„Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę.“ Šie Jėzaus žodžiai, užrašyti Evangelijoje pagal Matą (18:3), atveria esminį krikščioniškojo tikėjimo principą. Nors šiandien žmonės turi skirtingą supratimą apie dangaus karalystę, Jėzaus mokymas yra aiškus: dangaus karalystėje viskas yra „atvirkščiai“ nei šiame pasaulyje. Mokiniai, keliaudami į Kafarnaumą, ginčijosi, kuris iš jų yra didžiausias, tačiau Jėzus visiškai kitaip žiūrėjo į didybę nei žydai. Jis pasišaukė vaikutį, pastatė jį tarp jų ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“

Vaikas laikomas pavyzdžiu mokiniams ne dėl to, kad jie būtų nekalti, bet dėl to, kad vaikai visapusiškai atsiduoda tėvams ir jais pasitiki. Jėzaus mintis aiški: jeigu norime gyventi Dievo Karalystėje, turime būti nuolankūs. Mažas vaikas neturi iš visų jėgų stengtis ir kasdien 8 valandas vargti, tačiau jis turi būti pasiruošęs padėti, draugiškas ir švelnus. Tokia tarnystė teikia ir didelį džiaugsmą, o „Dangaus karalystė“ yra ne užbaigta tikrovė, bet veikiau pažadas, dinamika ir nesibaigęs augimas.
Vaikas pasitiki nemąstydamas; vaikams pasitikėjimas nėra dorybė, tai gyvybiška tikrovė. Mes irgi galime pasikliauti savo dangiškuoju Tėvu, Jehova. Tarsi vaikai pasitikėdami Dievu jausime dvasios ramybę. Be to, vaikai noriai pripažįsta, kad yra Kūrėjas, o jų įgimtas tiesumas dažnai paskatina juos drąsiai liudyti kitiems. Koks puikus pavyzdys suaugusiems: vaikai yra atlaidūs, atsiprašydami nestato jokių sąlygų ir tiesiog viską pamiršta.
| Savybė | Vaiko elgsena | Pritaikymas suaugusiajam |
|---|---|---|
| Pasitikėjimas | Besąlygiškas tikėjimas tėvais | Pasitikėjimas Dievo vedimu |
| Nuolankumas | Neturi išdidumo ar ambicijų | Tarnystė kitiems, ne valdymas |
| Atlaidumas | Greitai pamiršta nuoskaudas | Nuoširdus atleidimas artimui |
Dangaus karalystėje viskas yra kitaip: tie, kurie atiduoda savo pinigus tiems, kuriems jų reikia, gauna patys pinigų; kas savo laiką praleidžia dėl kitų, gauna jo daugiau. Kas paaukoja savo gyvenimą, gauna jo pilnatvę. Jėzus pateikė dar vieną pamoką, kuo vaikai sektini: „Kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją“. Mažieji ne tik nuolankūs, bet ir smalsūs. „Vaikai klausia ir klausia, kol jiems paaiškėja“, - sako viena auklėtoja. Ir mums verta šitaip daryti - nesiliauti studijuoti ir prašyti išminties.
Ar įmanoma suaugusiam žmogui atgaivinti tas puikias savybes, kokias turėjo būdamas vaikas? Be jokios abejonės! Mūsų nuoširdžios pastangos duos vaisių, tarsi restauratoriai, kurie kantriai triūsę grąžina paveikslui buvusias spalvas ir grožį. Dėkoju, Jėzau, kad mes nebeturime dėti pastangų - mums tereikia būti vaikais!