Vaiko elgesys darželyje: priežastys, iššūkiai ir sprendimai tėvams

Tėvai dažnai stebisi nepriimtinu savo vaikų elgesiu, nežinodami jo priežasčių. Nors pripažįsta, kad vaikai yra jų atžalos, dažnai neigia, kad blogas elgesys yra išugdytas jų pačių. Vaikų agresyvus elgesys darželio grupėse pakankamai dažnas reiškinys, kuris tampa galvos skausmu tiek auklėtojoms, tiek tėvams. Auklėtojoms sunku suvaldyti tokį vaikų elgesį, o vaiko tėvai ir kiti artimieji jaučiasi kalti dėl netinkamo mažylio elgesio. Norint atrasti geriausią būdą, kuris padėtų vaikui susivaldyti, svarbu suprasti tokio elgesio priežastį.

Skaitytoja klausia: „Berniukui liepos mėnesį bus 5 metai. Paskutiniu metu darželyje pasireiškia agresija, jis skriaudžia kitus vaikus, muša juos, stumdo, suplėšo vaikų piešinukus, spardo duris, atsikalba auklėtojoms. Namuose jis visiškai kitoks vaikas, būna, kad paišdykauja, bet visada galima su juo susitarti. Kai aiškini jam, kad negerai elgiasi, viską supranta, pažada, kad daugiau šitaip nedarys, bet nuėjus į darželį vėl kartojasi tas pats. Kaip elgtis mums? Ką su vaiku kalbėtis, kad tokia agresija nesikartotų?“

Atsako psichologė Miglė Motiejūnaitė: Vaikų agresyvus elgesys darželio grupėse pakankamai dažnas reiškinys, kuris tampa galvos skausmu tiek auklėtojoms, tiek tėvams. Norint atrasti geriausią būdą, kuris padėtų vaikui susivaldyti, svarbu suprasti tokio elgesio priežastį. Toliau apžvelgsime keletą agresyvaus elgesio priežasčių, kurios galėtų padėti suprasti 5 metų vaiko pykčio raišką bei atrasti tinkamiausią būdą padėti jam savo emocijas valdyti.

Agresyvaus elgesio darželyje priežastys ir valdymas

Psichologės Miglės Motiejūnaitės įžvalgos

1. Vaikas neturi erdvės ir galimybių, kur galėtų išreikšti stiprius ir nemalonius jausmus. Suaugusieji turi nemažai būdų, kaip paleisti stiprius jausmus, tokius kaip pyktis ar nusivylimas. Kilus sunkumams mes linkę išsipasakoti draugui, kartais - pasivažinėti dviračiu, pasivaikščioti ar nueiti į sporto salę. Mes, suaugusieji, puikiai žinome, kad vaikams emocijas daug sunkiau suvaldyti, tačiau nepaisant to dažnai jiems kartojame „nepyk“, „neverk“, tarsi tą padaryti būtų taip paprasta. Vaikams derėtų priminti, kad pyktis yra tokia pati reikalinga emocija kaip ir džiaugsmas, ir mes turime atrasti tinkamą būdą, kaip parodyti šį jausmą. Atvejais, kai vaikas jaučia stiprius jausmus, tokius kaip pyktis arba nusivylimas, naudinga įkurti kampelį, kur vaikas galėtų išreikšti tai, ką jaučia. Kampelyje turi būti iš anksto paruoštos priemonės, kurių pagalba vaikas galėtų stiprią emociją išveikti: jis gali minkyti minkštus kamuolius, plėšyti nereikalingus popierius, minkyti ar net talžyti plastiliną, rėkti į pagalvę.

