Vabaliukų pasaulis: pažintis su bitėmis ir kitais gamtos darbininkais
Seniai, labai seniai, kažkur pamiškėje pakabintame avilyje gyveno viena tokia bitutė, vardu Zita. Kiekvieną rytą ji kartu su kitomis bitėmis išskrisdavo į pievą medaus ieškoti, ir kiekvieną vakarą grįždavo pilnais kibirėliais. Grįžus, tekdavo medų nunešti į medaus kambarį, nusiprausti sparniukus ir kojas, ir neužilgo eiti miegoti.
Vieną dieną, besiruošiant skrydžiui užkalbino Zita kaimynę Gretą: „Kaip smagu, kad šalia mūsų gyvena gėlės, ar ne? Jos taip gražiai puošia visą pievą.“ Renata susimąstė ir atsakė: „Man gėlės patinka todėl, kad galime iš jų rinkti nektarą. Kai prisirinksime jo visai žiemai, daugiau į pievą skraidyti nebereikės. Man tai svarbiausia!“ - pasisakė Greta ir išskrido.
Vos tai išgirdusi Zitutė išpūtė akis: „Nebereikės lankyti? Aš visuomet norėsiu lankyti gėles, jos juk tokios gražios.“ Kiek pasėdėjusi ant slenksčio nuskrido ji link pievos ir netrukus sutiko pirmąją gėlę, linguojančią savo aukštai iškeltą galvą vos vėjui papūtus. Tai buvo Saulėgrąža.
- Labas, gražioji Saulėgrąža! - jautriai sudūzgė Zita. - Pasakyk man, kodėl tu tokia graži?
Saulėgrąža, besimaudydama ryto šviesoje, švelniai suposi ir atsakė: - Aš esu graži, nes susirinkusi saulės šviesą ir šilumą ją išdalinu visiems aplinkui. Aš nematau kaip atrodau iš šalies, bet jaučiu, džiaugsmą bei šviesą, kurią atnešu į sodą.
Zitutė susirinko žiedadulkes, padėkojo Saulėgrąžai ir, apskrisdama kelis ratus aplink ją, suprato, kad jai ne geltoni lapeliai gražiausi, o dėkingumas, kurį pamažu ėmė jausti gėlytei bitė. Nuskrisdama link kitos gėlytės Zitutę papuošė švelni šypsena.
Greitai Zitutė priskrido nuostabių rožių krūmą, kurio kiekvienas žiedlapis buvo gražesnis už kitą. Priskridus prie didžiausio ir raudoniausio rožės žiedo, ji paklausė: - Brangioji rože, kodėl tu tokia graži?
Rožė suvirpino švelnius kaip pūkeliai žiedlapius, pažiūrėjo į atskridusią bitutę atsakė: - Mūsų grožis slypi žiedlapių ir spyglių draugystėje. Mes, rožės, spygliais viena kitą saugome bei besidalindamos lapeliais padedame kiekvienai susirinkti pakankamai lietaus lašų. Galbūt mūsų žiedai ir išauga tokie dideli ir raudoni, kai rūpinamės viena kita.
Zitutė žavėjosi rože, suprasdama vis daugiau ir daugiau kas jai pačiai pradėjo atrodyti tikras grožis. Padėkojusi už nektarą ir atvirus žodžius, Zitutė nuskrido toliau.
Galiausiai priskrido ji prie ramaus tvenkinio, kuriame nejudėdama sėdėjo balta Lelija. Bitutė smalsiai paklausė: - Labas, Lelija, kodėl esi tokia graži?
Lelija, besiilsinti ant lygaus vandens, kiek pagalvojo ir atsakė: - Niekada nesusimąsčiau, ar esu graži. Man grožis yra ramybė, kurią randu vandens tyloje, ir dailūs vabalėlių šokiai aplink mane. Aš esu labai laiminga, gyvendama tokioje vietoje, kur kartais galiu paskęsti savo mintyse, ir kartais galiu pasikalbėti apie grožį su tokiomis įdomiomis bitutėmis kaip tu. - Tai pasakiusi Lelija nusišypsojo ir meiliai pažiūrėjo į bitę: - O kodėl tu tokia graži? - paklausė ji Zitos.
- Aš? - nustebo tokį klausimą išgirdusi bitutė. - Aš šiandien jaučiuosi ypač graži, kadangi tiek daug gėlyčių mane šiandien apdovanojo savo dėmesiu. Ačiū tau, Lelija.
Grįžusi į savo namus, Zitutė parsinešė ne tik nektaro pilnus kibirėlius, bet ir gėlyčių dovanotą šilumą. Nuo to laiko, kiekvieną rytą besisveikindama su savo kaimynėmis bitutėmis ji visuomet prisimindavo joms pasakyti gražų žodį ir pasiūlyti panešti sunkesnį kibirėlį.
Bičių pasaulis ir jų svarba
Bitės yra nepakeičiami gamtos kūrėjai. Jų gyvenimas avilyje yra puikiai organizuotas. Jame karaliauja motinėlė, darbininkės ir tranai atlieka savo vaidmenis, užtikrindami visos šeimos gerovę.
Vaikai sužinojo apie bičių gyvenimo ciklo etapus - nuo kiaušinėlio iki suaugusios bitės - ir suprato, kokios sąlygos reikalingos, kad avilys klestėtų.
