"Bobos daržas": ekologiškų produktų oazė ir bendruomenės širdis
"Bobos daržas" - tai ne tik vieta, kurioje prekiaujama ekologiškomis daržovėmis ir maisto prekėmis, bet ir gyvas bendruomenės centras, kurį įkūrė ir puoselėja Vaida Skorupskienė.
Skroblaus versmės - tai gražiausio Dzūkijos upelio Skroblaus ištakos, esančios Margionių kaime. Skroblaus slėnyje - jo dugne ir šlaituose - gausu šaltinių, dosniai maitinančių upelį tyru vandeniu. "Bobos daržo" šaltinis - tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje, radęs vandeniui laidžių nuogulų plotą, gruntinis vanduo išsiveržia į paviršių. Gruntinio vandens horizontas šioje vietoje yra labai vandeningas, nes jį maitina ne tik atmosferiniai krituliai, bet ir giliau slūgsančių tarp moreninių horizontų vandenys. Šaltinio vanduo yra gėlas, skaidrus, bespalvis, be kvapo. Vanduo yra vidutinio kietumo, jame nėra geležies, nitritų ir amoniako, o nitratų kiekis daug mažesnis negu leistina norma, tad šaltinio vanduo yra geriamas.
Ši legenda apie "Bobos daržą" byloja apie senus laikus Margionių kaime: "Yra tokia vieta - Bobos daržas, o ty tokia duobelė, o jos dugno neragėc. Tai pas mumi tep porino:sako iš ty bobulė vaikus parneša. Buvo mūs kaimynų vaikai, ale jau ot ūgtelėjį, ir bobulė dar vienų mažukų sugovė. Mes pastarėm ir nutarėm, kad gana. Raikia kų tai daryc, kad jau toj bobulė vaikų nenešot. Klapatas: supk, žūrėk, negali bėgioc, kur visi. Tai ciej vaikai ir aš, ir dar mergaitė lupom iš tvoros lotų ir ajom tan Bobos daržan. O karcis ilga, o mes jų vos nešam... Ir - kyšc mes tų lotų ton duobelėn, o kas ty - jų atgal! Nutarėm, kad nieko nepadarysim. Cik inšlapom, išsimurinom. Kitų dzien mes ir vėl. Cik dar akmenį. Akmenų ca nedaugel. Tai iš toli. Visų dzien sukaitį ricinom, ale vos cik atricinom ton duobelėn. Ir jau parajom mūs - durys uždarytos! Nesugaus bobulė daugiau mažukų. Tuom kart niekas ir negimė."
Prieš šešerius metus atidaryta "Bobos daržo" prekyvietė kvietė užsukti praeivius. Ant durų kabantis lapas su parduotuvės pavadinimu ir gatvėje pačios rankomis kreidelėmis pieštos rodyklės priviliojo armiją ištikimų klientų.
"Verslo pradžia buvo vos vienas šaldytuvas, kasos aparatas ir vyro pagalba, tvarkant išnuomotas patalpas bei montuojant prekystalius. O minimalios investicijos ir užnugaryje paliktas siekis pasipelnyti - Vaidos sėkmės receptas," - pasakoja Vaida.
"Aš kartais pagalvoju, kad jeigu žmonės neturėtų godumo plėstis, kas du metrai būtų vis kita krautuvėlė. Jeigu kiekvienas turėtų tiek, kiek jis gali apžioti. Aš galiu tik tiek ir esu čia. Jeigu kiekvienas turėtų po vieną, unikalią, skirtingą ir kitokią parduotuvę, turėtų savus klientus. Nebūtų taip, kad vienas milijonierius, o visi kiti vergauja," - kalbėjo moteris.
Parduotuvės savininkė atviravo, kad sukūrusi šeimą ieškojo to, kas ją „vežtų“ ir nuo ko būtų gera. Ji pasakojo, kad tada jai padėjo įsiklausymas į savo širdį, o vėliau viskas susidėliojo savaime.
"Ne aš išsirinkau, mane išsirinko," - sakė Vaida, įsitikinusi, kad savos sienos padeda, o artimas ryšys su klientu - laimės ir sėkmės paslaptis.
