Bronius Volungevičius: biografija ir istoriografinis palikimas
Lietuvos istoriografijoje ir kultūros paveldo tyrinėjimuose Bronius Volungevičius (g. 1945 m.) užima svarbią vietą kaip intelektualas, kurio darbai padeda suprasti sudėtingą tautos istorinę atmintį bei bolševikinio režimo nusikaltimų esmę.
Istorija yra tautos gyvybės gijų surišinėjimas. Istorija yra atminties gaivintoja. Ji liudija, kas iš tikrųjų vyko praeityje ir moko suprasti, kodėl vienu ar kitu metu susiformuoja vienokia ar kitokia pasaulėžiūra, psichologinė būsena ar tautos dvasia.
Metodologija ir požiūris į istorinius šaltinius
Šiose studijose asmeninio požiūrio, interpretuojant įvykius, stengtasi vengti. Pirmasis rūpestis buvo sąžiningai atrinkti pirminius archyvinius šaltinius ir autoriaus iš dar gyvų pateikėjų užrašytus liudijimus. Istorijos šaltiniai turi būti prieinami kiekvienam, kam rūpi krašto praeitis. Ir istorikas, vienaip ar kitaip interpretuodamas istorinius duomenis, negali savavališkai nuslėpti šaltinių dėl šventos ramybės - kažkieno asmeninių interesų ir jausmų.
Nors pirminių šaltinių atskleidimas ir negali parodyti to meto žmogaus psichologinio-filosofinio pasaulėvaizdžio, tačiau jis - nesuklastotas - neužkerta kelio būsimoms interpretacijoms, duomenų analizei, skaitytojo vaizduotei padeda išsiaiškinti tiesą.
Lietuvos pokario istorijos interpretacija
Tautos priešinimosi persekiotojams istorija atskleidžia lietuviškos dvasios esmę, kuri ir glūdi pačiuose įvykiuose. Lietuvos pokario istorijoje žmogaus įsitikinimai ir veiksmai yra sutapę. Ši mūsų tautos tragedija dabar įvairiai interpretuojama: klaida, politinis nesusivokimas, romantinis idealizmas ir kt.
Lietuva laisva, o partizanai vis dar nesyk pavadinami banditais, tautos pasipriešinimas - naiviu romantizmu, užsidarymu nuo pasaulio, ksenofobija arba tiesiog politine klaida. Bolševikai 1940 metais įvedė Lietuvon ne tik „maskolių pulkus“, bet bandė diegti ir savąją „religiją“, atimdami iš žmonių dieviškumo pradus ir istorinę atmintį.
Ši krašto studija - autoriaus knygos „Dainavos senovė“ tęsinys. Galvodamas, kad okupacijoje išbūsime ilgai, autorius mėgino gaivinti istorinę atmintį. Iš žiupsnelio padrikų prisiminimų Didžiosios Visumos neatkursi. Tad knygoje sudėti autentiški MGB dokumentai ir prisiminimai, taip sugretinant du priešingus polius, kad ši paralelė sukurtų skaitytojui kiek įmanoma tikresnį ir gyvesnį Laisvės kovų vaizdą.
Istorinių įvykių analizė (1939-1940 m.)
Lietuvos valstybė nebuvo pasiruošusi nei kariškai, nei politiškai 1940-ųjų įvykiams. Sovietų kariuomenė Lietuvoje buvo tikras „Trojos arklys“. 1939 m. spalio 10 d. Maskvoje buvo pasirašyta Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos - Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis. Taip ir išėjo, kaip sakydavo žmonės: „Vilnius mūsų, o mes rusų“.
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1939 m. rugsėjo 22 d. | Sapackinę užėmė rusų tankai. |
| 1939 m. spalio 6 d. | Suvalkuose rusų armija susitiko vokiečių kariuomenę. |
| 1940 m. birželio 15 d. | Sovietų kariuomenės daliniai peržengė Lietuvos valstybės sieną. |
Kadaise, tyrinėdamas Romos laikus, Ernestas Renanas rašė, jog pati tragiškiausia pasaulio sritis tapo sritimi reiškinių, kuriuos pasaulis laikė pragariškais, nes tai negalėjo likti be ilgalaikių pasekmių. O mes nūnai vis dažniau įsitikiname, jog tai, kas tūno patamsyje, visokie sielų prieblandos gaivalai išaušus privalo apleisti žmogų, kad be istorijos tiesos ir šviesos nėra kito išsigelbėjimo.
tags: #bronius #volungevicius #1945 #m #gimimo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