2. Vaikas nežino būdų, kaip derėtų save suvaldyti ir spręsti nesutarimus su bendraamžiais. Gali būti, kad vaikas supranta, jog nėra tinkama mušti kitą, stumdyti ar laužyti jo daiktus, tačiau nežino kito geresnio būdo, kaip išspręsti nesutarimus ir suvaldyti savo jausmus. Tad namuose naudinga aptarti su vaiku, ką jis galėtų daryti tokiose situacijose, kai kitas paima jo mėgstamą žaislą arba jį pastumia. Vertinga ugdyti vaiko savikontrolę ir gebėjimą atidėti poreikį, pavyzdžiui, palaukti, kol norimas žaislas vėl bus laisvas bei laukiant pažaisti su kitu žaislu. Taip pat vaikui galima pristatyti naudingas frazes, kurias jis gali taikyti konfliktuose su kitais vaikais. Pavyzdžiui, kai vaikas yra pastumiamas arba pravardžiuojamas, jis gali pasakyti: „Stop! Man nepatinka”. Tam, kad vaikas išmoktų minėto elgesio ir frazių, naudinga jas ne tik pristatyti, bet ir kartu su vaiku pažaisti, įsivaizduojant, kad mama, tėtis arba močiutė yra bendraamžis, ir nori žaislo, su kuriuo žaidžia vaikas.

3. Vaikas nežino būdų, kaip gauti dėmesio ir būti svarbiu. Vaikas ne visuomet supranta, jog nereikia trenkti silpnesniam, jog šis kaip sirena prišauktų taip norimą suaugusiojo dėmesį. Lygiai taip pat vaikas nežino, kad nebūtina nepaklusti, ginčytis su tėvais, seneliais ar auklėtojomis, siekiant būti svarbiu. Suaugusiems taip pat „pakiša koją“ noras tokiais atvejais nubrėžti griežtas ribas ir neleisti vaikui dominuoti. Toks auklėjimas tik paskatina vaiką neklausyti ir kovoti su autoritetu. Iš tiesų derėtų atrasti vaiko stiprybes ir leisti jam pajausti, kad jis gali ką nors atlikti geriau negu kiti, pavyzdžiui, darželio grupėje padėti kitiems apsirengti, užsirišti batus, išdalinti piešimo priemones, o namuose nuvalyti dulkes sunkiai pasiekiamuose kampeliuose. Tuo tarpu situacijose, kai vaikas siekia dėmesio, vertinga aptarti su vaiku, kaip jis galėtų parodyti, kad nori laiko kartu su suaugusiuoju. Kartais vaikai nežino, kaip parodyti, jog nori ypatingo laiko sau, todėl kartais skriaudžia kitus arba laužo jų daiktus vien tam, kad suaugęs skirtų jam individualų laiką. Vaiką taip pat galima mokinti frazių arba ženklo, kuriuo jis parodytų, kad nori suaugusiojo dėmesio, pavyzdžiui, prieiti prie suaugusiojo ir paprašyti apkabinimo.

4. Vaikas nesijaučia namuose saugus. Kartais taip nutinka, kad vaiko elgesys namuose būna labiau sukontroliuojamas nei darželyje, nes vaikas nesijaučia pakankamai saugus namuose išreikšti stiprius savo jausmus, todėl juos „nusineša“ į darželį ir ten parodo, kaip iš tiesų jaučiasi. Vertinga pasvarstyti, ar taisyklės, esančios namuose, nėra pernelyg griežtos, ir iš vaiko nėra reikalaujama būti visuomet tik ramiu ir paklusniu. Nepamirškime, kad visi jausmai yra naudingi ir svarbūs, todėl reikia sukurti sąlygas, kuriose vaikas galėtų saugiai ir tinkamai išreikšti stiprius jausmus.

5. Vaiko netinkamą elgesį paskatino pasikeitimai jo gyvenime. Nemažiau svarbu pasvarstyti, ar pastaruoju metu neįvyko stiprių pasikeitimų vaiko gyvenime, pavyzdžiui, tėvų skyrybų, tėvų išvykimo į užsienį, pasikeitusios gyvenamosios vietos. Kartais vaikai nusivylimą išreiškia pykdami ir priešindamiesi taisyklėms. Ne visuomet lengva suprasti, kad už netinkamo vaiko elgesio slepiasi liūdesys ir netektis. Tokiais atvejais svarbu kalbėti su vaiku apie liūdesį ir patirtą netektį: ko labiausiai vaikas ilgisi, ką atsimena apie tėtį, mamą. Galima vaiką įtraukti į kūrybinius užsiėmimus ir paskatinti nupiešti seniai matytus tėvus, gyvenamąjį namą, draugus.

