo 11 d. jis balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ ir tapo šio akto signataru.

Aukščiausiojoje Taryboje (1990-1992 m.) Česlovas Juršėnas aktyviai dirbo įvairiose komisijose: nuo 1990 m. kovo 10 d. buvo išrinktas į pirmosios sesijos sekretoriatą, nuo 1990 m. kovo 14 d. - Laikinosios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijos dėl Lietuvos televizijos ir radijo komiteto pavaldumo pakeitimo ir jo veiklos reorganizavimo narys, nuo 1990 m. kovo 20 d. - Rytų Lietuvos problemų Laikinosios komisijos narys. Jis taip pat buvo Užsienio reikalų komisijos narys (1990 m. kovo 20 d. - 1990 m. kovo 28 d.) ir po 1990 m. kovo 28 d. - Aukščiausiosios Tarybos valstybės atkūrimo komisijos narys, Redakcinės komisijos dėl diskusijos apie politinę ir ekonominę Lietuvos Respublikos padėtį baigiamajam dokumentui rengti narys (nuo 1990 m. gruodžio 13 d.). Nuo 1990 m. rugsėjo 26 d. buvo Tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos grupės Kairiųjų frakcijos narys, o nuo 1991 m. lapkričio 21 d. - Valstybės atkūrimo ir konstitucijos nuolatinės komisijos narys. 1992 m. kovo 12 d. buvo paskirtas Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotoju. Jis prisidėjo tobulinant Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo reglamentą.

Atsakomybės ir atgailos žodžiai

Iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno kalbos, pasakytos iškilmingame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje 1995 m. kovo 11 d., minint penktąsias Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo metines:

„Daugiau kaip 20 metų aš buvau Lietuvos komunistų partijos narys. Jaučiu moralinę atsakomybę už tuos, kurie partijos vardu darė nusikaltimus tautai ir Lietuvos valstybei. Todėl šiandien noriu atsiprašyti visų tų Lietuvos žmonių, kurie tais sunkiais laikais buvo persekiojami, tremiami, nuskurdinti. Noriu atsiprašyti už tuos buvusius komunistus ir tuos nepartinius, kurie kolaboravo su pavergėjais, persekiojo, trėmė, kalino visai nekaltus žmones. Tik atsiprašę mes užbaigsime atgailą ir galėsime siekti tikros santarvės.“

Česlovas Juršėnas taip pat pabrėžė Sąjūdžio, kuris „galinga banga pakėlė seną ir jauną ir nesulaikomai nunešė laisvės ir nepriklausomybės link“, svarbą. Be to, jis teigė, kad „objektyviai vertindami mūsų žingsnius į nepriklausomybę, mes neturėtume užmiršti ir savarankiškosios Lietuvos komunistų partijos vaidmens. Jos atsiskyrimas nuo Maskvos, turėjęs platų atgarsį pasaulyje, buvo antrasis svarbus žingsnis atgimimo keliu.“

Karjera Lietuvos Respublikos Seime

Nuo 1992 iki 2012 m. Česlovas Juršėnas buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Per šį laikotarpį jis užėmė įvairias svarbias pareigas:

Pareigos

Institucija

Metai

1992-1996 m. jis buvo VI Seimo narys, išrinktas Ignalinos-Švenčionių rinkimų apygardoje Nr. 53, jį iškėlė Lietuvos demokratinė darbo partija. Buvo išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju, o nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1996 m. lapkričio 25 d. ėjo Seimo Pirmininko pareigas.

1996-2000 m. buvo VII Seimo narys, išrinktas daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą. Seime dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vadovavo opozicinei Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijai. Aktyviai dalyvavo sprendžiant bylas Konstituciniame Teisme.

2000-2004 m. buvo VIII Seimo narys, išrinktas Ignalinos-Švenčionių rinkimų apygardoje Nr. 53, iškėlė Lietuvos demokratinė darbo partija. Šioje kadencijoje ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo, Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, o 2004 m. balandžio 6 d. - 2004 m. liepos 12 d. laikinai ėjo Seimo Pirmininko pareigas. Dirbo Užsienio reikalų komitete, vadovavo Seimo delegacijai Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje. 2004 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, pirmajame rate surinkdamas 11,49 % balsų.

