Jekaterina II, arba Jekaterina Didžioji (Lietuvoje Kotryna II, rus. Екатерина II Великая), gimusi 1729 m. gegužės 2 d. ir mirusi 1796 m. lapkričio 17 d., tapo Rusijos imperatore 1762 m. liepos 9 d. Ji yra laikoma viena iškiliausių Rusijos imperijos valdovių, o jos asmenybė paliko ryškų pėdsaką pasaulio istorijoje.
Katarina Didžioji gimė kaip princesė Sophie Friederike Auguste 1729 m. gegužės 2 d. Pomeranijoje, Prūsijos karalystėje. Jos gimimo vieta buvo Štetinas (dabartinis Ščecinas), Prūsijos karalystėje, Šventojoje Romos imperijoje. Sofija Augusta Fryderikė fon Anhalt-Cerbst gimė kunigaikščio ir generolo Kristijono Augusto šeimoje. Jos tėvas Christianas Augustas, taip pat žinomas kaip Anhalt-Zerbst princas, valdė miesto valdytoją Stettiną. Jos motina buvo Holstein-Gottorp princesė Johanna Elisabeth.
Kilusi iš smulkių vokiečių kunigaikščių, Jekaterina gimė Prūsijos generolo šeimoje. Jos tėvas buvo nuoširdžiai atsidėjęs tarnybai, o motina buvo didelė nenuorama ir nuotykių mėgėja, dažnai važinėdavo po Europą, todėl nei vienas rimtai neužsiėmė mergaitės auklėjimu.
Žvitrią ir kaprizingą Jekateriną motina auklėjo paprastai: už menkiausią nusižengimą skeldavo stiprų antausį. Tai nepraėjo veltui: Jekaterina išmoko ramiai kęsti patyčias ir kantriai laukti savo valandos. Ji gavo formalų išsilavinimą iš Prancūzijos gubernatoriaus ir kai kurių kitų mokytojų.

1744 m. atvykusi į Peterburgą, ji tapo sosto įpėdinio (būsimojo Petro III) sužadėtine. Netrukus perėjo į stačiatikybę ir priėmė Jekaterinos (Kotrynos) vardą. Būdama šešiolikos metų, 1745 m., Jekaterina imperatorės Jelizavetos valia buvo ištekinta už septyniolikmečio trečios eilės pusbrolio, sosto įpėdinio Karlo Peterio Ulricho (vėliau tapusio Petru III). Nuotakai buvo vos 16 metų, o jaunikiui - 17.