Kitos agresyvaus ir netinkamo elgesio priežastys

Vaikų netinkamas elgesys. Kas slypi po juo? Tikėtina, kad nėra nei vieno tėčio / mamos, kuris nebūtų susidūręs su vaiko netinkamu elgesiu. Į vaiko elgesį galima reaguoti įvairiais būdais: nekreipiant dėmesio, numatant pasekmes, baudžiant. Kai kada netinkamas elgesys sustoja ir nebesikartoja, o kai kada tęsiasi ilgą laiką. Tuomet imame ieškoti būdų, kaip su tuo tvarkytis. Ieškant tinkamų reagavimo būdų, pirmiausia svarbu suprasti, kas slypi po netinkamu elgesiu. Suprasdami, koks yra elgesio tikslas mes galime padėti vaikui tą tikslą pasiekti tinkamu būdu.

• Situacinės priežastys. Vienas iš veiksnių, tai situacinės priežastys (pvz., alkis, nuobodulys, dirgiklių gausa, liga ir pan.).
• Raidos sunkumai ir ligos. Kiti veiksniai, kurie turi įtakos vaiko elgesiui, tai raidos sunkumai, įvairios ligos ar temperamentas.
• Išmoktas elgesys. Tai reakcijų rodymo įprotis susiformavęs priklausomai nuo to kaip jo artima aplinka įprastai reaguoja į stipresnes emocijas (pyktį, liūdesį, nepasitenkinimą ir pan.). Jei į stiprią vaiko emociją atsakoma dar stipresne suaugusio emocija, vaikas to natūraliai mokosi.
• Baimė ir nesaugumas. Dažna agresijos priežastis yra baimė ir nesaugumas. Kaip reaguojame į pavojų, lemia pirmaisiais gyvenimo metais (ne)įgytas saugumo jausmas. Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka, kuri vaikui atrodo grėsminga, todėl tėvai gali pastebėti, kad nepažįstamoje aplinkoje vaikas netikėtai gali suduoti kitam bendraamžiui, nors niekada iki tol namuose taip nedarydavo. Šis nesaugumo jausmas dažnai būna perimtas iš tėvų, kurie aplinkinį pasaulį mato kaip nesaugų ir pavojingą.
• Kultūrinė aplinka ir smurtinio elgesio stebėjimas. Svarbi ir kultūrinė aplinka, tai, kas toleruojama ir yra priimtina ankstyvoje vaikystėje vaiko aplinkoje. Smurtinio elgesio stebėjimas, pavyzdžiui, ekranuose, taip pat skatina agresyvų vaikų elgesį. Per anksti vaikų pamatyti intensyvūs veiksmo filmai apie superherojus, fantastines būtybes gali sukelti nerimastingas būsenas.
• Nerimas. Nerimas yra būsena, po kuria slepiasi neišreikšti jausmai, baimė, kuri yra neįvardinta.
• Isterijos priepuoliai. Visgi pasak psichologų isterijos priepuoliai (staigūs neigiamų emocijų, pykčio protrūkiai) yra nors ir nemaloni, bet normali vaiko raidos dalis. Rudolfas Šteineris isteriją priskiria būdo poliariškumui. Isteriško poliariškumo vaiką jis apibūdina kaip „plonos odos”, turintį sunkumų save suvaldyti. „Jie per stipriai susiduria su žemės jėgomis ir patiria skausmą. Viskas yra labai svarbu, viskas yra skubus reikalas. Maži skauduliai jiems išties labai skaudūs. Jiems reikia padėti sugrįžti į save, susikaupti, susitelkti. Pagrindinis šių vaikų poreikis - supratimas. Jiems reikia drąsos susitikti su pasauliu. Svarbi suaugusiojo ramybė.

Vaiko elgesio tikslai ir tėvų reakcija

Pagal individualios psichologijos teoriją, kiekvieno iš mūsų elgesys yra mūsų tikslo patenkinti kylantį poreikį atspindys. Bendras visų žmonių poreikis yra jaustis reikšmingu sau bei jį supančiai aplinkai. Vaikai, kaip ir suaugusieji, siekia patenkinti savo poreikius. Tiek tinkamas, tiek netinkamas elgesys yra vaiko noras patenkinti jam svarbų poreikį. Neretai gali atrodyti, kad vaikas netinkamai elgiasi specialiai, tačiau svarbu neskubėti vertinti jo elgesio, kaip tyčinio. Skatinu pabandyti suprasti, kas slypi už vaiko elgesio, kokia jo prasmė.