Čia dirbančios pardavėjos pažįsta kiekvieną klientą, žino jų vardus, nuolat su jais bendrauja, dalijasi įvairiais pasakojimais ir istorijomis. Vaida pasakojo, kad turi dvi klientes, kurios visada pietauja pirmos. Užsuka ir pirkėjas Egidijus, kuris čia apsiperka kiekvieną dieną. Atkeliauja ir ambasadoriai bei papasakoja apie savo tolimas keliones ir šalis. Įsigyti skanėstų neretai užklysta ir vaikai.
Moteris atviravo, kad ši parduotuvė - tai vieta, kurioje bendravimas grįstas pasitikėjimu. "Čia tokia reikaliukų vieta," - teigė ji, mat neretai klientai palieka savo namų raktus, patiki perduoti kažkam savo daiktus, ateina pasiimti prekių, o pinigus atneša kitą dieną ar net po savaitės.
"Vaikai patys vieni ateina pavalgyti po mokyklos, mama vėliau atėjusi sumoka. Tu turi galėti įpilti vaikui sriubos ir neprašyti pinigų, nes jis dabar pavalgys, o mama po savaitės ar rytoj sumokės. Tu turi neskaičiuoti. Krautuvė yra ne apie tai, kad man kažkas neatnešė trylikos centų ar pamiršo," - pasakojo savininkė.
Glaudi bendruomenė pažįstama ir tarpusavyje, o susitikę bičiuliai neretai mėgdavo sustoti parduotuvėje ir pabendrauti. Tada Vaidai kilo idėja - čia pat atidaryti vietą, kurioje susirinkę galėtų pavalgyti, išgerti arbatos ir pasišnekučiuoti.
"Žmonės susitikdavo ir kalbėdavosi, aš jiems net atnešdavau kėdžių, sakydavau atsisėskite, nes man trukdote. Ateina žmonės apsipirkti, o kažkas atsistoję šnekasi. Tada atsirado valgymo vieta, pavadinome ją veranda. Ateina draugės vakarais, mes padarome arbatos, neturime joms net kainoraščio. Apsilanko visada studentas su kompiuteriu. Žinome, kad jis ateina trečią ar pusę keturių, nusiperka pietų ir sėdi čia kokias dvi valandas, dirba, mokosi, dar kažką daro," - pasakojo moteris.
"Bobos daržas" bendradarbiauja su trimis restoranais, kurie pasirūpina klientų pietumis. Tačiau kartais nutinka taip, kad maisto neužtenka. Čia dirbantis kolektyvas tada kaipmat sugalvoja išeitį - padaro sumuštinių, papjausto duonos ir lašinių.
"Tai yra gyvenimas. Atėjo žmogus pavalgyti, o tu nesakai, kad aš nebeturiu, maisto nebėra. Jo yra - pilna parduotuvė. Jeigu ateitų tavo vaikai, nesugalvotum, kuo pamaitinti savo vaikus? Sugalvotum - atsuktum šaltienos, išvirtum koldūnų. Tai lygiai taip pat su klientu - suki galvą, kad surastum, kuo jį pamaitinti," - atviravo parduotuvės įkūrėja.
Vaida pasakojo, kad šiame versle itin reikšmingas kolektyvas, kuris padeda įveikti sunkumus bei susidoroti su iššūkiais. Darbuotojai čia atrenkami itin kruopščiai, pagal svarbiausius kriterijus - turi žibėti akys, veide šviesti šypsena ir spinduliuoti gera valia. Atsakomybės, sąžiningumo ir visų kitų savybių, pasak moters, reikalaujama visur, o pagal jas tinkamo darbuotojo išsirinkti neįmanoma.
"Turi būti gerumas, nes čia jo labai reikia - vaikams nuplauti obuolius, juos supjaustyti. Pas mus ateina labai daug vaikučių, mamos nepraeina pro šalį, nes jų vaikai ateina nusipirkti grybuką, meduolį. Tu turi galėti padaryti tai, kas tau visiškai nepriklauso," - teigė verslininkė.
"Reikia meilės ir meilės savo darbui. Yra savybių, kurių versle reikia daug ir tu gali vienas to viso neturėti, bet tada tu turi komandą. Aš ją turiu superinę. Vienas lauke ne karys. Tavo pirštai neturi būti į save, tavo tikslas neturi būti pinigai," - sakė ji.