Jekaterinos II vedybos su Petru neatnešė laimės nei vienam, nei antram. Po pirmosios nakties rūmuose sklandė gandas, kad jaunamartė išsaugojo savo nekaltybę. Jekaterina tekėdama neturėjo jokios lytinio gyvenimo patirties, ir būsimoji valdovė ir po vedybų išliko skaisti. Ilgą laiką sklandė gandai, kad Jekaterinos vyras nesugebėjo atlikti santuokinės pareigos arba buvo nevaisingas. Caraitis ir sosto įpėdinis Petras III pasirodė neįgalus kaip vyras. Įsimaišius carienei Jelizavetai, buvo atlikta chirurginė operacija, kuri pagydė sosto įpėdinį, tačiau nepagerino įtemptų sutuoktinių santykių.
Pati neturėdama vaikų, Jelizaveta iš Jekaterinos reikalavo susilaukti sosto įpėdinio. Praėjo dešimt metų nuo Jekaterinos II vestuvių, o sosto įpėdinio vis dar nebuvo. Po dešimties santuokos metų Jekaterina pagimdė sūnų Pavelą (Povilą) - manoma, jog tikrasis tėvas jos pirmas meilužis Sergejus Saltykovas. Sergejus Saltykovas atvirai gyrėsi, kad jis - būsimo vaiko tėvas, todėl jį teko išsiųsti iš Sankt Peterburgo. Vėliau gimusių Jekaterinos vaikų tėvai buvo lenkų kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis ir rusų kunigaikštis Grigorijus Orlovas. Pora susilaukė dviejų vaikų: sūnaus, vėliau imperatoriaus, Pavelo ir dukrelės Anos, kuri mirė tesulaukusi 2 m. Jekaterinai neleido pačiai auginti savo sūnaus, būsimo paveldėtojo. Berniukui vos gimus, jį išnešė ir auklėjo carienė. Per metus savo vaiką ji matydavo vos tris kartus.
Ankstyvaisiais metais Jekaterina II, būdama Petro III žmona, politikoje nedalyvavo, bet intensyviai mokėsi rusų kalbą, kultūrą ir istoriją. Daug skaitė, domėjosi švietėjais ir filosofais. Tuo metu Jekaterina II ėmė intensyviai domėtis politika. Jos įtaka taip išaugo, kad ministrai pirma ateidavo pas ją, o paskui eidavo pas carienę.
Jekaterina II buvo apstatyta carienės šnipais, tačiau tai nepadėjo užkirsti kelio ankstyviesiems romanams. Dar būdama nuotaka įsimylėjo rūmų donžuaną Andrejų Černyšovą, kurį Petras Fiodorovičius matė mylint Jekateriną II ir buvo labai įsižeidęs. Pagaliau Černyšovą privertė išvažiuoti į užsienį. Jekaterina II neilgai liūdėjo: Sergejų pakeitė Levas Naryškinas. Norėdama nuslėpti nėštumą, Jekaterina II kuriam laikui suartėjo su savo vyru. Tačiau jos įpročiai nepasikeitė. Visą savo aistrą nukreipė į atvykėlį Stanislovą Augustą Poniatovskį, būsimą Lenkijos ir Lietuvos karalių. Tuo metu Jekaterinai II krito į akis milžiniško ūgio, labai stiprus gražuolis karininkas Grigorijus Orlovas, kuris ilgesniam laikui užkariavo jos širdį. Tai buvo žmogus, tinkantis ne tik meilei, bet ir sostą užgrobti.
Svečių priėmimo kambarį jos įsakymu atitvėrė pertvara, už kurios visada sėdėdavo vienas iš jos meilužių. Šilkinis audeklas dengė tualeto reikmenis, ant kurių sėdėdama Jekaterina II klausydavo ministrų pranešimų. O tuo metu jai buvo tik aštuoniolika! Jekaterina II įsisąmonino, kad valdovėms viskas leistina.
Po imperatorės Jelizavetos mirties Rusijos imperiją pradėjo valdyti Petras III. Tačiau jis nesugebėjo sutarti su žmonėmis, tad visas dvaras simpatizavo Jekaterinai. Kartą Petras III viešai įžeidė Jekateriną, o šiai apsiverkus pagrasino skyrybomis ir kalėjimu. Tuomet Jekaterina pirmą kartą rimtai ėmė svarstyti šalininkų pasiūlymus įvykdyti perversmą ir paimti valdžią. 1762 m. gvardijai įvykdžius perversmą, ji tapo imperatore Jekaterina II. 1762 metais Petras III buvo priverstas pasirašyti žmonos parašytą aktą, pagal kurio sąlygas jis „savo noru“ atsisakė sosto. Suimtas ir įkalintas, Petras III žuvo per eilines išgertuves susiginčijęs ir susipešęs su vienu iš sugėrovų. Persigandusi Jekaterina padarė viską, kad ant jos nekristų įtarimo šešėlis. Buvo paskelbta, kad imperatorius mirė dėl sunkios ligos.

| Įvykis | Data |
|---|---|
| Gimimas | 1729 m. gegužės 2 d. |
| Atvykimas į Peterburgą ir sužadėtuvės | 1744 m. |
| Perėjimas į stačiatikybę ir vardo Jekaterina priėmimas | 1744 m. |
| Santuoka su Petru III | 1745 m. |
| Sūnaus Pavelo gimimas (po 10 metų santuokos) | 1754 m. |
| Rusijos imperatore tapimas | 1762 m. liepos 9 d. |