Žindymo laikotarpis - ypatingas metas tiek mamai, tiek kūdikiui. Motinos pienas - geriausias maistas, kokį mažylis gali gauti, tačiau mamos mityba tiesiogiai veikia pieno sudėtį ir kūdikio savijautą. Kai moteris maitina krūtimi, jos organizmas gamina pieną iš tų pačių maistinių medžiagų, kurias gauna su maistu. Jei racione trūksta vitaminų, baltymų ar sveikųjų riebalų, jų mažiau gaus ir kūdikis.
Nors griežtų draudimų nėra, kai kurie produktai gali sukelti kūdikiui diskomfortą ar alergines reakcijas. Pasaulio sveikatos organizacija, kurios nuomonė grindžiama moksliniais tyrimais, pataria žindyvei maitintis sveikai, vartoti daug įvairių maisto produktų ir suvartoti 400-500 kilokalorijų daugiau nei iki nėštumo. Kiekvienas sveikas pasirinkimas tiesiogiai prisideda prie mažylio augimo, ramybės ir geros savijautos.
Pagrindinė taisyklė - žindyvės mityba nėra niekuo ypatinga, valgyti reikia kuo įvairesnį maistą, laikantis sveikos mitybos principų. Žindančios moters mityba nėra niekuo ypatinga. Ji turėtų valgyti įvairų maistą, laikytis pagrindinių maisto produktų grupių proporcijų ir derinimo taisyklių.

Viena iš priežasčių, kodėl kūdikis verkia priglaustas prie krūties, gali būti motinos valgyti produktai, kuriuose gausu eterinių aliejų: česnakai, svogūnai, porai ir pan. Atkreipkite ypatingą dėmesį, jei valgote aštrius, sunkiai virškinamus ar vidurius pučiančius patiekalus. Tai, ką valgote, iš dalies patenka į jūsų pieną ir į kūdikio organizmą, kuris yra jautresnis nei suaugusiųjų.
Pieno skonį gali pakeisti eterinių aliejų turintys produktai, tokie kaip svogūnas, česnakas, aštrūs prieskoniai. Visų rūšių kopūstai, ridikėliai, ankštiniai, pipirai, svogūnai, česnakai, aštrūs prieskoniai suteikia nemalonų kvapą ir skonį, dėl ko kūdikis gali atsisakyti žįsti. Pastebėta, kad šie produktai skatina dujų susidarymą kūdikių žarnyne, dėl to jie tampa neramūs, mažiau žinda, daugiau atpylinėja.
Tačiau, jei mama valgė šiuos produktus nėštumo metu, vaikas gali ir nereaguoti. Maistą gardinkite šviežiomis žolelėmis. Ne visi kūdikiai mėgsta svogūnų ar česnako skonį, bet tai nėra taisyklė. Jūsų kūdikis nebūtinai į juos reaguos, tai sveiki ir natūralūs produktai. Stiprų skonį turinčio maisto skonis patenka į mamos pieną ir jos pienas gali turėti česnakų kvapą ir skonį. Kaip kūdikis reaguos į čili pipirą ar česnaką, priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, nuo to, kokį maistą valgydavote nėštumo metu. Dažniausiai žindomiems kūdikiams nepatinka aitrioji (čili) paprika, pipirai, česnakas (taip pat ir jo kvapo „įsigėręs“ motinos pienas, pakitęs pieno kvapas ir skonis net gali lemti krūties streiką).
Pasaulyje įvairios tautos žindyvėms pataria labai skirtingai - ką vienos leidžia, kitos, gali drausti, o tai kas vienose normalu ir įprasta, kitose gali atrodyti visiškai nevalgoma. Įvairiose tautose patarimai, ko reikėtų vengti, kad pilvuko nepūstų, labai skirtingi. Kinijoje patariama vengti šaltų gėrimų, ispanėms patariama vengti kiaulienos, čili pipirų ir pomidorų, kai kurioms juodaodėms mamoms patariama vengti svogūnų.
Mama neturėtų atsisakyti produkto vien todėl, kad vaikui tai sukėlė pilvuko pūtimą: dauguma „rizikingų“ produktų yra sudėtinė sveikos mitybos dalis ir tikrai ne visiems vaikams dėl jų kyla bėdų. Bastutinės daržovės yra žinomos kaip skatinančios pilvo pūtimą. Tikrai ne visos žindančios mamos šį faktą galėtų patvirtinti - kai kurios valgo kopūstus be jokio „šalutinio poveikio“ kūdikiui. Tinkamos šios daržovės judviem ar ne, galite nustatyti tik bandymo būdu.
