Kiekvienas vaiko gyvenimo etapas yra kupinas naujų atradimų ir iššūkių, tiek jam pačiam, tiek ir jo tėvams. Nuo pirmųjų pasivaikščiojimų lauke iki biurokratinių procedūrų gimus naujam šeimos nariui, svarbu turėti patikimą informaciją ir žinoti, kada reikalinga specialistų pagalba. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius aspektus, susijusius su vaiko raida, emocine gerove, kalbos ir komunikacijos ypatumais, naujagimio priežiūra bei teisiniais formalumais.
Vaikystėje baimės ir nerimas ryškiau nei bet kuriame kitame amžiaus tarpsnyje daro didžiausią įtaką elgesiui. Tačiau vaikai labai retai tiesiogiai išreiškia savo baimę, t.y. pasako "aš bijau to ir to". Vaikai dažniausiai savo nerimą išgyvena per kūno pojūčius: „skauda galvą“, „skauda pilvą“.
Jau gimę kūdikiai turi keletą įgimtų baimių (stipraus garso, globos netekimo) ir iki paauglystės išgyvena nemažai natūraliai raidai priskiriamų baimių, kurios savaime praeina, pvz.: pradėjus šliaužioti, vaikams atsiranda aukščio baimė. Apie antruosius gyvenimo metus atsiranda realių objektų baimės (nepažįstamų žmonių, šunų), apie ketvirtuosius-penktuosius metus atsiranda abstrakčių dalykų baimės (pabaisų, tamsos, vienatvės). Vaiko baimių ratas plečiasi iki 8 metų, vėliau stiprėja kritinis mąstymas, kuris sustabdo jų progresą. Sveikas ikimokyklinio amžiaus vaikas paprastai jaučia 2-3 nestiprias baimes. Iki 5-6 metų yra normalu turėti saugumą užtikrinantį elgesį. Baimė ir nerimas atlieka apsauginę organizmo funkciją, šios emocijos yra svarbios žmogaus išlikimui.
Tėvai gali savo vaikams įteigti baimes, pvz.: „Neik į kitą kambarį ten tamsu“, „Jei neklausysi, ateis baubas“, „Neimk tos baisios varlės“. Vaikai save formuoja pagal informaciją iš išorės, todėl tėvų hypergloga, perdėtas nerimavimas dėl vaiko saugumo ar gerovės gali padidinti vaiko nerimo lygį. Nuolat nerimaujantys tėvai dėl vaiko, jam siunčia signalą, kad pasaulis yra nesaugus, kiti žmonės pavojingi, o jis yra bejėgis susidoroti su iššūkiais. Štai kaip tai vyksta:
Taigi reikia leisti vaikui pačiam susidoroti su jo gyvenimo iššūkiais ir į pagalbą vaikui ateiti tik tada, kai tai yra būtina.

Kaip atskirti vaiko natūralią baimę ir nerimą nuo fobijos ar tokio nerimo, kai vaikui jau reikia, pagalbos? Pagrindinis kriterijus yra tas, kiek baimė ar nerimas sutrikdo vaiko funkcionavimą.
| Baimės tipas | Požymiai | Reikalinga pagalba |
|---|---|---|
| Natūrali baimė / drovumas | Vaikas bijo šunų, bet gali eiti žaisti į kiemą, nepaisant to, kad kažkur lauke gali lakstyti šuo. / Vaikas iš pradžių nejaukiai jaučiasi, gėdijasi suaugusiųjų naujoje nepažįstamoje aplinkoje, bet po kiek laiko apsipranta ir pradeda tyrinėti aplinką. | Tėvų kantrybė ir palaikymas. |
| Fobija / stiprus nerimas | Vaikas atsisako eiti į lauką, važiuoti į svečius, nes ten gali būti šuo. / Vaikas visą laiką neatsiskiria nuo mamos ir nedrįsta tyrinėti aplinkos. | Specialisto pagalba (psichologo). |
Yra daugybė būdų, kaip tėvai gali efektyviai padėti savo vaikams įveikti nerimą ir baimes, skatindami jų drąsą ir pasitikėjimą savimi:
Požymių, taip vadinamų „raudonųjų vėliavėlių“, skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais įspėjančių apie galimus kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimus, yra gana daug. Nerimaujant dėl vaiko kalbos, būtina kreiptis į specialistą - logopedą.
