Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių konvencija įpareigoja vaikams su negalia sudaryti sąlygas mokytis bendrose mokyklose ir klasėse, nes švietimo sistema - esminė priemonė siekiant, kad negalią turintys žmonės dalyvautų visuomeniniame gyvenime. Lietuva minėtą konvenciją ratifikavo dar 2010 m., tačiau asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ parengta alternatyvi ataskaita rodo, kad daugybė negalią turinčių vaikų vis dar neturi kito pasirinkimo kaip tik mokytis specializuotose mokyklose arba, dar blogiau, namuose.

Siekiant keisti šią situaciją, Seimo priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas mokyklas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais vaikais, o ne izoliuoti specialiosiose mokyklose. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. bendrosios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ir nukreipti jų į specialiąsias mokyklas.
Nors mokiniams su negalia skiriamas 35 proc. didesnis mokinio krepšelis, mokyklų vadovai pabrėžia, kad užtikrinti tinkamą ugdymą yra sudėtinga. Anot mokyklų atstovų, prie mokinio krepšelio pridedamos sumos dažnai užtenka tik logopedui, psichologui ir specialiajam pedagogui, tačiau trūksta lėšų mokytojų padėjėjams.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pabrėžia, kad tiek bendrojo lavinimo, tiek aukštosiose mokyklose vis dar išlieka problema - patekimas į kitus aukštus. Nėra liftų, trūksta keltuvų, niekur nėra perspėjančių paviršių apie lygių pokyčius, paliktos kliūtys patekti į auditorijas. 2011-2015 m. laikotarpiu aštuoniolikoje Lietuvos miestų patikrintos 109 mokyklos, kurių vertinimu, apie 23 proc. yra visiškai neprieinamos.

Dar viena probleminė sritis - mokytojų pasirengimas darbui su negalią turinčiais mokiniais. Nors Švietimo ir mokslo ministerijoje patvirtinta 40-ies valandų programa, kuria gali pasinaudoti mokytojai ir įgauti pradines žinias, praktiškai įtvirtinti šią programą dar tik ruošiamasi. Dažnai neatsižvelgiama į tai, ar mokytojas yra pasiruošęs dirbti su tokiu vaiku, net jei klasėje, kur mokosi vaikas su regėjimo negalia, mokytojas gauna šiek tiek didesnį materialinį paskatinimą.
Jei savivaldybės ir mokyklos laiku nepasiruoš, o Ministerija neskirs reikiamų lėšų, jau dešimtmetį vėluojanti negalią turinčių vaikų įtrauktis gali ir vėl užstrigti arba būti atidėta.