Kūdikio irzlumas, pilvuko diegliai ar pūtimas, bėrimai, atpylimai - visa tai gali būti ženklas, kad jam netinka tam tikros maisto medžiagos. Jei įtariate, kad tam tikras maisto produktas sukelia kūdikiui reakciją, verta jį laikinai išimti iš savo raciono ir stebėti kūdikio savijautą. Žindanti mama turi stebėti, jei kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti. Alergeno pašalinimas reiškia tam tikro produkto ar produktų grupės, galinčios sukelti vaikui alerginę reakciją, atsisakymą. Tai alergijoms diagnozuoti ir gydyti naudojamas metodas.
Žindanti mama turi ypatingai atsargiai rinktis maisto produktus per pirmą kūdikio gyvenimo mėnesį, nes mažylio žarnyno gleivinė yra labai jautri ir todėl jis greitai reaguoja į mamos dietos pažeidimus. Suvalgiusi nedidelį įtartino produkto kiekį, atidžiai stebėkite, kaip reaguoja vaiko oda, ar jam neužkietėja viduriai, ar neprasideda diegliai, atpylinėjimas, pilvo pūtimas ar nerimas. Jeigu atsirado bent vienas iš aukščiau išvardintų požymių, mama turėtų atsisakyti šio produkto maždaug 10 dienų.
Vėliau mama gali po truputį plėsti suvalgomų maisto produktų asortimentą ir stebėti, ar tai neatsiliepia kūdikio savijautai. Jeigu įtarimą kelia kiti maisto produktai, verta išimti vieną - du produktus porai savaičių ir stebėti, ar kūdikiui pagerėja. Didesnio produktų skaičiaus išėmimas gali apsunkinti alergizuojančio produkto nustatymą ir be reikalo apriboti mamos maisto racioną. Jeigu pastebėsite kūdikio savijautos pagerėjimą, tuomet negrįžkite prie išimtų produktų.

Žindanti motina neturi laikytis specialių dietų, tačiau svarbu, kad mityba būtų įvairi, natūrali ir subalansuota. Visavertė žindančios motinos mityba padeda aprūpinti kūdikio organizmą reikiamomis medžiagomis, kurias jis gauna su mamos pienu. Tinkamas žindyvės racionas naudingas ne tik kūdikiui - visavertė mityba suteiks žindančiai moteriai energijos ir aprūpins jos organizmą reikiamomis maisto medžiagomis.
Nėštumas ir žindymas reikalauja didelių jūsų kūno pastangų. Dažnai šių laikotarpių metu jaučiamas nuovargis, o kai turite pasirūpinti kūdikiu ir pakankamai nepailsite, tai visai nepadeda greičiau atsigauti. Stresas, nuovargis ir prasta mityba neskatina laktacijos, tad jūsų mityba turi būti subalansuota. Pagrindinė taisyklė - laiminga mama lygu sklandus žindymas.
Maitinant padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl labai svarbu visavertė mityba. Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 500 kalorijų - tiek sunaudojama pienui gamintis. Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Žindyvė kasdien su maistu turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal.
Svarbiausios maistinės medžiagos:
Žindyvė turėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: maisto produktus rinktis atsižvelgiant į sveikos mitybos piramidę; valgyti ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus.

Atkreipkite ypatingą dėmesį, jei valgote aštrius, sunkiai virškinamus ar vidurius pučiančius patiekalus. Žindyvė turėtų vengti rūkytų produktų, nepasterizuotų minkštų sūrių, žalios žuvies, minkštai virtų, žalių ar nešviežių kiaušinių.
Žindant netenkama daugiau skysčių, todėl svarbu gerti pakankamai vandens - bent 2-2,5 litro per dieną. Skysčiai yra būtini pieno gamybai. Skysčių vartojimas yra itin svarbus norint užtikrinti, kad gamintųsi pakankamai pieno. Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Organizmui naudingiausias yra vanduo, tačiau į savo racioną taip pat galite įtraukti ir pieną.