Logopedas mokykloje vykdo prevencinę veiklą, atlieka logopedinį vertinimą, planuoja ir teikia logopedinę pagalbą bei konsultuoja tėvus, pedagogus, kitus mokyklos bendruomenės narius. Pagrindinis logopedo tikslas ugdymo įstaigoje - padėti vaikui komunikuoti verbaliniu ar neverbaliniu būdu, prireikus pasitelkti alternatyvios komunikacijos priemones klasėje ar grupėje, mokykloje ar už jos ribų. O būdų bei priemonių šiam tikslui pasiekti gali tekti pasitelkti gana įvairių.
Logopedijoje vienodai svarbios tiek teorinės žinios, tiek praktiniai įgūdžiai. Kur kas geresnių rezultatų galima pasiekti, kai visa tai apjungiame, siekdami pateisinti asmens, turinčio kalbėjimo, kalbos, komunikacijos sutrikimų, jo šeimos lūkesčius ir vertybes. Vaiko ugdymo(si) procese svarbus tiek vaiko artimųjų, tiek pedagogų, švietimo pagalbos specialistų vaidmuo.
Būsimasis logopedas, visų pirma, turi degti noru padėti kitiems, norėti nuolat mokytis ir tobulėti, turi būti kūrybiškas ir empatiškas. Ne ką mažiau svarbi savybė - gebėjimas įžvelgti menkiausią vaiko, turinčio kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, daromą individualią pažangą ir nuoširdžiai ja džiaugtis kartu su juo pačiu, jo tėvais, šeimos nariais ar kitais vaiko ugdymu(si) suinteresuotais asmenimis.

Kada su naujagimiu pirmą kartą išeiti į lauką? Kur ir kiek laiko vaikščioti? Eiti į lauką būtina, ir kuo dažniau, tuo geriau. Mažylį į lauką trumpam galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10-15 minučių.
Svarbu vengti ne tik triukšmo, tačiau atsižvelgti ir į užterštumą bei užkrečiamųjų ligų pavojų. Vežimėlio pasirinkimas labai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo. Jeigu gyvenate užmiestyje ir ketinate vaikštinėti miško takeliais, jums tikrai pravers didesnis, didelius ratus ir gerą amortizacijos sistemą turintis vežimas, kuris bus pakankamai pravažus.
Einant su naujagimiu į lauką, svarbu jį tinkamai aprengti. Vasaros metu, jeigu yra pakankamai šilta ir nėra stipraus vėjo, kepurė naujagimiui nėra būtina. Naujagimiai dar negeba natūraliai reguliuoti kūno temperatūros, todėl gali greitai sušalti net ir vasarą. Būnant lauke, atidžiai stebėkite mažylio veido odos spalvą. Jei kūdikiui bus šalta, jo oda pabals arba pamėlynuos. Kai jau pradėsite pasivaikščiojimus lauke, stenkitės apsaugoti vaikelį nuo žvarbaus vėjo ir sniego.
Naujagimiams negalima naudoti apsauginių kremų nuo saulės (įprastai jie skirti kūdikiams nuo 6 mėn. ir vyresniems), tad užtraukite vežimo stogelį, o vaikutį guldykite kuo giliau po juo, kad jo visas kūnas būtų pavėsyje.

Sulaukus šeimos pagausėjimo ir grįžus namo su nauju šeimos nariu, prasideda įvairūs rūpesčiai ir pokyčiai, taip pat ir biurokratija. Deja, jos išvengti tiesiog nėra įmanoma, bet galime ją palengvinti, žinodami, kokius dokumentus ir kur mums reikia užpildyti gimus vaikui.
Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Gimdymo įstaigoje jūs gausite tik gimimą patvirtinantį išrašą. Jūsų, kaip tėvų pareiga bus vaikelį užregistruoti, išrinkti vardą ir gauti gimimo liudijimą. Tai galima atlikti nuvykus į fizinį metrikacijos skyrių, bet taip pat galime tai atlikti ir internetu per Registrų Centro savitarną.
Gimimas registruojamas bet kurioje tėvų pasirinktoje civilinės metrikacijos įstaigoje. Klientų aptarnavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Jei gavusi pareiškimą įregistruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaiga nėra gavusi iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos vaiko gimimo pažymėjimo, ji atideda vaiko gimimo registravimą iki bus gautas šis pažymėjimas, išskyrus atvejus, kai jį pateikia pareiškėjas.
Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o dėl rasto vaiko gimimo - per tris paras nuo vaiko radimo. Jeigu vaiko tėvai patys negali kreiptis dėl vaiko gimimo registravimo, pareikšti apie vaiko gimimą gali giminaičiai arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Nors metrikacijos skyriuje galima užsisakyti gimimo išrašo kopiją, tačiau viešąsias paslaugas teikiančios įstaigos informaciją apie naujagimį ir taip gali matyti elektroniniame „Gyventojų registro“ įraše. Tvarka gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, tačiau įprastai, patvirtinus naujagimio registraciją Gyventojų registro arba MEPIS sistemoje, metrikacijos specialistai kviečia atvykti tėvus atsiimti ir gimimo išrašo kopiją.
Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Prisijungę prie savitarnos, viršutinėje meniu juostoje pasirinkite skiltį „Gyventojų registras“. Prašymą dėl įrašo kopijos galima pateikti internetu, gyventojų registre, prašymų skiltyje pasirinkus „Išduoti civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą, kopiją, nuorašą, pažymą“. Gimimo išrašo kopija pateikiama tik fiziniu formatu, t.y. spausdinta.
Atlikę pirmą žingsnį, t.y. užregistravus vaikelį ir gavus jo gimimo liudijimą, galima bus susitvarkyti ir antrą svarbų dalyką - deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą. Tai padaryti galėsite prisijungę per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus skiltį “Auginu vaiką”. Svarbu, kad vaiko deklaruojama gyvenamoji vieta turi būti parinkta su vienu iš tėvų. Reikės vaikelį registruoti arba prie vieno iš tėvų, arba ir tėvams kartu pakeisti savo registruotą gyvenamąją vietą. Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz. vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas.
Tik atlikus pirmus du žingsnius, galite kreiptis dėl papildomų socialinių išmokų, kurias išmoka ne Sodra, kaip motinystės išmokų atveju, o savivaldybės socialinių išmokų skyrius. Vėlgi, visą procedūra galime atlikti ir prašymus pateikti tiek gyvai nuvykus į savo savivaldybės socialinių išmokų skyrių, tiek ir internetu per SPIS portalą. Čia kreipiantis galite gauti vienkartinę išmoką gimus vaikui, kas mėnesį mokamus vaiko pinigus, papildomas išmokos gimus daugiau nei vienam vaikui, vienkartinę išmoką nėščiąjai, kuri neturėjo teisės gauti nėštumo ir gimdymo išmokos iš Sodros ir t.t.
Gera idėja ir visuomet pasidomėti, ar nėra papildomų išmokų ir kitų dovanų, už kurias atsakinga kiekviena savivaldybė atskirai, kaip pavyzdžiui: naujagimio kraiteliai, papildomos išmokos ir t.t. Tokiu atveju, tikėtina teks ir gyvai į socialinių išmokų skyrių nuvykti, bet kitais atvejais, jūs viską galite susitvarkyti nuotoliniu būdu net neišvykus iš namų.