Patyčios darželyje

Kas yra patyčios ir kaip jos pasireiškia?

Darželinukų patyčios - rimtų problemų užuomazga ar nekalti juokai? Patyčios - tai dėsningas žodinis ar fizinis pažeminimas, menkinimas, nukreiptas į socialiai arba fiziškai silpnesnius asmenis. Svarbu atskirti patyčias nuo įprasto vaikų elgesio ir laiku į jas reaguoti.

Vaikų veiksmai, galintys tapti patyčiomis:

• Prasivardžiavimas
• Nepriėmimas žaisti, dalyvauti kartu
• Skaudi kritika
• Erzinimas
• Mušimas, spardymas, stumdymas
• Ignoravimas, dėmesio nekreipimas
• Daiktų, žaislų atėmimas, slėpimas, gadinimas
• Įžeidimas
• Gąsdinimas, grasinimas
• Melavimas
• Vadovavimas, nurodinėjimas, elgesys su kitu kaip su prastesniu už save
• Pajuoka iš kitų išvaizdos ar negalios

Kaip vaikai išmoksta tyčiotis?

Vaikai tyčiotis išmoksta įvairiais keliais: matydami patyčias tarp suaugusiųjų, bandydami pažemindami kitą, įgyti pasitikėjimo savimi, nemokėdami tinkamai išreikšti savo jausmų ir siekti tikslų. Natūralu ikimokykliniame amžiuje išbandyti įvairias reakcijas, veiksmus, taip pat ir tuos, kuriais žeidžiamas ar žeminamas kitas žmogus. Kai toks elgesys pasirodo veiksmingas - padeda vaikui pasiekti tikslą - panašūs poelgiai kartojasi.

Patyčių prevencija: ką gali padaryti tėvai?

• Spręskime problemas iškart, kai kyla konfliktai ar pasigirsta skaudūs komentarai.
• Netoleruokime jokio žeidžiančio elgesio, aiškiai parodydami, kad nepriimtinas šis elgesys, bet ne pats vaikas.
• Skirkime daug dėmesio maloniam ryšiui su vaikais kurti: pastebėkime tinkamus vaikų poelgius ir juos paskatinkime.
• Supraskime, jog netinkamas vaikų elgesys visada turi priežasčių.
• Kartu su vaikais mokykimės jausmus išreikšti tinkamai.

Vaiko adaptacija darželyje ir tėvų pagalba

Adaptacijos iššūkiai

Vaiko adaptacija darželyje yra svarbus etapas, kupinas iššūkių tiek mažyliui, tiek jo tėvams. Dažnai pasitaiko įvairių problemų - nuo bendravimo sunkumų iki emocinių iššūkių. Leliukams darželis yra stresinė situacija - atsiskirimas nuo mamos, kita aplinka, namie jis vienas - o grupėje jų daug. Kiekvienas vaikas atneša savo "grožybių" - vienas spardosi, kitas spjaudosi, trečias mušasi ir t.t. jie greitai viską mėgdžioja. Svarbu tai suprasti ir mažiausiai kelis mėnesius būti pasiruošusiems ir miegoti kartu, ir kęsti tą zyimą ir irzlumą, ir sergamumą - nes taip vyksta jų adaptacija prie viešos įstaigos. Psichologė sakė, kad adaptacija gali trukti nuo 3 savaičių iki 6 mėnesių.

Staigus nenoras eiti į darželį, konfliktai su kitais vaikais, nenoras miegoti darželyje yra dažni adaptacijos sunkumų požymiai. Kartais tai gali nulemti situacinės priežastys, pavyzdžiui, alkis, nuobodulys, dirgiklių gausa, liga. Dažnai pokyčiai būna staigūs: iš pradžių vaikas į darželį nori eiti, ten jis susitinka su draugais, užsiima įdomia veikla, išbando įvairius žaislus, o staiga grįžęs iš darželio tampa piktas, irzlus, jautrus, verksmingesnis negu įprastai. Vieni vaikai užsidaro, tampa tylūs, bailūs ir nieko nepasakoja, kiti vaikai atvirkščiai - tampa agresyvūs, pikti. Dažnai tokius dalykus vaikai parodo per savo žaidimą, per bendravimą su kitais žmonėmis.

