Bitinas Bronislovas (g. 1926 m. lapkričio 28 d. Pasvalyje - 2018 m. vasario 9 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) buvo žymus lietuvių pedagogas, habilituotas daktaras (socialinių mokslų; pedagogikos mokslų daktaras).
Jo karjera prasidėjo 1951-1953 m., kai jis ėjo Pasvalio rajono švietimo skyriaus vedėjo pareigas. Vėliau, 1954-1956 m., dirbo laikraščio „Tarybinis mokytojas“ redaktoriaus pavaduotoju. B. Bitinas siekė aukštojo išsilavinimo: 1955 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Rusų kalbos ir literatūros fakultetą, o 1966 m. - Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą.
Akademinė ir praktinė pedagoginė veikla tęsėsi Kelmės vidurinėje mokykloje, kur 1957-1959 m. jis dirbo direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1959 m. iki 1970 m. B. Bitinas vadovavo Pedagoginio tyrimo instituto sektoriui. Pedagoginiam darbui jis paskyrė didelę dalį savo gyvenimo: 1970-1980 m. dėstė Šiaulių pedagoginiame institute, kur nuo 1975 m. iki 1980 m. ėjo prorektoriaus pareigas. Vėliau, 1980-1996 m., jo akademinė karjera tęsėsi Vilniaus pedagoginiame universitete (iki 1992 m. - Vilniaus pedagoginis institutas). Čia 1982 m. jis vadovavo Komunistinio auklėjimo metodikos katedrai. Nuo 1974 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

Profesoriaus B. Bitino moksliniai darbai apėmė platų spektrą pedagogikos ir psichologijos temų. Jo svarbiausi veikalai atskleidžia gilų susidomėjimą auklėjimo teorija, metodologija ir praktika.

Vienas iš svarbiausių jo darbų yra monografija „Religingi mokiniai ir jų perauklėjimas“, kurioje nagrinėjami sudėtingi auklėjimo iššūkiai. Kiti darbai, tokie kaip „Daugiamatė analizė pedagogikoje ir pedagoginėje psichologijoje“ bei „Statistiniai metodai pedagogikoje ir psichologijoje“, pabrėžia mokslinio, ypač statistinio, metodo svarbą ugdymo procesų tyrimuose. Vėlesni jo darbai, tokie kaip „Bendrosios pedagogikos pagrindai“, „Ugdymo filosofijos pagrindai“ ir „Ugdymo filosofija“, rodo gilų susidomėjimą ugdymo esme ir tikslais.
Terminas „Hodegetika“, minimas jo darbuose, siejamas su vadovavimo, vedimo, krypties parodymu ugdymo procese. Tai pabrėžia B. Bitino požiūrį į pedagogą kaip į vedlį, padedantį ugdytiniui rasti savo kelią ir kryptį gyvenime.
B. Bitino darbai yra svarbus indėlis į Lietuvos pedagogikos mokslą, suteikiantis gilių įžvalgų apie auklėjimo teoriją, metodologiją ir ugdymo filosofiją.