Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė sensta, kiekvienais metais globos ir slaugos paslaugų poreikis auga. Jei šiuo metu Lietuvoje kas šeštas gyventojas yra vyresnis kaip 65 metų, po kelių dešimtmečių tokio amžiaus ribą peržengs trečdalis žmonių. Tai rodo didėjantį poreikį socialinės globos ir paramos paslaugoms, ypač senyvo amžiaus žmonėms.
„Caritas“ organizacija visoje Lietuvoje kiekvieną dieną atveria duris tūkstančiams, kuriems reikalinga parama, geras žodis, materialinė pagalba. „Caritas“ savanoriai lanko vienišus, pagyvenusius ir negalią turinčius asmenis. Šiems žmonėms pagal poreikį padedama susitvarkyti buityje, gaminamas maistas, padedama apsirūpinti kasdiene švara bei higiena.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacija jau daugelį metų teikia pagalbą ir paramą benamiams, socialiai pažeidžiamiems asmenims ir tiems, kurie susiduria su įvairiomis gyvenimo sunkumais. Viena iš svarbiausių „Caritas“ iniciatyvų yra laikini namai, kurių veikla apima apgyvendinimą, socialinę pagalbą ir užimtumo galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime „Caritas“ laikinuosius namus, ypač tuos, kurie yra susiję su Visų Šventųjų gatve, jų teikiamas paslaugas ir reikšmę Vilniaus bendruomenei. Taip pat paliesime kitas „Caritas“ veiklos sritis, susijusias su pagalba socialinės rizikos grupėms.
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ laikini namai įsteigti 1999 metais. Iš pradžių jie veikė tik kaip nakvynės vieta, kur žmonės, neturintys gyvenamosios vietos, galėjo ateiti ir pernakvoti. Tai buvo pirmas žingsnis siekiant suteikti pagalbą tiems, kurie atsidūrė sunkioje gyvenimo situacijoje. Vėliau, siekiant užtikrinti visapusišką pagalbą, buvo įdarbinti socialiniai darbuotojai ir psichologas, kurie teikė konsultacijas ir kartu su žmogumi ieškojo problemų sprendimų.
Pagrindinė „Caritas“ laikinuosius namus misija - suteikti laikino apgyvendinimo ir socialinės pagalbos paslaugas asmenims, kurie neturi pastogės arba susiduria su kitomis socialinėmis problemomis. „Caritas“ siekia padėti žmonėms susigrąžinti savarankiškumą, integruotis į visuomenę ir susikurti geresnį gyvenimą.

„Caritas“ laikini namai teikia įvairias paslaugas, kurios yra skirtos padėti gyventojams spręsti socialines ir asmenines problemas. Pagrindinės paslaugos apima:
Nuo 2016 metų vasaros atviras dienos centras buvo perorganizuotas į užimtumo centrą. Šis centras skirtas padėti benamiams ir socialiai pažeidžiamiems asmenims įgyti naujų įgūdžių, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę.

„Caritas“ organizacija vykdo įvairias veiklas, skirtas padėti socialinės rizikos grupėms. Tai apima pagalbą šeimoms, vaikams, seneliams ir neįgaliesiems. „Caritas“ organizuoja įvairius projektus ir programas, skirtas spręsti socialines problemas ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę.
Pavyzdžiui, Visų Šventųjų parapijoje buvo įsteigti vaikų laikinos globos namai, kurie suteikė prieglobstį daugiau nei 300 vaikų. Taip pat veikia Bernardinų socialinių paslaugų centras, teikiantis įvairias socialines paslaugas, įskaitant Vaikų dienos centrą, Priklausomų asmenų dienos centrą ir Neįgaliųjų dienos centrą.
Krikščioniškų socialinių iniciatyvų forumo nariais yra įvairios organizacijos, tokios kaip VšĮ „Pal. J. Matulaičio socialinis centras“, VšĮ „DUKU“, Vilniaus arkivyskupijos Caritas, VšĮ „Lobių dirbtuvės“, VšĮ „Socialinis veiksmas“, VšĮ „Vilniaus Visų Šventųjų parapijos laikinos globos namai“ ir kt. Šis forumas organizuoja įvairius renginius, tokius kaip krepšinio turnyras, piligriminis žygis į Trakus, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos globos atlaidų jaunimo vakaras, Šv. Kazimiero šventė, Vilniaus arkivyskupijos ministrantų vasaros stovykla. Taip pat vykdoma evangelizacija Vilniaus mokyklose, mokymų ciklai parapijos lyderių ugdymui ir dvasinio pobūdžio seminarai.
„Caritas“ vaidina svarbų vaidmenį Vilniaus bendruomenėje, teikdamas pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Organizacija bendradarbiauja su kitomis socialinėmis įstaigomis, savivaldybe ir verslo įmonėmis, siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą ir paramą. „Caritas“ veikla prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir bendruomenės gerovės kūrimo.