Vaikai su autizmo spektro sutrikimais dažnai susiduria su sunkumais socialinėje sąveikoje. Vaikai su ASS gali būti jautresni garsams, šviesai, kvapams ir kitoms sensorinėms stimuliacijoms, o tai taip pat gali būti netinkamo elgesio priežastis.

Kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis?

• Palaipsnė adaptacija. Tėvai ir pedagogai gali naudoti įvairius metodus, kad padėtų vaikui suprasti ir valdyti savo emocijas.
• Pasitikėjimo stiprinimas.
• Aiškus atsisveikinimo ritualas.
• Emocijų pripažinimas.
• Nuosekli dienotvarkė. Namų ir darželio aplinkoje taip pat svarbu palaikyti nuoseklią dienotvarkę, kad vaikas žinotų, ko tikėtis kiekvieną dieną. Sukurkite pastovų dienos režimą.
• Kantrybė ir bendravimas. Būkite kantrūs, bendraukite su auklėtojais ir skatinkite teigiamą požiūrį.
• Saugios aplinkos kūrimas. Sukurkite saugią ir palaikančią aplinką. Kiekvienas iš mūsų nori jaustis suprastas, mylimas ir palaikomas - lygiai to paties nori ir kiekvienas vaikas. Tai, kokias nuostatas formuojame apie vaiką, ko iš jo tikimės, kaip jį priima viena pirmųjų bendruomenių jo gyvenime - darželis, turi didžiulę įtaką vaiko savivertės formavimuisi.
• Dialogas su darželiu. Užtikrinti nuolatinį dialogą tarp tėvų ir darželio bendruomenės. Jei leidžiame šioms erdvėms persidengti, atvirai kalbame apie vaiką, jo gerąsias savybes, o taip pat apie kylančias problemas, galime padėti vaikui augti jį palaikančioje aplinkoje. Darželio personalui svarbu žinoti, kas vyksta vaiko gyvenime.
• Bendravimas žaidžiant. Pakvieskime vaiką pažaisti jo mėgstamą žaidimą - pabūkime šalia, nulipdykime ką nors drauge, ieškokime lobio ar pažaiskime gaudynių.
• Saugumo jausmo perdavimas. Svarbiausia tėvų transliuojama žinia vaikui turėtų būti ta, jog kad ir kas nutiktų, vaikas gali ateiti pasipasakoti. Reikia leisti vaikui suprasti, kad tėvai visada yra pasiekiami ir bus šalia. Ryšys ir pokalbis su vaiku daro stebuklus. Reikia suprasti, kad emocijos yra labai normalus dalykas ir kartais vaikui reikia tiesiog išbūti ir kad tėvai būtų šalia jo.

Tėvų vaidmuo ir elgesio koregavimas

Tėvų įtaka vaiko elgesiui

Vaikų tapsmo paaugliais ir suaugusiaisiais procese viskas vyksta pagal gamtos dėsnius: niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nepranyksta, o bet kokia pasekmė turi savo priežastį - tėvus. Tėvo ar motinos charakterio bruožų vaiko charakteryje kiekis priklauso nuo laiko, praleisto kartu. Vaiko auklėjimo pagrindą sudaro tėvų tarpusavio santykiai ir jų elgesys. Todėl geriausios tinkamo elgesio pamokos yra tėvų asmeninis elgesio pavyzdys, kurio negali atstoti jokios vaiko moralizavimo, bauginimo ar kitos auklėjimo priemonės. Kritiškai pažvelkite į save ir kitus šeimos narius - ar visi kontroliuoja savo agresiją? Juk vaikai gerai moka kopijuoti mūsų pačių elgesį. Jei namuose yra baudžiama fizinėmis bausmėmis, vaikas išmoksta fiziniu smurtu spręsti problemas. Svarbu ir geri tarpusavio santykiai su sutuoktiniu, nes į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija. „Namai yra centrinė vaiko valdymo būstinė“, o tėvai yra būtent tie žmonės, kurie geriausiai žino kelią į savo vaiko širdį.

