Vaikų auklėjimas: kaip nepasiklysti tarp lūkesčių ir realybės

Vaikų auklėjimas yra didelio dėmesio susilaukianti tema. Neretai aplinkoje girdime daugybę dalykų apie tai, kaip auklėti vaikus, ką daryti ir ko nedaryti. Visgi, auklėti mažuosius gali būti ne taip jau ir lengva. Ypač jei tai yra pirmagimis. Dažnai net ir paprasti kasdieniai iššūkiai tėveliams gali tapti tikru galvos skausmu. Egzistuoja daugybė patarimų kaip auklėti vaikus, todėl šio proceso bijoti nereikėtų.

Pasaulyje egzistuoja daugybė vaikų raidos ir auginimo ekspertų, mokslininkų, profesionalių lektorių, kurie mielai dalinasi savo sukaupta patirtimi įvairiuose mokymuose. Vaikų auklėjimas yra itin svarbus dalykas. Auklėjant formuojamas požiūris į vienus ar kitus dalykus, formuojamos vertybės. Kartais patiems įveikti šią užduotį gali būti sunku.

Svarbiausi auklėjimo principai ir tėvų elgesio modeliai

Ne mes auklėjame vaikus, vaikai auklėjasi stebėdami tėvų elgesį, mokydamiesi iš jo ir reaguodami į tai, ką mato ar jaučia. Vaikai labai jautrūs ir imlūs. Atlikite testą: jei norite sužinoti, kokie jūsų tarpusavio santykiai, pažiūrėkite, kaip jaučiasi ir elgiasi jūsų vaikas. Vaikų problemos kyla dėl tėvų savanaudiškumo ir elgesio. Problemos kyla iš mūsų savanaudiškų norų vaiko atžvilgiu. O jeigu mes jų atsisakytume?

Viena svarbiausių užduočių tėveliams - išmokyti atžalą saugos taisyklių. Tačiau būna situacijų, kai mes patys suvokdami riziką elgiamės „ne pagal taisykles“ (elementarus pavyzdys - bėgame per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui). Jeigu jūs esate prieš, kad vaikai daug laiko praleistų prie kompiuterio ar su telefonu rankoje, neverta patiems voliotis ant sofutės su nešiojamuoju kompiuteriu ar telefonu - priešingu atveju vaikas atsiduria situacijoje, kai „mamai su tėčiu galima, o man - ne“. Jeigu nenorite, kad atžala keiktųsi, jums teks atsargiai rinktis, ką sakote patys.

Emocijų priėmimas ir tėvų tarpusavio santykiai

Esame tarsi įpratę savo emocijas skirstyti - vienas vadiname „geromis“, o kitas - „blogomis“. Tačiau vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė įspėja - toks emocijų skirstymas ir jų slopinimas gali būti žalingas vaiko emocinei gerovei ir vieną dieną „sprogti su trenksmu“. Psichologė dalijasi reikšmingu patarimu - visų pirmą, reikėtų priimti vaiko emocijas tokias, kokios jos kilo, padėti vaikui įvardinti, kas su juo vyksta.

Kai kurie psichologai tikina, kad konfliktų prie vaikų neturėtų būti iš viso, tačiau vargu ar tai įmanoma. Vaikas gerai jaučia įtampą, net jeigu tėvai stengiasi neišisduoti ir nieko nepasako. Toks konflikto slėpimas ir bandymas apsaugoti sūnelį ar dukrytę nuo psichologinės traumos neretai pridaro dar daugiau problemų, negu audringas ginčas ir po to sekantis susitaikymas. Ko iš tikrųjų nederėtų daryti - tai nuteikinėti vaiko prieš vieną ar kitą iš tėvų. Jeigu jums atrodo, kad davėte valią savo emocijoms ir perlenkėte lazdą, po konflikto su antrąja puse ar vaikais būtina atsiprašyti ir susitaikyti.

Disciplina, bausmės ir autoritetas

Nepaprastai svarbu, kad tėvai mokėtų skirti discipliną ir bausmę. Disciplina yra apibrėžiama kaip lavinimas, kuris koreguoja, praturtina, sustiprina ir patobulina; tuo tarpu bausmė yra apibrėžiama kaip pažeidėjo nubaudimas siekiant atpildo. Jei tai turėsime galvoje, vaikai bus rečiau beprasmiškai mušami. Pagyrimas yra didžiulė jėga vaikų auklėjime. Vienas nuoširdaus pagyrimo sakinys yra vertesnis už toną barimo.

Pagrindiniai skirtumai tarp disciplinos ir bausmės

Geriausi šiuolaikiniai specialistai mano, kad fizinės bausmės niekada neturi būti vykdomos iš keršto. Baudžiama gali būti vien tik dėl blogo elgesio, kuriam mes norime užkirsti kelią, bet jokiu būdu ne gero paskatinimui. Mažiau problemų dėl disciplinos kiltų, jei tėvai labiau rūpintųsi gerais vaikų atliktais darbais nei blogais.

Ką reiškia „leisti vaikui augti“?

Leisti vaikui augti reiškia, kad tėvai turi vadovautis visai kitomis nuostatomis ir visai kitaip elgtis. Netrukdantys vaikui augti tėvai mato savo vaiką tokį, koks jis yra, žino jo realius poreikius ir gebėjimus, girdi, ką vaikas sako, jaučia, kaip jis jaučiasi ir labai savikritiškai vertina neigiamą vaiko elgesį. Geriausia, kai tėvai yra laisvi nuo savo savanaudiškų lūkesčių vaiko atžvilgiu.

Saugodami vaikus nuo nemalonių patirčių, saugome juos nuo realaus pasaulio, kuris vieną dieną tikrai ateis į vaiko gyvenimą. Tėvai turi leisti vaikui augti, nes per mus į šį pasaulį atėję vaikai, vis dėlto mums nepriklauso, nes tai - „savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros“.

tags: #blogas #auklejimas #fiomux

• Atlyginimų tendencijos akušeriams ginekologams Lietuvoje
• Natūralūs būdai menstruacijų ciklui skatinti
• Kodėl svarbus ugdymas gamtoje ikimokyklinukams
• Dantų tiesinimas ir nėštumas: išsamus gidas
• Šaldyto embriono įsivaikinimo istorija ir procesas