Autizmo spektro sutrikimas: kai pasaulis suvokiamas kitaip
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) vis dar yra apipintas daugybe mitų ir baimių. Visgi svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga ir juo nesergama. Tai - raidos arba vystymosi sutrikimas, nematoma negalia, kurios metu autistiškų asmenų smegenys skiriasi nuo neurotipinių tiek struktūra, tiek cheminiais procesais. Dėl šių skirtumų autistiški žmonės pasaulį suvokia kitaip ir susiduria su iššūkiais, kurie kyla gyvenant aplinkoje, pritaikytoje neurotipinėms smegenims.
Autizmas - tai spektras, o ne diagnozė su vienodais požymiais
Svarbu pabrėžti, kad autizmas yra spektras, todėl kiekvieno žmogaus patirtys ir iššūkiai gali labai skirtis. Oficialus diagnozės pavadinimas - autizmo spektro sutrikimas. Pagrindiniai požymiai dažniausiai atsiskleidžia trijose srityse: socialinėje sąveikoje, komunikacijoje ir elgesyje.
- Socialinė sąveika: žmonėms gali kilti sunkumų suprasti ir išreikšti emocijas, bendrauti su aplinkiniais, trūksta gebėjimo suvokti socialines normas ar signalus.
- Komunikacija: kalbos raida gali būti lėtesnė arba asmuo gali nenaudoti verbalios komunikacijos.
- Elgesys: kai kuriems būdingas specifinis susidomėjimas tam tikra sritimi, poreikis laikytis griežtos rutinos ar jautrumas sensoriniams dirgikliams, pavyzdžiui, garsams, šviesai ar tekstūroms.
Autizmas yra būsena, iš kurios neišaugama, tad su juo susiję sunkumai ir stiprybės lydi žmogų visą gyvenimą. Vis dėlto autistiški asmenys laikui bėgant įgyja naujų įgūdžių, todėl jų gebėjimai ir iššūkiai gali keistis.
Austistiško vaiko mama: „Tai nuostabi investicija į vaiko ateitį".
Statistikos iššūkiai ir realybė
Remiantis SAM Higienos instituto duomenimis, 2023 m. pabaigoje Lietuvoje autizmo spektro sutrikimas buvo diagnozuotas 5679 vaikams. Tačiau šie skaičiai dažnai nėra tikslūs. Diagnostikos procesai ir kriterijai gali skirtis tarp šalių, regionų ar net specialistų, todėl kai kurie atvejai gali būti nepastebėti arba klaidingai diagnozuoti. Taip pat daug suaugusių žmonių, ypač vyresnio amžiaus, niekada nebuvo diagnozuoti, nes praeityje informacijos apie autizmą buvo gerokai mažiau.
Pagrindiniai statistikos netikslumo veiksniai:
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Istorinis kontekstas | Daug suaugusiųjų liko neįvertinti dėl diagnostikos trūkumo. |
| Socialiniai stereotipai | Moterų autizmas dažnai lieka nepastebimas. |
| Stigma | Baimė kreiptis pagalbos dėl galimos visuomenės reakcijos. |
„Raudonosios vėliavėlės“: į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai?
Mokslininkai ir gydytojai yra sukūrę „raudonų vėliavėlių“ sistemą - tai požymiai, rodantys galimus vaiko raidos sutrikimus. Į specialistus rekomenduojama kreiptis, jei pastebite šiuos signalus:
- Vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą.
- Vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai.
- Vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus.
- Vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį.
- Vaikas vengia akių kontakto.
Diagnozė - kelias į supratimą ir paramą
Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės Linos Sasnauskienės, vaikui diagnozavus autizmą, tėvai ir specialistai gali geriau suprasti jo poreikius, stiprybes ir sunkumus. Ankstyva diagnozė leidžia laiku pradėti teikti reikalingą pagalbą, pavyzdžiui, pritaikyti ugdymą, taikyti terapijas, kurios padeda vaikui tobulinti socialinius, emocinius ir komunikacijos įgūdžius. Suaugusiesiems diagnozė suteikia paaiškinimą apie jų patirtis ir elgesį, kuris galbūt ilgą laiką buvo nesuprastas, ir dažnu atveju - išlaisvina.
Svarbiausia yra matyti žmogų, o ne jo negalią. Negalia yra tik viena žmogaus tapatybės dalių, todėl bendraujant su žmogumi, turinčiu negalią, labai svarbu į ją nesiakcentuoti. Žmonės su negalia dažniausiai nenori išskirtinio elgesio ir jau tikrai nenori papildomo jautrumo ar gailesčio - bendraukite su žmonėmis taip pat, kaip ir su visais kitais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