Vilniaus arkivyskupija yra reikšminga institucija Lietuvos katalikų bažnyčioje, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Ji priklauso Vilniaus bažnytinei provincijai ir apima didelę teritoriją su daugybe parapijų, bažnyčių ir koplyčių. Teritorija ir Struktūra: Vilniaus arkivyskupijos plotas yra 9644 km2, apimantis įvairias savivaldybes ir rajonus. 2012 m. duomenimis, arkivyskupijoje buvo apie 580 000 tikinčiųjų. Arkivyskupija suskirstyta į 9 dekanatus. Iš viso yra 97 parapijos, 103 bažnyčios, 57 koplyčios, 11 rektoratų.
Tarp svarbiausių organizacijų, veikiančių arkivyskupijos teritorijoje, yra:
Be Vilniaus arkivyskupijos iniciatyvų, svarbu paminėti ir kitas organizacijas, teikiančias globos paslaugas senyvo amžiaus žmonėms visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, 7 parapijose veikia senelių globos namai - Žemaičių Kalvarijos, Kaltinėnų, Klapėdos, Skuodo, Plungės, Rietavo ir Kvėdarnos.
2014 m. lapkričio 14 d. Žemaičių Kalvarijos miestelyje, Plungės rajone, vyko graži, prasminga ir ilgai laukta šventė - Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ pašventino naujus senelių globos namus. Iki šiol 20 metų Žemaičių Kalvarijos parapijiniai senelių globos namai veikė dviejuose, Žemaičių Kalvarijos parapijai priklausančiuose pastatuose, kuriuos šiam kilniam tikslui padovanojo šviesios atminties vienuolis br. Kazimieras Dunauskas OFM, o nuo šiol senelių globos namų gyventojai turi naujus, puikiai įrengtus, atitinkančius visus Europos sąjungos reikalavimus namus. Telšių vyskupas J. Boruta SJ, pašventinęs naujuosius globos namus, džiaugėsi, kad šie namai, kuriems suteiktas Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II vardas, puiki pagalba senatvės ir ligų varginamiems žmonės, kur jie turi ir ateityje turės ramų užutekį ruošiantis amžinybei ir galės ramiai nugyventi likusias savo gyvenimo dienas. Šv. popiežius Jonas Paulius II itin rūpinosi visais, kuriems reikalinga globa ir pagalba bei savo gyvenimu įrodė, jog žmogaus gyvenimas vertingas iki natūralios jo pabaigos.
Naujieji Žemaičių Kalvarijos Caritas skyriaus globos namai (Vienuolyno g. 1C) buvo statomi trejus metus 2011 - 2014 m., juos suprojektavo architektas Henrikas Štaudė. Globos namų statybos, įrangos, baldų ir kitų reikalingų priemonių finansavimo šaltiniai: iš ES struktūrinių fondų - 2 712 298,74 Lt; iš LR Valstybės biudžeto - 478 640,95 Lt ir iš Žemaičių Kalvarijos Caritas skyriaus globos namų biudžeto - 100 000,00 Lt.
Senelių namuose vyksta įvairūs renginiai skirti Motinos, Tėvo dienoms, religinėms šventėms. Senelius lanko Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijos bei aplinkinių miestelių gimnazijų vadovai, mokytojai ir mokiniai, kurie nudžiugina savo parengtomis meninėmis programomis. Dažni Globos namų svečiai - Žemaičių Kalvarijos „Vilties vėrinėliai“ vaikų dienos centro lankytojai. Dvasiniais reikalais ir patarnavimais rūpinasi Žemaičių Kalvarijos parapijoje dirbantys kunigai. Gražus bendradarbiavimas vyksta su kaimynystėje veikiančiais senelių globos namais, Plungės miesto ir rajono savivaldybe, Žemaičių Kalvarijos seniūnija, bendruomene „Gardai“, vietinėmis įstaigomis. Senelius dažnai aplanko ir iš užsienio atvykstantys svečiai. Aktyvus bendruomeninis gyvenimas, brandaus amžiaus žmones suburia, leidžia šiems, saulėlydį išgyvenantiems žmonėms, oriai gyventi senatvės dienomis, džiaugtis savo bendraamžių draugyste, čia dirbančių žmonių šiluma ir teikiama medicinine bei žmogiška pagalba. Šie namai suburia Plungės rajono ir iš kitų vietų atvykusius garbaus amžiaus žmones, kur jie, kartais nelabai galėdami savimi pasirūpinti, tampa vienas kitam pagalba išgyvenant šviesų saulėlydžio metą.

Nepaisant „Caritas“ ir kitų organizacijų pastangų, benamystė ir socialinė atskirtis išlieka didelėmis problemomis Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Svarbu toliau plėtoti socialinės paramos tinklą, užtikrinti prieinamumą prie paslaugų ir skatinti socialinę integraciją.