Klaidos, kurių tėvai turėtų vengti

Daugelis tėvų nepageidaujamą vaikų elgesį aiškina prigimtimi, liga ar televizijos įtaka, o kiti kaltina sutuoktinį. Tačiau tiesa ta, kad vaiko charakterio savybės priklauso nuo laiko, praleisto su tėvais, ir jų elgesio. Žmogui sunku pripažinti savo klaidas, todėl jis ieško priežasčių kitur ir randa pasiteisinimą. Sunkiausiai save „perlaužti“ motinoms, nes tik jos gali suteikti gyvybę naujam žmogui. Šis pranašumas lemia ypatingą elgesį su vaiku: jam augant ir tampant savarankiškesniu, jos ir toliau nekeičia savo elgesio vaiko atžvilgiu, laikydamos jį bejėgiu kūdikiu. Toks vaikas auga be pareigų, laikomas nieko nesuprantančiu ir nieko nesugebančiu.

Yra dalis tėvų, kurie laikosi stručio politikos - kiša galvą į smėlį ir sako, kad nieko svarbaus nevyksta. Dalis tėvų problemą bando spręsti mažiau pastangų reikalaujančiomis priemonėmis. Vieni mokytoją bando papirkti dovanomis, kiti šantažu, kad apskųs aukštesnėms instancijoms, treti bando manipuliuoti ir intriguoti bei nuteikinėti auklėtojus vienus prieš kitus aiškindami ar įtikindami, kad kaltas auklėtojas, kuris nesugeba prisitaikyti prie jų atžalos specifinių charakterio bei elgesio savybių. Tokių tėvų pastangų tikslas - mokytojų ir kitų vaikų sąskaita suteikti savo atžalai išskirtines komfortiškas sąlygas.

Jei namuose atrodo, kad neturite problemų dėl vaiko elgesio, o auklėtojos ar mokytojos skundžiasi dėl netinkamo vaiko elgesio, gali būti, kad namuose Jūs vaikui leidžiate viską. Tėvų klaidos auklėjant vaikus apima nesutarimus dėl auklėjimo metodų, rizikavimą vaikų akivaizdoje, gydytojo rekomendacijų nesilaikymą, leidimą vaikams daryti tai, kas draudžiama tėvams, melavimą vaikams, konfliktų slėpimą, nuteikinėjimą prieš vieną iš tėvų, neatsiprašymą, necenzūrinės leksikos vartojimą, intymaus gyvenimo demonstravimą ar vaikų autoritetų puolimą. Taip pat svarbu vengti tų situacijų, kurios didina agresiją. Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, reikia pasiūlyti ramesnių veiklų.

Kaip reaguoti į vaiko netinkamą elgesį?

Nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan. Svarbu pripažinti vaiko būklę ir emociją bei įvardinti ką galima daryti - patrepsėti, pašaukti ir pan. Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų tokioje situacijoje. Jei vaikas suduotų kitam vaikui, nepulkite jo barti, o prieikite prie nuskriausto vaiko ir pagailėkite jo. Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį. Kai suaugusiam suklydus, netinkamai pasielgus ar sureagavus, visada svarbu atsiprašyti vaiko, bet nuoširdžiai įvardinant dėl ko gaila, koks elgesys buvo netinkamas. Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus, paklausdami, ar jis pyksta, nerimauja ir pan.

Iškart po įtemptų situacijų pasiūlykite kartu papiešti, palipdyti ar užsiimti kita menine/sportine veikla, kuri leistų vaikui išlieti savo jausmus. Jeigu supygęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis. Mūsų kultūroje vaikai dažnai mokomi nesipykti, bet nemokomi nuoširdžiai susitaikyti. Čia itin svarbus tėvų elgesys pasibaigus konfliktui - ritualas, parodantis, kad viskas gerai. Draudimai ir barimai retai kada padeda, tačiau geranoriški pokalbiai ir patarimai būna vertingi. Reikia prisiminti, kad meluojama tam, kuriam negalima pasakyti tiesos. Nekritikuokite vaiko asmenybės, bet pasmerkite elgesį. Slopinimas - neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų. Tinkamu sprendimu taip pat gali būti pasakų ar žaidimų terapija.