Vaikai sužinojo, kaip bitės renka nektarą, kaip gaminamas medus, kas yra bičių duonelė, pikis, žiedadulkės ir vaškas, bei kuo šie produktai naudingi žmogui.
Vieną dieną, lapkričio 25-ąją, Centrą užliejo šurmulys ir saldus bičių pasaulio aromatas - mus aplankė edukatorė Daiva iš „Taško Istorijos“ galerijos. Edukacijos dalyviai ne tik klausėsi, bet ir patys ragavo, uostė, lietė bei tyrinėjo bičių pasaulį iš arti.
Kiekvienas mokinys savo rankomis pasigamino natūralaus vaško žvakę - kvepiančią šiluma ir mažųjų darbininkių triūsu. Tą dieną ore sklandė smalsumas, juokas ir nuoširdus susižavėjimas bitėmis. Visi išsinešė ne tik saldų medaus skonį, bet ir naują pagarbą šiems nepakeičiamiems gamtos kūrėjams.
Vabaliukų istorijos - animacija vaikams
Nuošaliame spalvingo sodo kampelyje, kur nepasiekia žmonių akys, gyvena patys įvairiausi vabaliukai - bitelės, boružėlės, skruzdėlytės, drugeliai, jonvabaliai ir daugybė kitų. Visi vieni kitus pažįsta, bendrauja, dirba, draugauja, linksminasi ir padeda vieni kitiems.
Vieną dieną į jų namus atkeliauja svirplys Apolonas - dainininkas, fokusininkas ir artistas. Visi vabaliukai tiesiog sužavėti jo pasirodymo ir nuostabaus balso. Savo ruožtu Apoloną sužavi vietinių bičių karalienė Margarita. Apie tai sužinojusi, pikta Margaritos pusseserė, vapsva Vendė pasinaudoja gera Apolono širdimi ir, įviliojusi Margaritą į spąstus, ją pagrobia. Dingus karalienei, Vendė planuoja pati užimti jos vietą ir tapti nuostabaus sodo kampelio karaliene ir šeimininke.
Mažyčiai miniatiūriniai - 1-oji kompiliacija
Animacinis filmas „Vabaliukų istorijos“ pasakos, kaip nuošaliame spalvingo sodo kampelyje, kur nepasiekia žmonių akys, gyvena patys įvairiausi vabaliukai - bitelės, boružėlės, skruzdėlytės, drugeliai, jonvabaliai ir daugybė kitų.
STEAM metodai ugdant vaikus
Jau senai pastebėta ir garsiai kalbama apie tai, kad vaikai geriausiai mokosi stebėdami, liesdami, kurdami ir tyrinėdami. Mokyklos mokytojos kasdienės veiklos metu naudoja STREAM metodus. Pastebime, jog būtent šie metodai geriausiai ugdo vaikų pažintines, socialines ir komunikacines kompetencijas.
Pavyzdžiui, „Saulučių“ grupės ugdytiniai šią savaitę pradėjo nuotaikingai judėdami, ropodami kartu su pievelės „gyventojais“, žiūrėdami ir klausydamiesi vaizdo įrašų, bandydami įminti mįsles, bei atpažinti vabalėlių skleidžiamus garsus. Kartu su tėvelių pagalba kūrybiškai puošė boružėles, skaičiuodami taškelius ant sparnelių, džiaugėsi išradingai sukurtomis savo bitutėmis, skruzdėlytėmis, šimtakojais. Kūrybinei užduotėlei „Drugelis kitaip“ atlikti naudojo gamtoje randamas gėles, lapelius, žolynus.
„Pelėdžiukų“ grupės vaikučiams bei tėveliams buvo pristatyta savaitės tema „Vabaliukai vabalai“. Vaikai ieškojo vabaliukų gamtoje, tyrinėjo juos, susipažino su vabaliukų kūno dalimis, jų vystymosi stadijomis ir žaidė interaktyvius žaidimus. Nuotoliniu būdu vaikučiai žiūrėjo Aistės Kančiauskaitės edukaciją vaikams „Trapaus drugelių gyvenimo paslaptys“, apsilankė virtualioje gyvų tropinių drugelių parodoje, sužinojo, kaip bitės pagamina medų.
Per visą savaitę vaikai ne tik sportavo, šoko švarių rankų šokį, bet ir pasigamino vabaliukus: vorą su voratinkliu, bitutę, drugelį, apyrankę ir žiedą su drugeliu, nutapė boružėlę ant akmenuko bei pagamino valgomą „Boružėlė“.
Bitės dienos proga „Šaltinėlio“ ugdytiniai turėjo puikią edukaciją, kurios metu aptarė, kas gi ta bitė yra? Kur ji gyvena? Kokią naudą neša žmonėms? Aptarė bičių produktus - medų, vašką bei bičių žiedadulkes. Prisiminė ir avilį bei jo sudedamąsias dalis, sužinojo per kur bitės įskrenda, per kur išskrenda ir ką gi jos veikia tame avilyje… Mokytojos padėjėjos SUP Marytės dėka, vaikai taip pat buvo supažindinti su bitininko įrankiais bei sužinojo kaip yra gaunamas medus, koks jis būna ir kokių gydomų savybių turi.
Kad būtų aktyvūs ir sveiki kaip bitutės, „Šaltinėlio“ ugdytiniai padainavo kelias daineles apie bites bei šoko ratelius, akomponuojant meninio ugdymo mokytojai Redai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