2004-2008 m. buvo IX Seimo narys, išrinktas Ignalinos-Švenčionių rinkimų apygardoje Nr. 53, jį iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija. Šioje kadencijoje ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo (2004-2006 m.), pirmojo pavaduotojo (2006-2008 m.) ir Seimo Pirmininko (2008 m. balandžio 1 d., atsistatydinus Viktorui Muntianui, išrinktas Seimo pirmininku, pareigas ėjo iki lapkričio 14 d.) pareigas. Dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Buvo Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių parlamentinėje asamblėjoje pirmininkas. 2008-2012 m. kadencijos Seimo narys, Seimo Pirmininko pavaduotojas, dirbo Žmogaus teisių komitete.

Politinė ir visuomeninė veikla

Česlovas Juršėnas nuo seno yra socialdemokratinių pažiūrų. Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos komunistų partiją atskiriant nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos ir ją pertvarkant socialdemokratiniais pagrindais. Nuo 1990 m. buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) tarybos prezidiumo narys, 1990-1996 m. - partijos pirmininko pavaduotojas, o 1996-2001 m. - LDDP pirmininkas. Jis siekė kairiųjų politinių jėgų vienybės.

Susijungus Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir LDDP partijoms, nuo 2001 m. pradžios ėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, o nuo 2004 m. - pirmininko pavaduotojo. Šiuo metu yra LSDP tarybos ir prezidiumo narys.

Be politinės veiklos, Česlovas Juršėnas užsiėmė ir kitomis visuomeninėmis pareigomis. Jis yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys, taip pat buvo Teismų tarybos narys. 1999-2002 m. buvo Lietuvos šachmatų federacijos prezidentas, o nuo 2015 m. - garbės prezidentas. Nuo 2004 m. yra Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas. 2005 m. tapo Ignalinos krašto vilniečių klubo steigėju. Nuo 2002 m. yra Tarptautinės informatizavimo akademijos prie Jungtinių Tautų narys.

Jis yra parengęs ir išleidęs pirmuosius Lietuvoje žinynus tarptautine tematika, tokius kaip „Pasaulio šalys“ (1978 m., 1991 m.), „1000 pasaulio veikėjų“ (1982 m.) ir „Tarptautininko žinynas“ (1983 m.). Išleido keletą knygų ir žinynų apie pasaulį ir politiką. Poilsio neįsivaizduoja be šachmatų. Nėra žaidęs aukšto rango oficialiose varžybose, užtat mąstymo dvikovoje yra susirungęs su žymiais politikais. Česlovas Juršėnas kolekcionuoja žymiausių dabarties politikų raštus ir karikatūras, taip pat ir apie save. Moka rusų, lenkų ir vokiečių kalbas.

Apdovanojimai ir pripažinimas

Česlovo Juršėno nuopelnai įvertinti įvairiais apdovanojimais ir garbės titulais:

• 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
• 2001 m. - ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai Komandoro kryžiumi.
• 2002 m. - Mykolo Riomerio universiteto Garbės daktaro vardas.
• 2003 m. jam suteiktas Švenčionių rajono garbės piliečio vardas.
• 2004 m. - Marijos žemės II klasės ordinu (Estija).
• 2004 m. - Vytauto Didžiojo ordino Didžiojo kryžiaus kavalierius.
• 2006 m. - Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo trečiojo laipsnio ordinu.
• 2006 m. - Belgijos ordinu.
• 2006 m. - Petro Vileišio vardo nominacijos laureatas.
• 2006 m. jam suteiktas Ignalinos rajono garbės piliečio vardas.
• 2023 m. - Aleksandro Stulginskio žvaigždė.

tags: #ceslovas #jursenas #gime

• išsamus vadovas apie tėvystę
• Šukuosenos mažosioms princesėms
• Kraujavimas nėštumo metu
• patarimai, kaip padidinti tikimybę pastoti
• Kaip planuoti veiklą „Viščiukų“ grupėje?