Taisyklės, ribos ir drausminimas

Kodėl svarbu nustatyti taisykles ir ribas?

Auklėjant vaikus svarbu nustatyti taisykles ir nubrėžti elgesio ribas, kurių vaikas turi laikytis, nes vaikai atėję į šį pasaulį nežino jame galiojančių taisyklių, kas yra saugu, kas nesaugu, ką galima daryti, o koks jo elgesys bus nepriimtinas ar net pavojingas. Pirmiausia nusibrėžkite ribas sau, t.y. vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas: vaiko elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz.: kitų mušimas, daiktų gadinimas), elgesys, kurį kartais vaikui leisite (pvz.: saldumynų valgymas prieš pietus) ir elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz.: vaikas nesusitvarko žaislų). Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio vaiko elgesio drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.

Taisyklių nustatymas ir įgyvendinimas

Nuo penkerių metų vaikai jau geba tiesiogiai suprasti, kokios elgesio taisyklės kokioje vietoje galioja ir kad jų laikytis reikia. Iki penkerių metų vaikai taisyklių nesupranta tiesiogiai ir savo elgesį reguliuoja pagal tai, kaip reaguoja arba seniau į tokį elgesį reaguodavo suaugęs žmogus. Ribos ir taisyklės turi atitikti vaiko amžių ir prigimtį. Prieš nubrėžiant vaikui ribas, būtų gerai susėsti abiems tėvams ir apgalvoti tokius tris dalykus: kokio vaiko elgesio niekada negalėsite toleruoti, dėl kokio vaiko elgesio galima vaikui derėtis ir kokių taisyklių ar ribų laikymasis Jums nėra svarbus. Sekantis žingsnis, reikia susėsti visai šeimai ir susirašyti namų taisykles. Jei tokios taisyklės neegzistuoja, vaikas paprasčiausiai gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Taisyklių gali būti iki dešimties. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Labai dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz.: prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai.

Drausminimo priemonės

Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos. Paskatinimo priemonės - tai, kaip vaikas yra skatinimas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinimas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą.

Drausminimo priemonės - tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz.: kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku, kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinamas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz.: „Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo.“ Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.).

Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė, naudojama retai. Pasirinkti neutralią pertraukos vietą (pvz.: prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Nusiuntimas į savo kambarį netinka. Pertrauka turi turėti aiškias taisykles. Pirmiausia su vaiku reikia sutarti, koks elgesys bus baudžiamas pauze, pvz.: sudavei broliui, tau paskiriama pertrauka. Prieš paskiriant minutės pertraukėlę, reikia vaiką perspėti. Jei vaikas nustoja daryti netinkamą veiksmą, mes jį apdovanojame, jei nenustoja - nuvedame pasėdėti ant kėdės. Jei pertrauką skirsime per dažnai, ji nebeveiks. Turi sėdėti, kol mes pasakome gana. Jei vaikas pertraukos metu elgiasi netinkamai, bausmė tęsiama. Neskaičiuojame laiko iš naujo, o tik palaukiame, kol vaikas nurims, kai nusiramina, vaiką paimame. Pauzė negali būti atšaukiama. Jei vaikas vis palieka kėdę, vadinasi, tai neveikia.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei vaiko agresija yra dažna, stipri ir trukdo jo socialiniam gyvenimui, verta kreiptis į specialistus: psichologą, pedagogą ar mokytoją. Tokiais atvejais svarbu konsultuotis su specialistais dėl šių veiksnių sušvelninimo ar pašalinimo. Reikia akcentuoti, kad tokių dalykų gali atsirasti ir šiaip, iš nuovargio, iš įtampos, iš stimuliuojančios vaiko dienotvarkės, todėl nereikia panikuoti. Specialistė tikina, kad jeigu jau taip nutinka, reikia atžaloms sukurti saugumą.

tags: #blogas #vaiko #elgesys #darzely

• Velykinio kiaušinio simbolikos ir marginimo tradicijų straipsnis
• Idėjos Velykinių kiaušinių dekoravimui
• Sužinokite apie Dzeusą
• Teisinis tėvystės atostogų reglamentavimas
• kaip organizuojama pagalba į namus