Geriausias ir sveikiausias pasirinkimas yra negazuotas mineralinis vanduo. Galite gerti vaisių ir daržovių sultis, jei įmanoma - šviežiai spaustas ir be cukraus. Sultis iš pakelio praskieskite vandeniu. Jei mėgstate, gerkite pieną, jei nemėgstate, galite jį pakeisti kefyru ar natūraliu jogurtu. Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai - pienas. Gėrimai turi būti saugūs - nesukelti problemų nei pačiai moteriai, nei kūdikiui.
Kad per pirmas dienas po gimdymo staiga nepradėtų gamintis labai daug pieno mamai užtektų suvartoti apie 1,5 litro skysčių. Žindanti moteris nėra sifonas - daugiau ar mažiau geriant MP kiekis nekinta. Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui.

Maitinančiai mamai reikia daugiau energijos, todėl angliavandeniai yra būtini. Geriausia rinktis pilno grūdo produktus, avižinius dribsnius, rudus ryžius, daržoves, vaisius. Nėštumo ir žindymo metu išauga įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis. Kai kurių iš jų - ženkliai. Net maitinantis įvairiu ir kokybišku maistu žindančiai mamai gali nepakakti vitaminų ir mineralų, taip yra dėl mūsų klimatinės zonos ypatumų, todėl dažnai medikai moterims siūlo toliau vartoti papildus. Jei motina valgo įvairiai, dažniausiai papildų nereikia. Vis dėlto kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildyti vitamino D, geležies, kalcio ar omega-3 atsargas.
Jei laikotės sveikos mitybos principų ir valgote įvairius maisto produktus, dažniausiai pakanka vitaminų ir mineralų. Tačiau, jei abejojate, pasikonsultuokite su gydytoju ar dietologu dėl papildų vartojimo.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindančioms mamoms visus reikalingus vitaminus ir mineralus gauti su maistu. Nėra vieningos nuomonės, kiek žmogaus organizmas geba įsisavinti sintetinių vitaminų ir papildų. Manoma, jog panaudojama iki 30%, likę 70% turėtų būti pašalinti, tačiau gali kauptis organizme, provokuoti alergijas.
Tai mitas. Nėštumo metu moteris turi gauti pakankamai energijos ir rinktis subalansuotą bei visavertį maistą, bet tikrai nereikia valgyti už du žmones. Žindančiai mamai kasdien reikia papildomų 500 kalorijų - tiek sunaudojama pienui gamintis. Mokslininkas Jensen RG (Sant Diego 1995) teigia, jog MP yra galimi apetito inhibitoriai ir stimuliatoriai, taip pat įrodė, jog ryšys tarp MP, kūdikio augimo ir apetito yra: MP kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir kokiu intensyvumu kūdikis žinda. Tik sveikas ir augantis kūdikis yra pajėgus žįsti taip, kad užtikrintų sau reikiamą MP kiekį. Tačiau būtina suprasti, jog tarp motinos mitybos ir MP negalima dėti lygybės ženklo, nors toks mitas dar labai gajus.
Taip Gamta sutvarkė, jog MP gamybai niekada nieko netrūksta: pagrindinės medžiagos imamos iš motinos atsargų, net jei mamos mityba yra skurdesnė, MP nieko nepritrūks, nes trūkstamas medžiagas ims iš mamos organizmo (pvz., kaulų, dantų), ir tik tai kas lieka bus nukreipta motinos poreikiams. Esant nepakankamai, skurdžiai ar stipriai apribotai žindyvės mitybai, jos organizmas naudos savo atsargas tam, kad būtų užtikrinta pakankama pieno gamyba ir optimali motinos pieno sudėtis.
Motinos pienas (toliau MP) neturi tiesioginio ryšio su mamos skrandžio turiniu. Galima sakyti, jog MP gaminasi iš kraujo, todėl jei mamai pučia pilvą, tai žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir MP sudėčiai poveikio nedaro. Mamos virškinimo sistemai reaguojant audringai, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Mama turi stebėti, jei kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti.
Pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi gali sukelti didelis laktozės kiekis, kurio mažylis nepajėgia suvirškinti. Taip gali nutikti tada, kai mama riboja mažylio krūties žindimo trukmę ir dažnai kaitalioja krūtis, taip pat ir tuo atveju, kai mama turi gerokai daugiau pieno, nei reikia kūdikiui. Tokiais atvejais kūdikiai be pilvuko pūtimo ir dažno dujų leidimo dar gali tuštintis žaliomis, skystomis, putotomis išmatomis ir taip pat gali lėtai priaugti svorio (net ir tuo atveju, kai mamai atrodo, kad pieno ji turi labai daug). Maitinimo pradžioje iš krūties teka liesesnis, daugiau laktozės (pieno cukraus) turintis pienas, kuriame yra mažiau riebalų.
Jeigu mama riboja kūdikio buvimą prie krūties ar kiekvieno maitinimo metu mažylį atitraukia nuo vienos krūties, kai jis dar pats jos nepaleido ir duoda kitą krūtį, jis iš abiejų krūtų gali gauti daug laktozės, kurios nepajėgia suvirškinti ir dėl to jam ima pūsti pilvuką. Kai pieno gamyba labai gausi, kūdikio skrandis gali prisipildyti greičiau, nei jis pasiekia riebųjį galinį pieną ir jam taip pat gali pūsti pilvuką. Kad to išvengtumėte, geriausia yra leisti kūdikiui žįsti vieną krūtį tol, kol jis pats paleis ir stebėti, ar jis jau yra sotus, ar dar norėtų pažįsti ir tik tada siūlyti antrąją krūtį.
Žindanti moteris nėra sifonas - daugiau ar mažiau geriant MP kiekis nekinta. Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui. MP kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip dažnai, kaip ilgai ir kokiu stiprumu kūdikis žinda. Kadangi pirmiausia užtikrinami kūdikio poreikiai, anot mokslininkų, mama tektų daug dienų negerti ir stipriai dehidratuoti, kad sumažintų MP gamybą, todėl toks metodas yra pavojingas ir nerekomenduojamas.
Gamta taip sutvarkė, kad žindanti moteris pagamina daugiau pieno, nei reikia jos kūdikiui. Tokiu būdu, augant vaikui bus patenkinamas poreikis didesniam maisto kiekiui. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog vidutiniškai kūdikis išžinda 2/3 krūtyje esančio MP, o vienas trečdalis lieka. Visiškai ištuštinti krūties nepavyks ir dėl to, jog MP gaminasi nuolat, net ir žindymo metu. Esant situacijai, kuomet po maitinimo krūtyje jaučiamas tvinkimas, krūtis veržia, reikia kūdikį dažniau glausti prie krūties.
Yra nustatyta, jog žindančios moters organizmas MP gamybai sunaudoja vidutiniškai apie 500 kcal per dieną. Žindyvės intuityviai pasirenka kaloringesnį maistą arba didesnį maisto kiekį: English RM ir Hitchcock mokslinės studijos parodė, jog žindančios moterys suvartoja vidutiniškai 2460 kcal per dieną, nežindančios moterys apie 1880 kcal, skirtumas - 580 kcal dienai.
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos pateikiamose rekomendacijose teigiama, kad žindančios moterys netenka svorio būtent dėl kūno riebalų atsargų sunaudojimo: per pirmuosius 6 mėnesius. Tačiau, jei mama supranta, kad viskam yra savas laikas, antsvorio problemų nebūna - kūdikiui ropojant, pradėjus vaikščioti - mama gyvena vis aktyvesnį gyvenimą, daugėja namų ruošos darbų, svoris pats savaime normalizuojasi, jokių dirbtinių pastangų neprireikia. Problemos atsiranda tuomet, kai tik ką pagimdžiusi moteris painiojasi tarp socialinių vaidmenų - nori būti sveika ir sveiko vaiko mama, bet tuo pačiu ir graži viliokė su vapsvos liemeniu savo vyrui.
Kiaurą dieną sėdėti prie TV ar kompiuterio ekrano, mėgautis šokoladu ir bulvių traškučiais, arba kankintis bado dietomis - tai tik kraštutinumai, į kuriuos leistis žindyvei nepatariama. Nepamirškime, jog pagimdžiusios moters organizmas visus resursus nukreipia į naujagimio išlikimą. Yra žinoma, kad riebalų sudėtis gali kisti priklausomai nuo to, kokius riebalus - sočiuosius ar nesočiuosius - mama valgo, tačiau riebalų teikiama energija vis tiek išliks daugmaž tokia pati.