Moterų vaisingumas pagal amžių: ką svarbu žinoti apie reprodukcinę sveikatą
„Norėjome pakeliauti, pamatyti pasaulio, susikurti karjerą ir nusipirkti būstą. O tada jau pradėjome galvoti apie vaikus” - bene dažniausios frazės, kurias vaisingumo specialistams tenka išgirsti iš vyresnių su vaisingumo problemomis susiduriančių porų. Nors šiandien tėvystės atidėliojimas tampa tendencija, svarbu suprasti, kad moterų vaisingumas ir amžius yra glaudžiai susiję.
Teoriškai vaisingas periodas moters gyvenime tęsiasi apie 45-erius metus: nuo pirmųjų menstruacijų iki menopauzės. Vis dėlto praktiškai situacija yra kitokia - įpusėjus ketvirtą dešimtį, smarkiai ir sparčiai sumažėja moters kiaušidžių rezervas, prisideda kitos ligos, todėl tikimybė pastoti taip pat pastebimai nyksta.
Kaip kiaušidžių rezervas veikia galimybę pastoti?
Moterys gimsta su ribotu kiaušialąsčių skaičiumi. Moteriškos lyties vaisius kiaušidėse turi 6-7 milijonus kiaušinėlių, mergaitės brendimo laikotarpiu šis skaičius jau būna sumažėjęs iki 300-400 tūkstančių, ir toliau mažėja visą moters vaisingumo laikotarpį. Senstant kiaušialąstės ne tik praranda kiekybę, bet ir kokybę, o joms išsekus prasideda menopauzė.
Akušeris ginekologas T. Lūža paaiškina: „Tai, koks yra moters kiaušidžių rezervas, lemia jos kiaušidėse esančių folikulų skaičius. Skaičiuojama, kad iki maždaug 30-ies metų moters kiaušidžių rezervas dažniausiai yra pakankamai didelis, tačiau sulaukus 40-ies metų, jo belieka vos 10 proc. ar mažiau, palyginti su tuo, koks jis buvo vaisingo amžiaus pradžioje.“
Vaisingumo pokyčiai pagal amžiaus tarpsnius
- 20-24 m.: Amžius yra jūsų pusėje. Esant 21 m. amžiaus, 90 proc. kiaušinėlių chromosomos yra normalios, tad tikimybė išnešioti sveiką kūdikį yra didžiausia.
- 25-29 m.: Nuo 25 iki 34 m. moterys turi 86 proc. tikimybę pastoti per metus. Persileidimo tikimybė siekia tik apie 10 proc.
- 30-34 m.: Nors šansų pastoti tebėra daug, persileidimo rizika po 30 m. padidėja iki 20 proc.
- 35-39 m.: Vaisingumas pradeda sparčiau mažėti. Apie 30 proc. 35 m. moterų gali prireikti metų ar daugiau, kad pastotų. Didėja genetinių anomalijų, pavyzdžiui, Dauno sindromo, rizika.
- 40-44 m.: Sulaukus 40-ies, 90 proc. moters kiaušinėlių chromosomos jau turi defektų. Tikimybė pastoti konkretaus ciklo metu yra mažesnė nei 5 proc.
- 45 m. ir daugiau: Tikimybė pastoti tėra 3-4 proc., todėl dažniausiai prireikia pagalbinio apvaisinimo (IVF) technologijų.
Amžius ir vaisingumas: kas nutinka jūsų kiaušinėliams senstant?
Nevaisingumo sąvoka ir svarbūs tyrimai
Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas apvaisinti moters per vienerius metus, porai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontracepcijos. Jei moteris vyresnė nei 35 metų, dėl nevaisingumo reikėtų susirūpinti, kai nepavyksta pastoti per šešis mėnesius.
Gana tiksliai sužinoti, koks yra moters kiaušidžių rezervas, galima pasitelkus Antimiulerinio hormono (AMH) koncentracijos kraujo serume tyrimą. Tai leidžia ne tik įvertinti šansus pastoti, bet ir numatyti menopauzės pradžią bei imtis atitinkamų profilaktikos priemonių.
| Amžius | Pastojimo tikimybė per metus | Persileidimo rizika |
|---|---|---|
| 20-29 m. | ~90-96% | 10% |
| 30-34 m. | 86% | 20% |
| 35-39 m. | 78% | Didėja |
Mityba, gyvenimo būdas ir mitai
Vienareikšmiškai įrodyta, kad vaisingumą didina sveika mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas, metimas rūkyti ir kofeino vengimas. Rūkymas neigiamai veikia kiaušinėlių ir spermatozoidų kokybę, o pasyvus rūkymas taip pat daro neigiamą įtaką vaisingumui.
Visuomenėje sklando daug mitų apie pastojimo tikimybės didinimą, pavyzdžiui, tam tikros lytinių santykių pozos ar kojų laikymas pakėlus. Anot medikų, tai neturi jokios įtakos. Taip pat nėra įrodyta, kad orgazmas ar vaistai nuo kosulio padidina tikimybę pastoti. Svarbiausia - mylėtis dienomis prieš ovuliaciją ir jos metu, nes tuomet yra daugiausia šansų apvaisinti kiaušialąstę.
tags: #moteru #vaisingumas #metu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