Asortimentas parduotuvėje ne toks platus, kaip didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau Vaida atvira - tai privalumas. Kai turi viską, žmogus atėjęs nieko neranda, įsitikinusi ji.
"Pas mus žmogus žino, kad yra pienas, varškė, sviestas, grietinė, grietinėlė, vienokia ar kitokia duona, bulvė, morka ar burokėlis. Jis atėjęs gali būti ramus. Jei mes prisikrautume visko, ateitų žmonės ir nežinotų, ko čia yra," - įsitikinusi verslininkė.
Verslo pradžioje šeimininkė pati augino daržoves, tačiau šiandien ji įsitikinusi, kad nevalia savęs dalinti į visas puses. Jos nuomone, reikia visą širdį atiduoti vienai veiklai, o daržovių auginimas reikalauja begalės laiko.
"Ūkininkas atveža jums morkų maišą, bet niekas nežino, kad jis du maišus išmetė, jog jums atvežtų vieną. Kiti du - nekondicinės morkos - mažos, kreivos, susuktos. Taip yra su kiekvienu produktu. Tai didžiulė išeiga. Klientas vis tiek renkasi akimis, kad ir kokia gera ta prekė. Užauginti gražią daržovę - menas. Aš lenkiu galvą prieš ūkininkus, kurie jas užaugina, kai sausra, lyja mėnesį, šalta ar per karšta. Žmonės to nevertina, labai nuo to atitolę," - teigė ji.
Paklausta, ar ketina plėstis, galbūt atsidaryti naują parduotuvę, moteris pabrėžė, kad tikrai nieko panašaus daryti neketina. "Mano dvaselė čia plaukioja ir man patinka buvimas čia," - kalbėjo krautuvės įkūrėja.
"Aš tikrai nenoriu kitos parduotuvės. Vien dėl to, kad negali būti keliose vietose. Kai esi su mylimu žmogumi, negali būti su dviem. Tokie ir ateities planai. Tu tiesiog gyveni. Tikrai nėra noro turėti daugiau, plėstis. Aš labai daug laiko ir jėgų atiduodu, daugiau jų niekam kitam duoti nenoriu," - pabrėžė Vaida.
Nors moteris kasdien sukasi aplink maistą, o jį parduoti ir gražiai pateikti - pagrindinė jos užduotis, ji įsitikinusi, kad šiandien vartotojiška visuomenė vergauja maistui ir per daug jį sureikšmina.
"Kai maistas tampa kultu, tai yra blogai. Tai tik tavo gyvenimo detalė. Šiandien su vaikais važiavome ir kaip tik kalbėjau, kad visi gyvūnai, nuo kirmino iki dramblio, žino, ką jiems valgyti. Vienintelis žmogus nežino, ką jam valgyti. Jis vis dar ieško, kas jam sveika ir kas ne, ieško visokių teorijų. Mes su savo protu svarstome, tyrinėjame. Taip žmogus pasidaro maisto kultą."
Viskas prasidėjo, kai prieš 3 metus Vaida pagimdė dukrytę. Augindama mergaitę moteris pradėjo vis labiau abejoti, ar nori grįžti į valstybinį darbą. „Iš tikrųjų pardavėja esu nuo 6 metų. Mano pirmoji prekė buvo ridikėlių pundelis. Tai buvo Klaipėdos turgelyje. "Bobos daržas" - mano gyvenimas, mano įsipareigojimas kitiems. Mintis jau seniai tūnojo galvoje, kol pribrendo kritinis momentas, kaip pati sakau - kažkas įspyrė man ir gana stipriai."
"Man labai patinka, kur dabar esu. Tiesiog dievinu savo vietą šioje krautuvėje. Ir labai myliu žmones, kurie ateina."
"Galiu pasakyti kiek netradiciškai - mano dabartinę veiklą visų pirma lėmė noras tarnauti kitiems. Tiesiog dalintis geru. Iš pradžių mes su vyru, prieš porą metų, tiesiog augindavom daržoves, atvažiuodavo draugai mes jiems prikraudavome pintines ir jie išvažiuodavo laimingi. Norinčiųjų ratas augo ir auga."
