Būtinieji vaiko poreikiai: teismų praktika ir išlaikymo priteisimas
Abu tėvai vienodai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepriklausomai nuo to ar jie gyvena santuokoje ar santuoka tarp jų nutraukta, ar visai nebuvo sudaryta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki kol jie sulauks pilnametystės. Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujantis yra nustatomas vaikui teikiamo išlaikymo dydis, yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra nurodyta, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Kas sudaro būtinus vaiko poreikius?
Lietuvos teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Svarbu pažymėti, kad nustatant minimalius vaiko poreikius tėvas (motina) neprivalo detaliai jų pagrįsti, t.y. pateikti teismui čekius ar sąskaitas-faktūras už kiekvieną vaikui perkamą maistą, drabužį ar vaistus, kadangi yra laikoma, jog išlaidos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti yra savaime suprantamos ir akivaizdžios.
Tačiau jeigu vaikas turi ne tik būtinųjų poreikių, bet ir specifinių, pavyzdžiui, turi tam tikrų sveikatos problemų, kurias pašalinti yra reikalingos piniginės lėšos, tokiu atveju šių specifinių poreikių tenkinimą yra privaloma įrodyti, o patiriamas išlaidas pagrįsti. Tokiu atveju būtina pateikti teismui vaiko medicininius išrašus, kurie pagrindžia vaiko turimas sveikatos problemas ir apmokėtas sąskaitas už vaikui suteiktas medicinines paslaugas.
17 potemė Kaip ir dėl kokių priežasčių atsiranda rizika nepatenkinti vaikų poreikių?
Teismų praktika dėl išlaikymo dydžio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvesta bendra taisyklė yra ta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui turi būti skiriama ne mažesnė suma nei vienas minimalus atlyginimas per mėnesį iš abiejų tėvų lygiomis dalimis. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje yra pripažintina minimali mėnesinė alga. Suskaičiavus vaiko poreikius, įprastai, jeigu nei vienas iš tėvų nėra žymiai turtingesnis, laikoma, kad abudu tėvai turėtų juos tenkinti per pusę.
Tėvų turtinės padėties vertinimas
Antroji aplinkybė, kuri yra vertinama nustatant vaikui priteistiną išlaikymo dydį, yra vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu vaiko tėvas (motina) nedirba, neturi pastovių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti, jis turi visas galimybes dirbti apmokamą darbą ir gauti nuolatines pajamas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.
| Vertinimo kriterijus | Teismo atliekamas veiksmas |
|---|---|
| Vaiko poreikiai | Maisto, aprangos, būsto, ugdymo ir specifinių (sveikatos) poreikių įvertinimas |
| Tėvų turtinė padėtis | Darbingumo, pajamų ir realių galimybių dirbti įvertinimas |
| Valstybės parama | Išlaikymo dydžio mažinimas gautų vaiko išmokų dalimi |
Teisinė pagalba išlaikymo klausimais
Išlaikymą priteisti, pakeisti (padidinti arba sumažinti) gali tik teismas, gavęs ir išnagrinėjęs į išlaikymą pretenduojančio asmens ar jo atstovo prašymą, pareiškimą ar ieškinį. Mūsų advokato kontoroje teikiamos visos teisinės paslaugos susijusios su veiksmais, kuriuos reikia atlikti išlaikymo priteisimui:
- Konsultuojame dėl išlaikymo (alimentų) dydžių nukrypstant nuo teismų praktikos;
- Rengiame konkrečioje situacijoje reikiamus procesinius dokumentus teismui;
- Prireikus atstovaujame teisme bei derybose dėl išlaikymo sąlygų.
Jeigu vienas iš tėvų vengia vykdyti pareigą išlaikyti vaiką, pabrėžtina, kad baudžiamoji atsakomybė kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga visiškai nevykdoma, bet ir tada, kai ji vykdoma iš dalies. Tokiu atveju, turite teisę kreiptis į atitinkamas institucijas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
tags: #butinieji #vaiko #poreikiai #sarasas #teismu #praktika
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