"Pirmiausiai jis turi norėti dirbi ir dalintis su kitais geru. Dar kartą pakartosiu žodį „tarnauti“. Jis turi norėti atiduoti save kitiems, nes tai nėra tik darbas, labiausiai tai yra tiesiog bendravimas su klientais. Akcentuoju būtent bendravimą su klientais, nes tai yra artimas ryšys: žinome net čia apsiperkančių mūsų klientų vaikų vardus, šunų vardus. Žinome, kada ateis vienas ar kitas pirkėjas, ką pirks. Kai tik žmogus įeina pro duris, jam jau galime pasakyti: turim to, o ano - neturim."
Vaida nelabai patinka, kai jos veiklą bandoma vadinti verslu. „Žinokit savo veiklos aš nevadinu verslu. Man tai nepatinka. Tai yra mano gyvenimo būdas, nes išgirdus žodį „verslas“ pirmiausiai atrodo, kad visa tai daroma tik siekiant uždirbti pinigus."
Šiuo metu parduotuvėje dirba 4 žmonės, papildomai samdomos buhalterės, vairuotojai.
"Kiekvienas rytas prasideda intensyviai, nes rytais gaunamos visos prekės ir atsivežamos daržovės. Aš pati atsivežu daržoves, jos yra iškraunamos, sudedamos į lentynas."
"Pikas pas mus būna prieš pietus, kuomet biurų darbuotojai ateina apsipirkti pietums. O ir vietoje pietautojų turime daug. Kasdien „Bobos darže“ aptarnaujama apie 100 pirkėjų."
"Paklausiausios prekės ir ką mes labiausiai mylime pardavinėti, tai yra daržovės. „Bobos daržas“ yra orientuotas į visiškai šviežias, atsakingai užaugintas daržoves. Taip pat duona ir visi gaminiai, pienas ir jo gaminiai, mėsa. Tai yra kasdieninės prekės, kurias žmogus vartoja kasdien."
"Pirmiausia žiūrime, kad produktai ir prekės būtų lietuviški. Juk prekių transportavimas irgi yra ekologinio mąstymo dalis. Pirmas kriterijus - kad prekė būtų vietinė. Pats „Bobos daržas“ neturi jokių sertifikatų, bet čia dirbantys žmonės labiausiai vertina atsakomybę."
"Pirmiausia yra atsakomybė prieš klientą, prieš pirkėją, kad tai būtų švaru, kad tai būtų tvarkinga. Man ekologija nėra vien sertifikatas - ženklelis, kurį galima gauti įvairiais būdais."
"Šiuo metu mano šeima yra labai patenkinta ir laiminga, visų pirma todėl, kad visi sotūs. Ir mama jau nėra tokia pavargusi, kaip anksčiau. Turiu puikią komandą ir jau nebereikia dirbti vienai. Šiemet gegužės 27 d. švęsime vienerių metų gimtadienį. Per šiuos metus nebuvo didelių pakilimų ar nuosmukių, tiesiog būta sunkesnių dienų, kai klientai neateina ir visos smulkios problemos sugula viena ant kitos, kad atrodo, jog štai, viskas blogai ir mums nebesiseks. Pirmoji vasara buvo sunki, nes juk pati verslo pradžia. Nebuvo reklamos, žmonės nelabai žino apie mus, tie patys vilniečiai - jie visi išsivažinėja, atostogauja. O dirbti teko vienai - važiuodavau skinti uogų, daržovių, vaisių. Tiesiog aš pati sau buvau tiekėjas. Važiuodavau pas ūkininką. Skindavau, veždavau, parduodavau. Žmonių nėra, o visko labai daug norisi parduoti."
"Dabar jau drąsiai galiu pasakyti, kad „Bobos daržas“ turi ateitį. Santūriai, bet kryptingai planuojame plėtrą. Galbūt mobili prekyba, galbūt kita krautuvėlė Vilniuje, o gal ir kitame mieste. Drąsiai planuoti leidžia stabiliai auganti prekyba ir suburta darni komanda. Dažnai ir patys klientai mums pakužda idėjų, kaip plėstis. Taip šalia parduotuvėlės atsirado maža kavinaitė „Veranda“, ji buvo įkurta atsiliepiant į mūsų klientų norus. Žmonės tiesiog ateidavo ir prašydavo: duokit pavalgyti arba atsigerti: išspausite sulčių, padarykite arbatos, kavos. Dabar dienos metu turime sriubų, lazanijų, įvairių apkepų."
tags: #bobos #darzas #atsiliepimai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
